Kaip savyje atradote tapytojo talentą?
Prieš dešimt metų (G.Laurinavičiui 48-eri - aut. past.) gydžiau dailininką Feliksą Bulaką. Jis ir paskatino tapyti. Iki tol piešiau tik karikatūras. Jau esu surengęs keturias personalines tapybos parodas. Savo kūrybą vertinu kritiškai - nebaigiau jokių dailės mokslų. Vis tik kritikai ir kiti dailininkai apie mano paveikslus atsiliepia palankiai. Beje, esu Tautodailininkų sąjungos narys.
Tapyba man kaip maniakinė depresija: kai pagauna įkvėpimas, tapau ištisomis paromis. Po to kurį laiką visai nieko nepiešiu. Dabar svajoju surengti karikatūrų parodą.
Gal karikatūros atspindi Jūsų linksmąją pusę?
Nepasakyčiau. Šiaip esu gana linksmas, bet karikatūros ir ypač paveikslai - liūdni. Ir klausytis labiausiai mėgstu bliuzo. Greičiausiai todėl, kad nėra per daug kuo džiaugtis. Kažkur dingo idealizmas, buvęs Atgimimo laikotarpiu. Valdžia galvoja tik apie save. Štai neseniai išgirdau, kad mikrochirurgo darbo valanda įvertinta keliais litais! Viskas laikosi tik ant entuziastų pečių. Gydytojai kaip vargo bitelės pluša, nors jų atlyginimai - pašalpų dydžio. Ir netikiu, kad kas nors pasikeis į gera, kol neateis kita karta. Beje, mėgstamiausias mano rašytojas yra liūdnasis humoristas J.Erlickas.
Esate meniškos sielos žmogus, bet pasirinkote mediko profesiją.
Mano amžinąjį atilsį tėvas buvo man pavyzdys ir
autoritetas. Jis visą gyvenimą kovojo su tuberkulioze, bet
pats nuo jos ir krito. Na, o aš nuo pirmojo kurso Medicinos akademijoje, dabar Medicinos universitetas, norėjau būti chirurgu. Ši sritis man atrodė vyriškiausia. Be to, visiems studentams tuo metu didelį įspūdį darė garsūs chirurgai: J.Brėdikis, P.Girdžius, V.Mikalauskas... Kai įveikiau konkursą į šią specializaciją, labai savimi didžiavausi, netgi ėmiau pūstis. Tada tėvas pasakė išmintingus žodžius: “Kai žmogus suserga odos liga, jam svarbiausias būna odos gydytojas, o chirurgai visai nerūpi. Taigi bet koks gydytojo darbas yra svarbus”. Beje, ir chirurgijoje sudėtingų operacijų specialistų yra tik 15 procentų visų chirurgų. Kiti, kaip ir aš, dirba poliklinikose ir užsiima vadinamąja smulkiąja chirurgija.
Kaip supratau, vaikystėje tėvai su jumis neturėjo daug vargo?
“Chuliganavoti” tikrai nebuvo laiko. Vasaros prabėgdavo kaime. Mat seneliai iš tremties grįžo be sveikatos, o tais laikais už gautus arus reikėdavo atidirbti kolūkyje. Tą ir tekdavo daryti mums su broliu. Moku visus ūkio darbus ir širdyje esu tikras kaimietis.
Grįžęs į miestą irgi veltui laiko neleisdavau. Apie dešimtį
metų lankiau lengvąją atletiką, buvau vidutinių nuotolių
bėgikas. Mane treniravo puikus treneris A.Kosauskas, dabartinis “Žalgirio” krepšininkų fizinio paruošimo treneris. Buvau neblogas sportininkas, tačiau baigiant vidurinę mokyklą, tėvas paklausė, ką galvoju apie ateitį. Pasakiau, kad stosiu į mediciną. Jis įspėjo, jog renkuosi sunkų kelią ir studijų su sportu tikrai nesuderinsiu.
Kaip atsipalaiduojate dabar?
Esu aistringas žvejys. Štai ant sienos mano pagautos lydekos galva. Ji svėrė šešis kilogramus. Bet man svarbiausia ne kilogramai, o pats buvimas gamtoje.
Namuose daug skaitau. Kad ir kokia diena būtų buvus, visada nakties laiką iki trečios ryto skiriu knygai. Tėvas dar vaikui visada duodavo pinigų kokiai tik norėjau knygai. Dabar mano bibliotekoje yra apie 4000 leidinių. Beveik visus esu perskaitęs. Jaunystėje surinkau visus Maironio “Pavasario balsų” leidimus, galėjau mintinai padeklamuoti kiekvieną jo eilėraštį. Beje, ir pats juos rašau.
Jau seniai domiuosi ir netradicine medicina: akupunktūra, manualine terapija. Daug ką pritaikau ir tiesioginiame darbe. Štai vienas pacientas skundėsi skaudančiu petimi. Jei vadovaučiausi vien vakarietiška medicina, stengčiausi pašalinti pasekmę, t.y. gydyti vien petį, tačiau tuo konkrečiu atveju skausmo priežastis buvo sprando slanksteliai. Todėl pirmiausia atlikau manualinę sprando korekciją. Manau, be reikalo netradicinės medicinos nepriglaudžiame po akademiniu stogu. Ir Vakarų, ir Rytų medicina turi savų privalumų. Viena daug pasiekusi šalindama ligos pasekmes, o kita - priežastis. Dabar gi netradicinės medicinos vardą teršia visokie šarlatanai. Be reikalo apleista ir liaudies medicina. Šiais laikais žmonės neturi pinigų brangiems vaistams, todėl labai praverstų žinios apie gydomąsias žoles.
Ant jūsų stalo matau knygą apie liesėjimo dietas…
Taip. Nors kadaise buvau lengvaatletis, dabar esu priaugęs antsvorio. Žadu per dvi savaites numesti 30 kilogramų. Lygiai tiek, kiek savaime buvau praradęs Maroke.
O ką ten veikėte?
Buvau pakviestas kaip gydytojas kartu su režisieriaus Šarūno Barto kūrybine grupe, kai Afrikoje buvo kuriamas kino filmas “Laisvė”. Po Sacharą išvažinėjome 19 tūkstančių kilometrų ir pragyvenome ten pusę metų. Patys statydavomės stovyklavietes, kartais net 30 kilometrų važiuodavome atsivežti vandens. Visada jaučiau, kad esame tik svečiai šioje dykumoje, todėl jaunesnių, energingesnių jaunuolių paprašiau netraiškyti vorų ir skorpionų, kurių ten knibždėte knibždėjo. Galbūt dėl to nė vienam iš mūsų neįkando joks gyvis. Pamenu, jau susiruošus važiuoti iš Maroko tvarkiausi mantą: pakėliau pagalvę, o iš po jos išropojo didžiulis skorpionas. Matyt, mano migyje jis praleido ne vieną naktį, o man taip nieko ir neatsitiko... Tikiu, kad visų religijų akcentuojama meilė gyvybei ir geri darbai apsaugo žmogų.
Esate įdomus žmogus ir tikriausiai turite daug įvairiausių draugų?
Jų yra ne tik tarp gydytojų, bet ir tarp aktorių, dailininkų... Apskritai man visą gyvenimą sekėsi pakliūti tarp gerų žmonių: ir užaugau nuostabioje šeimoje, ir mokiausi, o vėliau dirbau vien tik šauniuose kolektyvuose. Visų asmenybių, kuriomis žaviuosi ir prieš kurias lenkiu galvą, nė neišvardinčiau.
Dėkoju už pokalbį.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę