){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Viena iš dažniausiai minimų realybės šou žiūrėjimo priežasčių – tai noras neišsiskirti iš kitų, noras turėti apie ką pašnekėti su draugais, kolegomis. Nors JAV atliktas tyrimas parodė, kad iš tiesų realybės šou mėgimas ar nemėgimas, žiūrėjimas ar nežiūrėjimas nedaro visiškai jokio poveikio žmogaus socialiniam gyvenimui: t.y. nesvarbu, ar jis žiūrės realybės šou, ar ne, jis bendraus lygiai tiek pat, gal tik temos bus kiek kitokios. Tačiau „bandos jausmas“ mumyse vis dėlto yra pakankamai svarbus. Pvz., garsus psichologinis eksperimentas parodė, kad žmonėms minios jausmas svarbesnis net už savisaugos instinktą. Eksperimento metu jo dalyviai buvo pasodinti patalpoje, kurioje buvo imituojamas beprasidedantis gaisras – leidžiami dūmai, skambėjo pavojaus sirenos. Jeigu dalyvis tokiame kambaryje būdavo vienas, jis tuoj pat puldavo gelbėtis, tačiau jeigu kambaryje dar būdavo specialiai pasodintų aktorių, kurie ignoravo „gaisrą“ ir ramiai sėdėjo toliau – tada ir dauguma dalyvių likdavo sėdėti kambaryje, vien tam, kad neišsiskirtų iš minios. Tas pats bandos jausmas galioja ir visur kitur: jeigu dauguma pažįstamų nuolat žiūri realybės šou, tai ir pats žmogus netrukus greičiausiai pradės jį žiūrėti – kad būtų toks, kaip visi, kad turėtų apie ką su visais kalbėtis, kad nesijaustų atskirtas.
Nors realybės šou yra labai skirtingi, tačiau yra vienas dalykas, kurį turi visi, – tai varžymasis tarp dalyvių, konkurencija, nes pagrindinis prizas visada yra tik vienas. Todėl visai natūralu, kad žiūrėti realybės šou labiau mėgsta tie žmonės, kurie iš prigimties taip pat yra linkę konkuruoti. Tokie žmonės mielai įsijungia į žaidimą ir siunčia daug trumpųjų žinučių balsuodami – taip jie, pvz., siekia išgelbėti „teisųjį“ ar nubausti „neteisųjį“ iškilusio konflikto dalyvį. Tokie žmonės turi dvi pagrindines savybes: jie mėgsta konkuruoti ir jie yra linkę keršyti. Realybės šou žiūrėjimas suteikia galimybę pasireikšti abiem šioms savybėms: jie džiaugiasi konkurencinga kova, o išbalsuodami lauk nepatikusį žaidėją gali jam savotiškai „keršyti“. Šio tipo žiūrovai daugiausia ir nulemia, kas iškris, o kas liks žaidime.
Snobiškieji
Psichologiniai tyrimai rodo, kad ryškiausia savybė, kuri skiria realybės šou mėgėjus ir nemėgėjus – tai statuso siekimas. Realybės šou fanams daug labiau nei kitiems žmonėms rūpi jų prestižas, jiems svarbu susilaukti dėmesio iš aplinkinių, jaustis svarbiems; dažnai realybės šou fanai būna linkę į snobizmą. Tokiems žmonėms realybės šou žiūrėjimas duoda peno svajonėms apie tai, kaip greitai ir lengvai išgarsėti, susilaukti dėmesio, tapti žvaigždėmis. Matydami, kaip paprasti žmonės, tokie patys, kaip jie, tampa garsenybėmis, tokie žiūrovai mielai įsivaizduoja save jų vietoje. Realybės šou skelbia, kad net patys paprasčiausi žmonės gali tapti tokie svarbūs, kad tūkstančiai žmonių stebės kiekvieną jų judesį; ir nemaža dalis žiūrovų slapčia viliasi, kad galbūt kitą kartą, galbūt per kitą realybės šou garsenybėmis taps būtent jie.
Kai kurie psichologai išskiria dar vieną tipą realybės šou žiūrovų – tai žmonės, kurie žiūri šou mokymosi tikslais. Realybės šou rodo realų žmogaus elgesį stresinėje situacijoje. Psichologams, psichologijos studentams ir kitiems psichologija besidomintiems žmonėms tai yra gyvas pavyzdys – žiūrėdami jie gali mokytis, stebėti, kaip žmonės reaguoja į konfliktus, konkurenciją, kaip vystosi jų santykiai ir t.t. Kaip sakė vienas žymus JAV psichologas: „Kaip gi realybės šou gali būti neįdomus? Stebėti žmogaus elgesį visada įdomu. Aš tai darau visą gyvenimą ir man vis dar nenusibodo“.
Tačiau kokią įtaką žiūrovams ir patiems dalyviams daro realybės šou? Sakoma, kad silpnesnį žmogų realybės šou gali ir palaužti. Juk gyvenimas ten – tai ištisos savaitės įtampos, dažni konfliktai ir nuolatinė konkurencija. Dalyviai dažnai parenkami taip, kad būtų kuo skirtingesnio charakterio – taip iš anksto užprogramuojami konfliktai, dėl to šou yra įdomesnis žiūrovams. Kai kuriuos iškritusius dalyvius prislegia pralaimėjimas; kai kuriuos – po realybės šou pasikeitęs gyvenimas.
„Danguje“ buvo rūpinamasi dalyvių emocine savijauta. Kiekvienas dalyvis bet kada turėjo galimybę konsultuotis. Psichologo darbas realybės šou – tai tarsi nuolatinis budėjimas, kai turi būti nuolat pasiruošęs spręsti kritines situacijas, jei tokių iškiltų, padėti dalyviams, jei jiems to reikėtų, ir pan. Turiu pasakyti, kad tikrai didžioji dauguma dalyvių pasinaudojo galimybe konsultuotis, nors jiems ir nebuvo iškilę didelių psichologinių problemų. Tai rodo, kad buvo geras abipusis bendradarbiavimas.
Šiame realybės šou svarbiausias akcentas buvo ne dalyvių tarpusavio santykiai, o muzika, todėl nebuvo specialiai kuriamos konfliktinės situacijos ar atrenkami nesuderinamų asmenybių dalyviai. Bet, žinoma, konfliktų vis tiek būdavo – kitaip ir negali būti, kai tiek daug skirtingų žmonių pakankamai ilgai gyvena vienoje uždaroje erdvėje. Todėl, be abejo, įtampos ir streso buvo. Kita vertus, visi dalyviai žinojo, kur eina ir kas jų laukia, todėl buvo tam pasiruošę. Be to, prieš šou atrenkamiems kandidatams teko praeiti ir savotišką psichologinę atranką, nes buvo stengiamasi, kad į šou nepatektų emociškai lengvai pažeidžiami žmonės, kuriems tokia įtampa galėtų pakenkti.
Ar buvo galvojama apie poveikį žiūrovams? Žiūrovus veikia ne tik realybės šou, bet ir visa televizija – filmai, laidos, serialai. Žinoma, kad realybės šou metu neįmanoma reguliuoti dalyvių elgesio – tai įmanoma, kai laida trunka porą valandų, bet ne tada, kai šou tęsiasi tris mėnesius. Paprasčiausiai rodėme gyvenimą, koks jis yra; kokie žmonės buvo, tokius juos ir matė žiūrovai, su visomis silpnybėmis ir stiprybėmis; pagal tai jie rinkosi savo favoritus ir už juos balsavo. Jei ir buvo koks poveikis, tai, manau, tik teigiamas – buvo parodyta, kaip galima kažką gyvenime pasiekti, išnaudojant savo talentus, buvo skatinamas žmonių aktyvumas – o tai tik į naudą.
Dalyvė Augustė
Realybės šou – tai įsikišimas į asmeninį gyvenimą. Be abejo, būnant ten, jautėsi nuolatinis spaudimas. Negali atsipalaiduoti nei minutei, galvoji apie tai, ką darai, kaip elgiesi, ir tai iš tiesų labai vargina, o dar prisideda ir fizinis nuovargis. Kita vertus, nuolat galvoti apie tai, kaip atrodai žiūrovams, irgi neįmanoma – porą svaičių stengiesi pasirodyti iš kuo geresnės pusės, o vėliau tiesiog gyveni, ir tiek – vis tiek nežinai, kada tave kas nors mato, o kada ne, kuriuos siužetus parodys, o kurių ne.
Iš esmės žinojom, kur einam, žinojom, kad čia nebus lengva, ir buvom tam pasiruošę. Manau, daugiausia pasako tas faktas, kad jeigu vėl vyktų „Dangus“, aš ir vėl mielai ten eičiau, nes vis dėlto teigiami dalykai nusvėrė neigiamus. Taip įsigyvenom į tai, kas ten vyko, kad net išėjus sunku sugrįžti į normalų gyvenimą – vis dar gyvenu tomis pačiomis mintimis ir jausmais, kaip ir „Danguje“; ten kartu gyvenę žmonės tapo lyg šeima. O gyvenimas išėjus jau nebebus toks, koks buvo – ir žmonių dėmesys didesnis, tikiuosi, ir mano veikla bus kitokia. Teks priprasti prie to naujo gyvenimo.
Dalyvis Virgis
Aš nepastebėjau, kad „Dangus“ man būtų padaręs kokį emocinį ar psichologinį poveikį. Tai buvo muzikinis šou, stipri, koncentruota muzikos mokykla, ir aš būtent į tai kreipiau dėmesį, stengdamasis išvengti vietinių konfliktų. Aišku, gyveni su žmonėmis, ir visko pasitaiko, būna trinties – bet jeigu stengiesi gerbti kitų nuomonę, kalbėti apie problemas, jas ramiai spręsti, tai viskas būna greitai išsprendžiama ir vėl galima susikaupti darbui – svarbu žinoti, koks tavo pagrindinis tikslas, ko sieki.
Nežinau, ar žiūrovus kaip nors veikia realybės šou dalyvių elgesys. Manau, jeigu poveikis ir yra, tai jis momentinis, trumpalaikis. Tačiau bet kokiu atveju, jeigu jau tave rodo per televiziją, privalai šiek tiek kontroliuoti savo elgesį. Nors poreikio stipriai keistis tikrai nejaučiau – koks esu gyvenime, toks buvau ir „Danguje“.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę