Esant stresinei situacijai, šiuo atveju tai atsakinėjimas prieš visą klasę, žmonių balsas linkęs pasikeisti. Raumenys, kurie padeda mums kalbėti, įsitempia, balsas neretai pasidaro plonesnis, žmonės ima kartoti žodžius, užsikerta, dešimtadalis – pradeda mikčioti. Pripažįstama, kad streso metu mikčiojimas sustiprėja, tačiau skubu nuraminti, kad pats stresas mikčiojimo nesukelia. Kadangi bendraujant su draugais tau mikčiojimas nepasireiškia, reikėtų išmokti valdyti situaciją, kurioje atsidūrus, nesiseka kalbėti sklandžiai. Visų pirma, išmok pamokas, kad, norėdamas atsakyti į mokytojo klausimą, žinotum ką pasakyti. Antra, negalvok apie tai, kad, mokytojai iškvietus, tu vėl kalbėsi nesklandžiai. Išmesk šią mintį iš galvos. Apsilankyk pas psichologą, – jis šioje neabejotinai mokės tau padėti. Jeigu mikčiojimas pasireiškia ir kasdieniame gyvenime, tikslinga apsilankyti pas logopedą.
Tavo organizmas geriausiai funkcionuoja tuomet, kai kūno temperatūra būna apie 36,6 °C, kai kūno temperatūra dėl vienokių ar kitokių priežasčių (pavyzdžiui, sportuojant ar sergant) pakyla, smegenims tai nepatinka. Jos pageidauja vėsesnės temperatūros ir siunčia tam tikrus nervinius impulsus, į juos atsakydamas, kūnas ima prakaituoti. Prakaito liaukų yra visame kūne, tai galinga vėsinimo sistema. O pats prakaitas tai ne kas kita, kaip vandens ir kai kurių cheminių medžiagų (druskų, šlapalo ir kt.) mišinys. Beje, nemalonų pažastų kvapą paprastai sukelia ant odos esančių bakterijų veikla. Tiesa, po lytinio brendimo, padidėjus tam tikrų hormonų koncentracijai, ir ką tik išskirtas prakaitas gali turėti nestiprų kvapą. Geriausia, ką gali padaryti, tai praustis ir naudoti antiperspirantus. Diskutuojama dėl sudedamųjų antiperspiranto dalių (konkrečiai – aliuminio) ir jų įtakos krūties vėžio išsivystymui, tačiau moksliniai tyrimai nepatvirtino, kad antiperspirantų naudojimas iš tikrųjų susijęs su didesne rizika sirgti krūties vėžiu.
Jeigu jaudiniesi dėl to, kad slopindami prakaitavimą antiperspirantai neleis laiku atvėsti organizmui, galiu nuraminti – prakaito liaukučių yra visame kūne, taigi pažastyse esančios liaukutės šiuo klausimu nėra gyvybiškai reikšmingos.
Kad ir kaip sunku pripažinti, bet tavo tėvai šiuo klausimu teisūs. Mobilusis telefonas turėtų būti priemone, kuria naudojiesi esant būtinybei, o kalbėti su draugais apie šį bei tą reikėtų susitikus. Ir tai yra ne dėl to, kad visi suaugę susimokę prieš telefonus. Yra atlikta nemažai tyrimų, dėl kurių išties galima sunerimti. Visų pirma, mobilus telefonas, panašiai kaip ir kompiuteriniai žaidimai, gali sukelti priklausomybę. Be to, mobilieji telefonai spinduliuoja elektromagnetines bangas, turinčias neigiamos įtakos sveikatai, pavyzdžiui, gali sukelti galvos skausmus, miego sutrikimus ir netgi padidinti smegenų ir kitų rūšių vėžio riziką. Remiantis Britanijoje atlikto tyrimo duomenimis, žmonėms, kurie per savo gyvenimą mobiliuoju telefonu jau prakalbėjo 2000 ir daugiau valandų, smegenų vėžio rizika padidėja 40–270 proc. Didžiausia rizika buvo iki 20 metų amžiaus grupėje. Galutinės išvados, kad telefonai yra „lėti žudikai“, nėra pateikta, tačiau manoma, kad vaikų sveikatai mobiliųjų telefonų įtaka bus didesnė nei suaugusiųjų, nes vaikai šiais laikais pradeda naudotis telefonu nuo ankstyvo amžiaus. Be to, elektrinių prietaisų radiacija lengviau skverbiasi į dar besiformuojantį jauną organizmą. Įdomumo dėlei pažiūrėk šį puslapį ir pamąstyk, ar verta valandų valandas tokiu būdu „tampyti liūtą už ūsų“ ir eksperimentuoti su savo sveikata:
http://www.sveikata.info/spinduliavimas_mobiliojo_telefono_spinduliavimo_jega
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę