){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kontroliuojančios instancijos reikalauja laikytis tam tikrų ūkininkavimo taisyklių. Svarbiausia - nenaudoti sintetinių preparatų tiek žemės ūkio kultūroms prižiūrėti, tiek žemei tręšti. Apie tokią nuodėmę nė minties negali būti. To neatleistų nei Dievulis, nei gamta. Svarbiausia - ūkininkas turi apsispręsti gyventi ir dirbti dorai.
Ekologinės žemdirbystės sertifikatas išduodamas įvertinus sąlygas (ar tinkamas dirvožemis, ar pakankamas atstumas nuo galimų aplinkos taršos šaltinių, pavyzdžiui, automagistralės, ir pan.). Taikomi specialūs produkcijos laikymo sandėliuose, perdirbimo bei pakuotės reikalavimai. Lietuvoje pagaminti ekologiški produktai, žymimi ženklu “EKOagros”.
Mūsų ūkio daržovėse nitratų daug mažiau nei augintose chemizuotų ūkių laukuose. O pagal skonį vienus ir kitus produktus nesunkiai atskirs bet kuris vartotojas. Bėda, kad kol kas ūkininkai neturi lėšų “savo” pirkėjams ugdyti. Malonu, kad ekoproduktų vartotojų ratas plečiasi, tarp jų matyti ir jaunų, ir garbaus amžiaus žmonių.
Mano nuomone, šiuo metu dirvonuojančiose Lietuvos žemėse (apie 1 mln. hektarų) būtų galima plėtoti ekologinę žemdirbystę. Šiandien parduotuvėse daugiausia yra užsieninių produktų, kuriems pagaminti bei išsaugoti naudojama labai daug chemikalų. Ekologiškų produktų skyrelius rasime didžiuosiuose prekybos centruose, dar vienoj kitoj parduotuvėj, bet asortimentas labai mažas. Neturime ekologiško pieno ir ekologiškos mėsos.
Kartu su dar penkiais ūkininkais įkūrėme žemės ūkio kooperatyvą “Ekokraštas” ir “Žemynos malūną”, kuriam suteiktas ekologiškos produkcijos perdirbimo sertifikatas.
Savo ūkyje, 18,65 hektarų ploto laukuose, daugiausia auginu javus. Be tradicinių kultūrų, pernai pasėjau ir belukščių avižų. Tai labai vertingas produktas. Baltymų ir augalinių riebalų, kurie pasisavinami geriau nei gyvulinės kilmės, avižose yra 8-11 proc. Šešių hektarų ploto laukuose auginu daržoves - tradicines ir dar ne taip plačiai vartojamas, pavyzdžiui, šparagines pupeles. Vasarą pasėlius ir daržoves prižiūrėti padeda keturi samdomi žmonės.
Kai kuriuos darbus nudirbame su arkliu. Didelio našumo taip nepasieksi, bet toks žemės dirbimo ir augalų priežiūros būdas yra tikrai ekologiškas. Darbo vaisiais skųstis negalėčiau. Pavyko sukurti neblogą sėjomainą, kuri, nenaudojant cheminių trąšų, lemia derliaus gausumą. Žemėje daug sliekų - tai jos derlingumo požymis. Matau, kad, nenaudojant chemikalų, kultūriniai augalai auga geriau, lyg agresyvesni tampa. Tai bendras gyvybės dėsnis - siekis išgyventi. Jį matau visose gamtos ir žmogaus veiklos formose.
Literatūroje nurodoma, kad 70 proc. žmogaus sveikatos lemia maistas. Apie 2 mln. Lietuvos žmonių gyvena ties skurdo riba. Mažai pinigų - tai ir prastas maistas, neekologiški, įvežtiniai produktai ant stalo. Chemikalai sukelia stresą organams ir sistemoms, pasunkina jų funkcionavimą. Mūsų organizmas nesintetina fermentų chemikalams pasisavinti ar suskaidyti. Ląstelė “nežino”, ką veikti su jai nepažįstamomis cheminėmis medžiagomis. Taip maitinantis ilgainiui atsiranda nuolatinis nuovargis, žmonės tampa nervingi ir agresyvūs, kamuojami apatijos ir depresijos.
Lietuvoje išauginti maisto produktai mums tinkamesni. Juk čia gyvename tūkstančius metų, ir mumyse “užkoduota” atitinkamų fermentų gamyba. Iš užsienio atvežtų produktų nereikėtų vartoti kasdien. Juk ir bulvės “atėjo į madą” vos prieš du šimtus metų, o iki tol kasdieninis lietuvių maistas buvo kruopos, ruginė duona, pupos ir mėsa. Senovės lietuviams, gyvenusiems miškuose ir pelkėse, siekusiems išlikti savo žemėje - kryžiuočių, mongolų ir rusų karų kryžkelėje, reikėjo būti labai stipriems: išsikirsti miškus ir užsiauginti javų, apsiginti nuo žvėrių ir priešų. Istoriniai šaltiniai rodo, kad mūsų protėvių sukurta valstybė buvo karinga, o žmonės - orūs ir gerbiami. Kitų šalių žmonės, kaip rašoma senuosiuose metraščiuose, su “lithuanus” elgdavosi pagarbiai. Yra įrodymų, kad kryžiuočiai lietuvių belaisvių net nesurišdavo - jie, jeigu duodavo žodį, nebėgdavo iš nelaisvės. Įdomu, kad beveik 300 metų - nuo 1422 m., sudarius Kulmo taikos sutartį su kryžiuočiais, iki 1712-ųjų - į Žemaitiją priešas neįžengė. Sunku rasti to meto Europoje kitą žemės gabalėlį, kurio taip ilgai nebūtų trypę svetimšaliai. Tik sveiki žmonės galėjo ištisas dienas, sėdėdami balne, mojuoti kalaviju ir atlaikyti priešo antpuolius. Manau, kad tokiai fizinei ir dvasinei stiprybei lemiamą vaidmenį turėjo ir mityba.
Galiu drąsiai pasigirti, kad mūsų šeima vartoja saugų maistą. Perkame tik duonos, pieno produktų. Manau, sutaupėme ne vieną šimtą litų, apsieidami be vaistų. Geriame rausvažiedės ežiuolės arbatą - tai puiki gripo profilaktikos priemonė. Esame sveiki ir geros nuotaikos.
Skurdas rėžia akis.
Man apmaudu dėl žmonių, manančių, kad darbas nėra pragyvenimo šaltinis. Kaimiečiui ir minimalus atlyginimas, kurį jis gali užsidirbti, yra pakankamai geros pajamos. Tačiau jos prilygsta valstybės pašalpoms, kurias galima gauti neįdedant pastangų. Tai skatina žmonių degradavimą.
Manau, reikia pasitikėti žmonėmis ir suteikti jiems darbo, o ne smerkti. Kaime žinomas girtuoklis “nuo kryžiaus”, dirbęs mano ūkyje, per kelis mėnesius pasigėrė tik pirmą ir paskutinę darbo dieną. Jeigu žmogus pasielgė blogai, barimas nepadės. Pakanka pasakyti savo nuomonę, o už gerus darbus nebijoti pagirti. Atrodytų, kas savaitę nupirkti naujas darbo pirštines - smulkmena, o žmogui jos yra darbdavio rūpestis ir paskata gerai atlikti darbą.
Mano gyvenimo credo išreiškia graikų išminčių posakis “Vaikas turi būti paklusnus, jaunuolis – narsus, suaugęs žmogus – naudingas, senas – išmintingas, o miręs – prisimenamas”. Ką čia pridurti?!
Mėgstamiausiais darbas?
Arimas. Ardamas žemę ir sėdamas pailsiu geriausiai. Kai grįžtu iš suarto lauko, man ir išdykę vaikai mieli, ir žmona labai gera.
Mėgstamiausiais metų laikas?
Pavasaris.
Istorinis veikėjas, kuriuo žavitės?
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas J.Chodkevičius - karvedys, triuškinęs visus priešus - tiek švedus, tiek turkus.
Televizijos laida, kurios stengiatės nepraleisti?
“Dviračio žynios”, “Dviračio šou”.
Kas Jums yra Tėvynė?
Tai, kas artima sielai ir kūnui. Kraštas, kur užaugau. Žmonės, su kuriais galiu susikalbėti lietuviškai.
Patraukliausi moters bruožai?
Švelnumas, seksualumas.
Pastaruoju metu perskaityta (skaitoma) knyga?
Mėgstu fantastiką, bet knygoms šiuo metu nėra laiko! Tik laikraščius paskaitau.
Kas yra sveikata?
Gyvenimo būdas, kai rūpiniesi savimi. Sveikatai labai svarbi mityba.
Kuo Jūs didžiuojatės?
Savo šalies praeitimi.
Kokią dar specialybę savo laiku norėjote pasirinkti?
Norėjau būti karininkas.
Kada paskutinį kartą buvote išvykę pailsėti prie jūros ar į užsienį?
Pernai gegužę teko lankytis Šveicarijoje, birželio mėnesį - Austrijoje. Puikios kelionės, nuostabios šalys.
Mėgstamiausi patiekalai?
Įvairios salotos, patiekalai su grybais, cepelinai, balandėliai.
Vertybės ar principai, “ant kurių” laikosi tvirta šeima?
Sutarimas, sugebėjimas atleisti, meilė.
Dėl ko šiandien Jums skauda širdį?
Dėl to, kad darbšti mūsų tauta yra įstumta į apatiją, nusivylusi, negali susikurti gerbūvio. Tuo tarpu valdžia kaunasi tik dėl savų interesų. Dėl to ne tik skaudu, bet ir baisu.
Ar yra dažnai besikartojanti Jūsų sapnų tema?
Keletą kartų per metus sapnuoju Ispaniją - kažkodėl esu įsitikinęs, kad tai Ispanija - senovinis miestas, primenantis Toledą. Gal tai susiję su mano labai tolima praeitimi, buvusiu gyvenimu...
Kas geriausiai nuramina, ištikus nesėkmei?
Buvimas gamtoje, miške arba bet koks žemės ūkio darbas. Padeda ir bulvių rinkimas rūsyje, ir gera humoro laida.
Kokia gražiausia metų šventė?
Žiemą - šv. Kalėdos ir Naujieji Metai, vasarą - Joninės.
Ar prisimenate savo pirmosios mokytojos pavardę?
Vaigauskienė. Mokė mane Pašilės mokykloje.
Ar jau atsakėte sau į klausimą, kodėl gyvenate?
Esu viena iš daugelio gyvybės formų. O būti Žemėje - likimas.
Ar turite svajonę?
Kad visi žmonės būtų geri. Kad būtų mažiau pykčio.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę