){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Stacionarinė medicinos pagalba jūrininkams pradėta teikti prieš 50 metų - 1948 m., kai buvo įkurta 50 lovų Klaipėdos prekybos uosto ligoninė, vėliau atvėrė duris 50 lovų stacionaras žuvies pramonės darbuotojams. Įkūrus laivų statyklos “Baltija” ligoninę, 1962 m. šios trys gydymo įstaigos buvo sujungtos į 150 lovų stacionarą. Kadangi stacionarinių lovų skaičiaus nepakako, ligoninės rėmėjai skyrė lėšų naujos ligoninės statybai. 1985 m. patvirtina 350 lovų ligoninės projektinė užduotis, o 1988 m. pradėta statyba. Per 36 mėnesius ligoninė turėjo būti pastatyta, deja, statybai įpusėjus, atsirado daug nenumatytų problemų. Keičiantis Lietuvos ekonominei padėčiai, pradėjo stigti statybinių medžiagų bei įrengimų. Jiems brangstant augo statybos sąmatinė vertė, trūko lėšų, statybos darbai užsitęsė. Grėsė statybos sustabdymas. Tik rėmėjų bei tuometinio Klaipėdos miesto mero Benedikto Petrausko pastangų dėka 6 metus trukusi statyba buvo baigta - 1994 metų balandžio 9 dieną atšventėme įkurtuves. Ligoninės pavadinimas “Jūrininkų” - simbolinis, jūrinės valstybės ir rėmėjų garbei.
Jūrininkų ligoninės struktūroje yra Pirminės sveikatos priežiūros centras, darbo medicinos centras, stacionaras ir reabilitacijos centras Palangoje.
1992 m. stacionaro struktūra buvo peržiūrėta atsižvelgiant į Vakarų Lietuvos gyventojų sveikatos priežiūros poreikius, dėl to įkurta dauguma skyrių, kurie yra vieninteliai Klaipėdos krašte: tai širdies chirurgijos, kraujagyslių chirurgijos, nefrologijos, hematologijos, klinikinės imunologijos. Šiuose skyriuose veikia I ir II kardiologijos, gastroenterologijos, abdominalinės chirurgijos, ginekologijos ir endoskopinės ginekologijos, hiperbarinių oksigenacijų ir hemodializių skyriuose visą parą teikiama neatidėliotina sveikatos priežiūra Vakarų Lietuvos gyventojams. Be to, įkurtas neurologijos skyrius, o šių metų vasarą atidarytas 12 lovų ankstyvosios stacionarinės reabilitacijos skyrius, kuriame toliau gydomi sergantieji neurologinėmis, traumatologinėmis ir artrologinėmis ligomis.
Atsidarius naujai ligoninei, Klaipėdos krašto medicinos istorijoje įvyko daug pasikeitimų: atliekamos širdies operacijos, protezuojami aortos mitralinis bei abu vožtuvai, atliekamos vožtuvų korekcijos, formuojamos aortokoronarinės jungtys, užsiuvami prieširdžių pertvaros defektai, implantuojami širdies stimuliatoriai bei defibriliatoriai, širdies kraujagyslės plečiamos balionėliu, stentuojamos, daromos įvairios intrakardinės manipuliacijos, protezuojama pilvo aorta, jos vainikinės šakos bei kaklo ir galūnių kraujagyslės, daromos plazmaferezės, dializės, hiperbarinės oksigenacijos. Ginekologai ir chirurgai operuoja moderniais laparoskopais. Žinoma, visko neįmanoma suminėti.
Per metus stacionare gydosi apie 12 000 ligonių, 43 proc. patenka skubia tvarka, vidutinė gydymo trukmė - 9.2 dienos, per metus operuojama apie 4 000 ligonių (t.y. 80.5 proc.). Nuo 1994 m. ligoninė finansuojama pagal sutartis su Valstybine ligonių kasa, atsiskaitant už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Rėmėjai nupirko šiuolaikinę narkozės, dirbtinio kvėpavimo bei kraujotakos aparatūrą, kompiuterizuotas kraujo ir šlapimo tyrimų laboratorijas, kraujo ląstelių separatorius, universalią ultragarsinę bei endoskopinę įrangą, dializių aparatus, kompiuterinį tomografą. Be to, Jūrininkų ligoninėje veikia vieninteliai Klaipėdos krašte angiografas (rentgeno diagnostikos aparatas), hiperbarinės oksigenacijos įranga, densitometras (kaulų tankio matavimo aparatas).
Žinybinė 50 lovų ligoninė tapo viešąja įstaiga, teikiančia daugiaprofilinę specializuotą sveikatos priežiūrą ne tik jūrininkams, karinių jūrų pajėgų kariškiams, bet ir Vakarų Lietuvos gyventojams bei užsieniečiams.
Ligoninėje veikia laivyno skyrius. Šio skyriaus gydytojai teikia sveikatos priežiūrą jūrininkams, dirbantiems Lietuvos laivyne.
Ligoninėje įkurtas ambulatorinis-konsultacinis skyrius, kuriame stacionare dirbantys specialistai konsultuoja Vakarų Lietuvos gyventojus.
Stacionare veikia Respublikinis hemofilijos centras.1997 m. Klaipėdos jūrininkų ligoninės poliklinika reorganizuota į pirminės sveikatos priežiūros centrą, kuris teikia sveikatos priežiūrą 50 000 Klaipėdos miesto gyventojų, bei gydytojų-konsultantų grandį. Čia veikia 2 vietų dienos stacionaras, kompiuterizuotos širdies funkcijos, kraujo ir šlapimo tyrimų laboratorijos, tiriama endoskopu bei ultragarsu.
Darbo medicinos centro medikai teikia konsultacinę pagalbą Klaipėdos miesto bei krašto dirbantiesiems. Čia profilaktiškai tikrinama sveikata, teikiamos rekomendacijos dirbantiems kenksmingose sveikatai darbo sąlygose, nustatomos profesinės ligos.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Reabilitacijos centre Palangoje veikia 200 lovų stacionaras. Čia gydosi sergantys ginekologinėmis, traumatologinėmis, nefrologinėmis, onkologinėmis bei neurologinėmis ligomis. 1998 m. rudenį įkurtas 30 lovų sergančiųjų širdies ligomis reabilitacijos skyrius. Palangos reabilitacijos centras - tai vienintelė Palangos gydymo įstaiga, procedūrų metu naudojanti gamtinius gydomuosius faktorius - purvą ir mineralinius vandenis.
Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dirba 232 gydytojai, 7 iš jų medicinos mokslų daktarai, bei 467 medicinos seserys. Ligoninės medikai tobulinasi įvairiose užsienio šalių medicinos įstaigose: Vokietijoje - Berlyno širdies centre, Vupertalio gastroenterologijos klinikoje, Moabit ligoninėje, Kylio ginekologijos klinikose, Liubeko universitetinėje ligoninėje, Švedijoje - Karlskronos miesto ligoninėje, Karolinskos universitetinėje ligoninėje, Malmo koagulologijos centre; Norvegijoje - Oslo universitetinėje ligoninėje ir kitur. Be to, jie dažnai vyksta į tarptautinius seminarus bei konferencijas, rengia stendinę medžiagą, skaito pranešimus, praktinė patirtis spausdinama tarptautinėje spaudoje. Į Klaipėdos jūrininkų ligoninę neretai atvyksta specialistai iš užsienio, dalijasi moksline ir praktine patirtimi - tai profesorius E.Stuopelis iš Izraelio, profesorius E.Berntorpas iš Švedijos, profesoriai Veberis, K.Kagelis ir K.Zemas iš Vokietijos, A.Valdenbergas iš Rusijos, A.Šatalinas iš Latvijos. Darbo patirtimi dalijosi užsienio lietuviai: profesorius R.Nemickas, medicinos mokslų daktarai tėvas ir sūnus J.J.Nemunaičiai iš JAV, profesorius E.Varnauskas iš Švedijos ir kt.
Be to, ligoninės medikai Klaipėdoje organizuoja tarptautines konferencijas bei seminarus. Palangoje Klaipėdos jūrininkų ligoninės hemofilijos centras kasmet organizuoja tarptautines gydomąsias stovyklas hemofilija sergantiems ligoniams iš Švedijos bei Lietuvos.
Klaipėdos jūrininkų ligoninėje turi teisę gydytis bet kuris Klaipėdos miesto, krašto bei respublikos gyventojas, turintis siuntimą stacionariniam gydymui. Ligoniai, kurie tokio siuntimo neturi, gali kreiptis į ambulatorinį-konsultacinį skyrių, kur mūsų specialistai nuspręs, ar reikalingas stacionarinis gydymas, ar pakanka gydytis ambulatoriškai.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę