Ūgis didžiąja dalimi nulemtas to, kokius genus gavome iš savo tėvų. Jeigu abu tėvai yra mažo ūgio, negalime tikėtis užaugti labai aukšti (nebent sirgtume tam tikromis ligomis, dėl kurių padaugėja augimo hormono). Iš tikrųjų yra sudarytos tam tikros lentelės, kuriose nurodomas normalus ūgis, atsižvelgiant į žmogaus amžių bei lytį. Jeigu pastebima, kad ūgis yra kur kas mažesnis, iki tam tikro amžiaus (dažniausiai iki vėlyvos paauglystės) gali būti skiriami specialūs vaistai, paskatinantys augimą (esant poreikiui – skydliaukės hormonas arba augimo hormonas ir kt.). Jeigu specialaus gydymo nereikia, galima pasitelkti kitas paprastesnes priemones augimui paskatinti (be abejo, labai didelio rezultato tikėtis neverta, bet, statistikos duomenimis, „buitinės“ priemonės gali padėti paaugti papildomus 2–4 cm). Kokios tai priemonės? Baltyminiai produktai – aminorūgštys skatina išsiskirti augimo hormoną. Kitas būdas – specialūs tempimo pratimai nugaros raumenims. Kai kuriuos pratimus galėtų rekomenduoti jogos specialistai. Beje, labai svarbu išlaikyti gerą laikyseną, nes, iškrypus stuburui, ūgis kiek sumažėja. Dar vienas variantas – chirurginis galūnių pailginimas. Šis būdas paprastai taikomas kraštutiniu atveju.
Šiuo klausimu vieningos nuomonės nėra, diskutuojama net moksliniu lygiu, atliekami įvairūs tyrimai. Nors kačių ir šunų gebėjimas jausti žmogaus ligą ir ją gydyti nėra įrodytas, paskutiniai tyrimai parodė, kad kates auginantiems žmonėms rizika sirgti ūminėmis širdies ligomis net 40 proc. mažesnė nei jų neturintiems. Deja, tokio pat ryšio nepastebėta tarp šunų augintojų. Nėra jokių įrodymų, kad gyvūnai jaučia savo šeimininko skausmus, tuo tarpu dažnai pastebima, kad gyvūnai išties dažnai atsigula būtent skaudamoje vietoje, ir skausmas ima slopti. Skausmo malšinimą galima paaiškinti šildomuoju gyvūnų kailio poveikiu. Juk ne veltui žinoma, kad, esant stuburo ar sąnarių skausmams, puikai gelbsti iš šunų ar avių vilnos megzti drabužiai. Moksliniai tyrimais rodyta, kad šunų augintojų kraujyje mažesnis cholesterolio kiekis, o šunų augintojų kraujo spaudimas stabilesnis (tai aiškinama tuo, kad šunį auginantys žmonės privalo daugiau judėti ir greičiau nurimsta po stresinių situacijų). Beje, pastebėta, kad, jei kūdikis pirmuosius savo gyvenimo metus auga namuose, kur yra šuo ir katė, – vėliau gyvenime jam mažesnė rizika sirgti bronchų astma.
Iš tikrųjų garsi muzika (ir ne tik muzika) gali pažeisti klausą. Kadangi klausoma būtent dėl muzikos, kalbėkime apie ją. Pirmasis apie garsios muzikos žalą klausai prakalbo gitaristas Pete Townsend. Jis prisipažino, kad ilgainiui nustojo girdėti, ką kalba aplink esantys žmonės. Vėliau apie tą pačią problemą prabilo ir kiti muzikantai, įskaitant ir „Rolling Stones“ narius. Gydytojai otorinolaringologai (ausų, nosies ir gerklės gydytojai) pripažįsta, kad nuolatinis 85 dB triukšmas gali būti pavojingas klausai. Pradžioje ląstelės, atsakingos už klausą, pažeidžiamos laikinai ir pailsėjus jų funkcija atsinaujina (tai reiškia, kad kartais apsilankydami koncertuose klausai nepakenksite), tačiau, esant ilgalaikiam ir nuolatiniam garso poveikiui, pakitimai tampa nebeišnykstami, ir mes prarandame gebėjimą girdėti. Beje, šiuo požiūriu pavojinga bet kokia muzika, ne tik rokas ar metalas. Taigi, jei nenorite turėti bėdų, muzikos klausykitės tik tokiu garsu, kad galėtumėte aiškiai girdėti netoli kabantį žmogų. Beje, laikas susirūpinti ir apsilankyti pas gydytoją, jei būdami ramybėje nuolat girdite spengimą ausyse.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę