){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Seneliai gyveno ilgiau nei 80 metų (už kiekvieną senelį)
Tėvai gyveno ilgiau nei 80 metų (už kiekvieną tėvą)
Tėvai mirė nuo infarkto ar insulto, nesulaukę 50 metų (už kiekvieną tėvą)
Jei kuris nors artimas giminaitis (seneliai, tėvai, tetos, dėdės) sirgo vėžiu, širdies ligomis ar diabetu (už kiekvieną giminaitį)
Jei kuris nors artimas giminaitis mirė nuo vėžio, širdies ligų ar diabeto, nesulaukęs 60 metų (už kiekvieną)
Jei kuris nors artimas giminaitis mirė nuo natūralių priežasčių (ne nuo traumos), nesulaukęs 60 metų (už kiekvieną)
Genų pakeisti negalime. Tačiau į artimųjų ligas turėtume pažvelgti kritiškai: jeigu kas nors kentėjo nuo širdies ligų, tačiau surūkydavo po 40 cigarečių per dieną, - ne genai kalti, o įpročiai.
Jei norite gyventi ilgiau, vartokite antioksidantus
(vitaminus A, E, beta-karotiną) - jie apsaugo nuo širdies
ligų ir vėžio. Valgykite daugiau vaisių ir daržovių, maisto, kuriame gausu ląstelienos, - tai apsaugo nuo žarnyno vėžio. Jeigu jaučiate įtartinus simptomus, laiku pasikonsultuokite su gydytoju.
Diastolinis spaudimas paprastai būna žemesnis negu 88 mmHg
Diastolinis spaudimas 88 ar mažesnis, tačiau yra buvęs ir 90, 104 mmHg
Diastolinis spaudimas paprastai būna 88, tačiau yra buvę ir 105 ar daugiau
Diastolinis spaudimas paprastai 90 - 104 mmHg
Diastolinis spaudimas didesnis negu 104 mmHg
Hipertenzija (aukštas kraujo spaudimas) pasitaiko labai dažnai ir yra esminė insulto bei širdies ligų priežastis. Lėtinė hipertenzija vadinama “tyliu žudiku”, nes iš pat pradžių nerodo jokių nerimą keliančių ženklų.
Jei norite gyventi ilgiau, pirmiausia būkite aktyvesnis:
kasdieninė 30 minučių mankšta insulto riziką sumažina 37 - 58 proc. Skirkite laiko atsipalaidavimui, nes lėtinis stresas didina kraujo spaudimą. Numeskite svorio. Nerūkykite, nes rūkymas - didžiausia širdies ligų priežastis. O jeigu niekas nepadeda, vartokite gydytojo paskirtus vaistus nuo hipertenzijos.
Jūs esate visiškai ramus
Jūs esate agresyvus, karštas ir lengvai supykstate
Jūsų darbas alinantis ir jūs mažai galite ką nors kontroliuoti
4 ar daugiau metų mokėtės aukštojoje mokykloje
1-3 metų mokėtės aukštojoje mokykloje
Nesimokėte aukštojoje mokykloje
Sveikatai labai kenkia stresas, kurį sukelia jausmas, jog nekontroliuojate savo gyvenimo. Tačiau asmenybės tipas lemia tai, kaip mes priimame išorinius įvykius: ar jie mums sukelia stresą, ar ne.
Jei norite gyventi ilgiau, pirmiausia prisipažinkite, kad esate apimtas streso, ir pasistenkite jį pašalinti nekenksmingais būdais, pavyzdžiui, pabandykite aktyviai mankštintis - dažniausiai tai padeda. Jeigu nepatinka darbas, gali padėti kvalifikacijos kėlimas - taip įgyjate pasitikėjimo savimi, daugiau galimybių kontroliuoti situaciją. Jei niekas nepadės, nusipirkite šuniuką - gyvūnėlių globojimas ramina nervus.
Jūsų svoris niekada nebuvo 5 procentais didesnis ar mažesnis už idealų svorį
Dabar jūsų svoris nėra 5 procentais didesnis už idealų, tačiau yra buvęs didesnis net 30 proc.
Jūsų svoris visada buvo 5-30 proc. didesnis negu idealus
Jūsų svoris nuo 18 metų amžiaus visą laiką svyruoja: būna
arba normalus, arba 4,5 kg viršija idealų
Jūsų svoris visą laiką buvo 30 proc. didesnis nei idealus
Būti storuliu visai nejuokinga - antsvoris gali jus nužudyti. Antsvorį turintys žmonės dažniau kenčia nuo pernelyg didelio cholesterolio kiekio kraujyje, aukšto kraujospūdžio, širdies ligų ir diabeto, išsivystančio vyresniame amžiuje.
Jei norite gyventi ilgiau, numeskite svorio. Labai gaila, tačiau tai vienintelė išeitis. Nesilaikykite drastiškos dietos - tai gali sukelti ligas. Paprasčiausiai valgykite daugiau angliavandenių ir mažiau riebalų turinčio maisto.
Visai nejudrus gyvenimo būdas
30 min. per dieną esate aktyvus tiek, kad padidėja širdies ritmas
Labai aktyvus. Darote fizinius pratimus kasdien
Jeigu ištisai sėdite, tai labai sutrumpinate savo gyvenimą. Neveiklumas - didžiausias padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje ir padidėjusio kraujospūdžio rizikos faktorius.
Jei norite gyventi ilgiau, bet kada galite pradėti mankštintis: paprasčiausiai išeikite pasivaikščioti. Makšta turėtų tapti jūsų gyvenimo dalimi - tada ji bus iš tiesų naudinga.
Cholesterolio kiekis visada buvo mažesnis negu 5 mmol/l
Cholesterolio kiekis dabar 5, tačiau yra buvę 6 ir 7 mmol/l
Cholesterolio kiekis dabar 6, bet yra buvę daugiau nei 7 mmol/l
Cholesterolio kiekis 7-8 mmol/l
Cholesterolio kiekis didesnis nei 8 mmol/l
Didelę cholesterolio dalį pasigamina pats organizmas, o suvalgome mes jo labai mažai. Cholesterolis labai reikalingas gaminant hormonus, o didelis jo kiekis ne visada blogai - tik jeigu šeimoje yra buvę sergančių širdies ligomis.
Jei norite gyventi ilgiau, valgykite maistą, kuriame gausu ląstelienos, nes ji efektyviai mažina cholesterolio kiekį. Numeskite svorio, jeigu esate nutukęs. Aktyviai mankštinkitės nors kelis kartus per savaitę.
Alkoholis
Esate abstinentas
Vartojate alkoholį iki intoksikacijos
Jeigu vartojate alkoholį saikingai, jis padeda apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Deja, daugeliui žmonių labai sunku išlaikyti saiko jausmą.
Jei norite gyventi ilgiau, visada skaičiuokite, kiek išgėrėte, ir neperženkite leistinos ribos. Jeigu esate priklausomas nuo alkoholio, pradėkite gydytis.
Saikingai (bet ne kasdien gerdama) moteris per dieną gali išgerti ~ 25 g stipraus vienos rūšies alkoholio arba ~ 142 g vyno, arba 340 g alaus. Vyrams galima išgerti šiek tiek daugiau.
Kasdien suvalgote 0,5 kg vaisių ir daržovių
Daugiausia valgote gyvulinės kilmės maistą, o vaisius ir daržoves - retai
Jūs valgote daug riebalų turintį maistą, tačiau stengiatės valgyti daug vaisių ir daržovių
Įrodyta, kad nuo maisto priklauso, ar susirgsite širdies ligomis ir kai kuriomis vėžio rūšimis.
Jei norite gyventi ilgiau, valgykite maistingą, daug
ląstelienos turintį maistą. Valgykite kuo daugiau vaisių ir daržovių. Mėsą rinkitės liesą, nupjaukite nuo jos visus riebalus. Kartą per savaitę suvalgykite riebios žuvies, pavyzdžiui, skumbrės.
Niekada nerūkėte
Metėte rūkyti prieš 5 ar daugiau metų
Surūkote mažiau nei 5 cigaretes per dieną
Surūkote 20 cigarečių per dieną
Surūkote 40 cigarečių per dieną
Surūkote daugiau nei 40 cigarečių per dieną
Net cigaretes gaminančios kompanijos pritaria, jog rūkymas gali žaloti sveikatą.
Jei norite gyventi ilgiau, nustokite rūkyti. Padėti gali nikotininė guma, nikotininis pleistras. Jeigu negalite mesti rūkyti pats, eikite pas gydytoją.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę