){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Išorinis kaulų vaizdas ir vidinė struktūra kinta ir persitvarko pagal mūsų amžių, gyvenseną, profesiją ir kt. Kaip ir visuose gyvo organizmo audiniuose, kauluose (nors ir lėtai) vyksta medžiagų apykaita, pasikeičia ląsteliniai ir kiti struktūriniai komponentai. Manoma, kad kas 2 mėnesius vidutinio amžiaus žmogaus kaulinis audinys beveik visiškai atsinaujina.
Gimęs žmogus turi apie 270 kaulų. Suaugusio žmogaus kūne, kai kuriems kaulams jungiantis, lieka per 200 nuolatinių kaulų.
Kaulai yra svarbi kūno atrama stovint, judant. Prie jų tvirtinasi raumenys, susitraukdami per sąnarius, jie judina kūną ar jo dalis. Kaulai formuoja įvairių kanalų, kūno ertmių (krūtinės, dubens, kaukolės smegeninės ir kt.) sienas, saugo smegenis, svarbius vidaus organus, kraujagysles, nervus. Kauluose kaupiasi organizmo gyvybinėms funkcijoms būtinų mineralų atsargos.
Apžiūrint kaulą gali pasirodyti, kad tai yra negyvas vientisas monolitinis organas. Iš tikrųjų taip nėra, ir tai geriausiai matoma kaulo pjūvyje. Jame matyti, kad kaulų išorėje yra balta kieta tankioji kaulinė medžiaga, po ja – korėtoji (kempinę primenanti) medžiaga (1 pav.).
Dažnai kaulų viduje būna įvairios formos ertmių. Didelę jų dalį užpildo kraujo ląstelių gamyboje nuolat dalyvaujantys raudonieji kaulų čiulpai.
Kitus (geltonuosius) kaulų čiulpus sudaro jungiamasis, riebalinis audinys. Tokia kaulų sąranga leidžia neprarandant tvirtumo sumažinti jų masę.
Gyvo žmogaus kaulinį audinį sudaro organinis (baltyminis) ir neorganinis (mineralinių medžiagų) komponentai. Organinį komponentą sudaro kaulų ląstelės, baltymai (kolagenas ir kt.). Organinės medžiagos suteikia lankstumą, elastingumą. Neorganinės medžiagos (kalcio, kalio, fosforo ir kt. druskos) sudaro mineralais prisotintą kaulų ląsteles supančią tarpląstelinę terpę, kuri suteikia kaulams kietumo tvirtumo.
Po mirties gana greitai suirus kitiems audiniams, kaulai išlieka ilgiausiai (šimtmečius, o retesniais atvejais dar gerokai ilgiau) ir archeologinių tyrinėjimų metu rasti kaulai mokslininkams teikia daug svarbių duomenų apie žmogų, jo amžių, ūgį, lytį, ligas ar traumas ir kt.
Abiejų kaulą formuojančių medžiagų santykis kinta metams bėgant, jų sąsaja kaule suteikia visiems žinomą kaulų tvirtumą, atsparumą gniuždymui, tempimui ir kt.
Kaulų išorę ir ertmių vidų beveik visur dengia antkaulis. Jis svarbus viso kaulo struktūrai ir funkcijai ir yra tarsi medžio žievė (ją nugramdžius medis nebeauga, džiūsta), jame daug kaulą maitinančių kraujagyslių, nervų, todėl, jį pažeidus, sutrinka kaulo gyvybingumas, struktūrinių komponentų atsinaujinimas. Antkaulyje yra dvejopų ląstelių, vienos iš jų ardo „senąją“, kitos gamina „naują“ kaulinę medžiagą.
Kaulai jungiasi kremzlėmis, plėvėmis, raiščiais ir sudaro struktūrinį funkcinį kompleksą vadinamą griaučiais. Kremzlės yra tam tikra jungiamojo audinio atmaina, kurios ląsteles – chondrocitus – supa kitokios negu kauluose sudėties tarpląstelinė medžiaga. Kremzlės dengia sąnarinius kaulų paviršius, sukuria elastingesnį, tvirtą, spūdų šio paviršiaus pobūdį. Kremzlės yra tarp vaisiaus kaukolės kaulų, tarp stuburo slankstelių, jungia dubenkaulius ir kt. Metams bėgant sąnarinės kremzlės kinta, „susidėvi“, sutrinka sąnarių paslankumas, dėl to neretai judesiai darosi skausmingi. Tarpusavyje besijungdami, kaulai sudaro daugybę įvairaus sudėtingumo ir laisvumo sąnarių. Anksti užsiėmus kūno gimnastika, sąnariai įgauna neįtikėtiną laisvumą (vadinamiesiems gutaperčiniams žmonėms).
Žmonių organizme judesius vykdo raumenys. Jie dengia griaučius, o, jiems susitraukiant, atrodo, tarsi po oda bėgioja pelytės (iš to kilęs ir lotyniškas raumens pavadinimas – muscus, musculus – pelytė, bei neretai vartojama sąvoka muskulatūra, raumenynas.)
Raumenų masė teikia kūno formą, grožį, įsitempdami spaudžia greta einančias kraujagysles (palengvina kraujo cirkuliaciją, todėl judant gerėja ir mūsų savijauta), formuoja kūno paviršiaus reljefą, adekvačias mūsų veido emocines išraiškas. Raumenų veikla nulemia mūsų kūno ir jo dalių padėtį erdvėje, laikyseną, formuoja kūno kalbą.
Raumenų sandara. Raumuo yra organas, kurį sudaro specializuotos galinčios susitraukti (sutrumpėti), o po susitraukimo – atsipalaiduoti raumeninės ląstelės – miocitai. Jie formuoja raumenines skaidulas ir gana stambius akimi matomus skaidulų pluoštus, kurių išorę kloja plonytė jungiamojo audinio plėvelė. Visą kiekvieno raumens išorę taip pat dengia ir nuo kitų raumenų bei gretimų struktūrų atskiria kiek storesnė jungiamojo audinio struktūra – fascija. Tarp raumenų likusias įdubas užpildo purus jungiamasis, riebalinis audinys, kuriame tęsiasi kraujagyslės, limfagyslės, nervai.
Raumeninės skaidulos susitraukia tik jas paveikus nerviniams impulsams, darant įtaką ir kai kuriems (kalcis, kalis, natris, fosforas ir kt.) mikroelementams.
Sveiko sąmoningos būklės asmens raumenys yra tam tikros įtampos būklės. Tai yra raumenų tonusas. Jo buvimą gali pajusti kiekvienas, liesdamas stangrius savo kūno paviršiuje apčiuopiamus raumenis.
Didelė dalis kūno raumenų yra nevalingi, t.y. mes negalime paveikti jų veiklos. Tai vadinamieji lygieji raumenys. Jie išsidėsto vidaus organų (skrandžio, žarnų, bronchų ir kt.), kraujagyslių, įvairių liaukų latakų ir kt. sienose. Tokie raumenys susitraukia lėtai, jų jėga nedidelė.
Kiti raumenys yra valingi, vadinamieji skersaruožiai . Žmogaus kūne jų yra apie 600, dauguma – poriniai. Jie išsidėsto po oda, dauguma jų sausgyslėmis tvirtinasi prie kaulų (antkaulio) ar odos, siejasi su kūno ir jo dalių judesiais, visiškai ar dalinai formuoja kai kurių kūno ertmių (pilvo, krūtinės, burnos) sienas. Dalis tokių raumenų yra ir organuose – ryklėje, gerklose, gomuryje, liežuvyje, akies obuolio ar išeinamosios angos aplinkoje ir kt. Šie raumenys susitraukia greitai, išvysto didelę jėgą, bet gana greitai pavargsta. Jiems dirbant sunaudojama energija, susidaro apie 90 proc. mūsų kūno šilumos.
Kaip atskira skersaruožio, bet nevalinga raumens atmaina yra širdies sienos raumuo, ritmiškai susitraukiantis ir užtikrinantis nenutrūkstamą kraujo cirkuliaciją kraujagyslėmis.
Raumenų masė metams bėgant kinta – ji nedidelė vaisiaus ir naujagimio kūne, po gimimo, didėjant judesių apimčiai jų masė palaipsniui didėja. Suaugusio žmogaus raumenys sudaro didesnę kūno masės dalį. Dirbant sunkų fizinį darbą, intensyviai sportuojant, raumenų masė didėja (vystosi hipertrofija). Nesant darbinio krūvio, raumenų masė mažėja, jie darosi silpnesni. Išnykus įprastinei gravitacijai, tam tikri raumenų masės mažėjimo ir raumenų silpnumo požymiai aptinkami, pvz., kosmonautų kūne po ilgai trunkančių kosminių skrydžių.
Kai kurių ligų atvejais, taip pat sutrikus raumeninių skaidulų metabolizmui, stokojant kai kurių mikroelementų, kyla laikini skausmingi raumenų susitraukimai, vadinamieji spazmai, ištinka mėšlungis.
Senstant raumenų masė palaipsniui ima mažėti, raumenys tampa silpnesni, nyksta raumeninės ląstelės, jų vietą užima jungiamasis, riebalinis audinys.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę