){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Daktaro S.Taco „Kūno harmonizavimo“ studiją Niujorko centre, muzikams gerai žinomoje „Karnegi Hall“ lanko daug žmonių, tarp jų – ir Amerikos muzikos, kino bei sporto garsenybės. Vadinamas šamanu ir stebukladariu auksinėmis rankomis gydytojas Samuelis Tacas yra kuklus: „Aš tik labai mėgstu savo darbą. Iš pradžių neatsitraukdavau nuo knygos, – prisimena jis. – Dabar, rankomis liesdamas žmogaus kūną, galiu jį skaityti tarsi atverstą knygą. Net tai, kas parašyta „tarp eilučių“.
Įgudusios rankos, sako gydytojas, turi protą: jos gali ir jausti, ir suprasti. Ar kiekvienas specialistas gali taip dirbti?
„Senovės Kinijoje, – pasakoja daktaras S.Tacas, – gydytojui žmonės mokėdavo tik tada, kai būdavo sveiki. Kai mano pacientas suserga, aš neturėčiau gauti pinigų, nes kažką pražiopsojau. Kineziterapeutas turėtų matyti paciento sveikatos sutrikimus anksčiau, nei jis apie tai pats pasakys.
Kineziterapeutai gydo judesiais (pasyviais ir aktyviais pratimais), įvairiomis elektros, šilumos, šviesos ir kt. procedūromis, individualiomis kiekvienam pacientui. Manau, kad ligonis, norintis pasveikti, turi pats stengtis. Jeigu tau skauda galvą ir nori pasijusti geriau, gali išgerti tabletę aspirino. Bet jeigu nori būti sveikas, turi praktiškai taikyti kineziterapijos metodus. Aš noriu, kad visų specialybių gydytojai žinotų, jog lazerio, magneto, reflekso terapija, manualine terapija ir kt. bei fiziniais pratimais galima labai paspartinti ligonių sveikimą. Vien elektros terapijos yra per 100 įvairių procedūrų. Kineziterapija yra senųjų, hipokratiškųjų, ir šiuolaikinių metodų derinys. Turėjau laimės mokytis manualinės terapijos Lietuvoje ir Rusijoje, pas geriausius specialistus“.
Paklaustas, kaip jaučiasi vadinamas šamanu, gydytojas Samuelis svarsto: „Šamanas – tai ne išsilavinimas, ne mokslo laipsnis. Kai kuriuos muzikus aš vadinu maestro – tai garbingas vardas menininkui. Sakykime, ir šamanas – mano darbo pripažinimas. Tačiau niekuomet negaliu šiuo vardu prisistatyti. Turiu universiteto diplomą, tad galiu prisistatyti: „fizioterapijos daktaras“ arba „daktaras Tacas“. Taip pat nesakau, kad mano rankos – puikios, nežadu, kad „...galiu padėti“. Tik: „stengiuosi padėti savo rankomis“.
Dirbant daug metų, susiformuoja tam tikri instinktai. Dažnai man nereikia girdėti, kuo skundžiasi pacientas. Nes ta informacija nepadeda. Man reikia žinoti, ko pacientas dar nepasakė trims ar keturiems gydytojams, kurie jį jau gydė. Tai – tarsi skaitymas tarp eilučių. Pamenu mano lietuvių kalbos mokytoja Alytaus gimnazijoje p. Raguotienė, stovėdama prie lentos nugara į klasę, sakydavo: „Samueli, tu nerašai!“ Ji visuomet būdavo teisi. Ji jausdavo ir matydavo ne akimis. Kineziterapeuto rankos – tai jo akys, diagnostikos įranga ir protas. Manualinė, arba rankų, terapija – tai diagnostika ir gydymas tuo pačiu metu.
Liesdamas žmogų, aš tikrai jaučiu jo negalavimus. „Užsiblokuoti“ dirbdamas negaliu. Taip perimu labai daug subtilių vidinių dalykų, nuo kurių būtina „išsivalyti“, tarsi ištrinti juos, nes kitaip aš pats sirgsiu savo pacientų ligomis. Man padeda kai kurie metodai: reiki, kitos gilaus atsipalaidavimo metodikos, klasikinė muzika. Garsų ir muzikos vibracijos užpildo ir mano studiją darbo metu. Labai mėgstu M.K.Čiurliono kūrinius. Bendraudamas su kolegomis Lietuvoje patyriau, kad aš sveikesnis už juos, nors jie gerokai jaunesni už mane. Kaip medikui galima liesti žmogų savo rankomis, jei jis nesveikas? Juk net ir atokiau vienas nuo kito būdami, ir be kontakto paliekame pėdsaką vieni kitų sąmonėje – mintimis.
Vienoje klinikoje buvo atliktas tyrimas: viena grupė sergančių žmonių gydėsi ir meldėsi, o kita, kontrolinė grupė – tik gydėsi. Pirmosios grupės pacientai pasveiko greičiau. Šiuolaikinis žmogus, jeigu nesimeldžia, turi medituoti. Nemanau, kad rimtai sergant padės tik tokia praktika. Bet, sakoma, Dievas padės, jeigu pats sau padėsi. Meditacija, malda, gera nuotaika, šeima ir bičiuliai – visa tai daro įtaką fizinei sveikatai. O kineziterapija – tai ne du trys mankštos pratimai. Kineziterapija – kai specialistas su pacientu praleidžia ne mažiau kaip valandą, taikydamas metodus, kurie gali padėti pagerinti sveikatą, išvengti sudėtingų ir sveikatos vis dėlto negrąžinančių operacijų.
„Jeigu rimtai norit pasveikti, sakau pacientams, reikės rimto požiūrio. Jeigu skirsi laiko ir mankštai, ir poilsiui, ir maldai bei meditacijai, jau po savaitės gali pasiekti rezultatų. Žmogaus siekis – tai pagrindas. Juk tikrinamės profilaktiškai pas kardiologą ar odontologą, taigi tokios patikros reikia ir judėjimo bei raumenų sistemai. Kaulų tankio tyrimas, kai jį rekomenduoja šeimos gydytojas, dažniausiai parodo, kad osteoporozė jau prasidėjo. O kineziterapeutas gali įvertinti sąnarių, raumenų, kaulų sistemų būklę gerokai iki prasidedant degeneracijos procesams ir nurodyti, kaip jų išvengti. Kineziterapeuto darbas kitoks nei gydytojo, tačiau labai svarbu, kad šie specialistai bendradarbiautų.
Dalies sąnarių endoprotezavimo operacijų būtų galima išvengti laiku pradėjus tinkamai mankštintis, koregavus gyvenseną. JAV klubo sąnario endoprotezavimas kainuoja apie 100 tūkst. dolerių. Draudimas tam skiria pinigų, tačiau dar niekam negrąžino sveikatos...
Amerikoje vis daugiau 30–40 metų žmonių persitempia kasdien po 2–3 val. tobulindami savo kūną sporto klubuose. Tai tampa populiariau nei psichoterapija. „Jeigu kasdien nežaidžiu teniso (neprabėgu kelių mylių, nelankau aerobikos ir pan.), einu iš proto“, – sako tokie pacientai. Tačiau jie pertempia kūną“.
– per dieną bent du kartus pasikeiskite avalynę. Dažniausiai ji nėra patogi, o visą dieną avėdami tuos pačius batelius, nejaučiame, kad kenčia stuburas,
– kuo daugiau vaikščiokite basomis,
– sėdėdami prie darbo stalo, nuolat kaitaliokite kojų padėtį (bet nekryžiuokite jų),
– telefono skambutis jums – puiki proga pakilti iš darbo vietos. Kalbėdami galite vaikštinėti arba stovėti ir keliolika kartų pasikelti nuo pirštų ant kulnų. Išnaudokite kiekvieną progą pajudėti. Nes, kaip sakė prancūzų gydytojas Ž.Tiso, jokie vaistai negali pakeisti judėjimo, bet judėjimas gali pakeisti vaistus!
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę