){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
[klausimas]Gerbiamasis profesoriau, kodėl pasirinkote infekcinių ligų sritį? Kuo ji jums patraukli?[/klausimas]
Infekcinės ligos - tai dviejų “aktorių” - mikro- ir makroorganizmo tarpusavio sąveika. Jie abu kinta: mikrobas keičiasi, nes turi prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, ir žmogus keičiasi, nes jį veikia gerieji ir blogieji mikrobai. Tarkim, gerieji padeda virškinti. Procesas visada dinamiškas, labai įdomus. Štai žmogus įsikišo į gamtą: kerta miškus, tvenkia upes, vartoja papildus, hormonus, - visa tai veikia jo imuninę sistemą. Mes tapome imlesni infekcinėms ligoms. Jau gyvulių mikroorganizmai pereina žmogui. Per pastaruosius 20 metų atsirado naujų infekcijų sukėlėjų. Tam pačiam mikrobui patekus į žmogaus organizmą, liga gali pasireikšti skirtingai.
Pasaulyje daugėja infekcinių ligų sukėlėjų. PSO duomenimis, tam didelę įtaką turi žmonių migracija (prekyba, turizmas, karai), urbanizacija (didėja miestai), klimato pasikeitimas (atšilimas, potvyniai), namuose laikomi gyvūnai (papūgos, šunys, katės, žiurkėnai). Taip pat maisto produktuose esantys augimo stimuliatoriai, konservantai. Be to, dėl aplinkos įtakos žymiai dažniau ir greičiau kinta mikroorganizmai, ypač tai pasakytina apie virusus.
Man patinka, kad ši medicinos sritis yra labai dinamiška.
[klausimas]Jūs mokote studentus, o kas mokė Jus?[/klausimas]
Senoji Lietuvos universiteto profesūra ne tik suteikė vertingų žinių, bet ir išugdė pagarbų požiūrį į studentus. Šios pamokos suteikia džiaugsmo ir šiandien, kai jaučiu studentų dėkingumą už jų pastangų ir minčių vertinimą. Tai labai malonu. Man pasisekė, kad turėjau labai gerus mokytojus kitose šalyse - prof. Nikiforovą (Rusija), prof. A. Bliuger (Latvija), P. Boron (Lenkija), prof. J.Mouton (Prancūzija).
[klausimas]Nemažai visuomenės “serga” - tai blogai, tai sunku. O kaip Jūs?[/klausimas]
Man visada gerai. Esu optimistas. Manau, kad per gyvenimą reikia eiti pakelta galva, kad kiti tau bent truputį pavydėtų.
[klausimas]Domitės bukinistika? [/klausimas]
Labai mėgstu dailę, skulptūrą, teatrą. Mano hobis - senos knygos. Namuose turiu gal porą tūkstančių lietuviškų, rusiškų, lenkiškų, prancūziškų knygų. Visuose kambariuose gyvena knygos (šypsosi).
[klausimas]Esate didelis Prancūzijos mylėtojas. Puikiai mokate prancūzų kalbą. Kaip užsimezgė ryšiai su šia šalimi?[/klausimas]
Kai perskaičiau knygą “Dievo motinos katedra”, labai užsinorėjau ją pamatyti. Mokykloje mokiausi prancūzų kalbą, bet tuomet jos niekam nereikėjo. 1993 m. Prancūzijos ambasada organizavo stažuotę į Prancūziją, taip aš nuvykau į Lilio universitetą, susipažinau su prof. J. Mouton. Mūsų pažintis virto įdomia ir glaudžia draugyste. O pernai atšventėme 10-ties metų bendradarbiavimą su Lilio universiteto Infekcinių ligų klinika. Mus sieja glaudus profesinis, kūrybinis ryšys. Pavyzdžiui, pernai Prancūzijos Alpėse užregistruoti tik 3 erkinio encefalito atvejai, tuo tarpu Lietuvoje - 1,5 tūkstančio.
[klausimas]Mėgstate prancūzišką vyną, sūrius... o ar patinka prancūzaitės?[/klausimas]
Prancūziškus vynus ir sūrius dievinu! Ar žinote, koks yra sparnuotas Č. de Golio posakis? “Kaip galima normaliai vadovauti šaliai, kurioje sūrių rūšių yra daugiau negu metai turi dienų?!”. Šalis išsaugojo paveldą - nuostabios bažnyčios, pilys.
Kai mano kolegos prancūzai atvažiuoja į Lietuvą, fotografuoja kiekvieną gandrą, kiekvieną varlę. Jiems labai patinka lietuviškas alus, silkė, šprotai.
Kartą pietavome Vilniuje, restorane “Ponių laimė”, jie manęs ir klausia: “Sakyk, tu specialiai čia sukvietei visas gražiausias Lietuvos moteris?!”. Aš taip pat manau, kad lietuvaitės yra gražesnės ir įdomesnės. Prancūzaitės malonios, bet rengiasi kukliai. Beje, Prancūzijoje yra keturi gyventojų sluoksniai: darbininkai, valstiečiai, buržuazija ir paryžiečiai. Pastarieji - specialus sluoksnis. Žmogus gali gyventi palėpėje, bet jis - paryžietis.
[klausimas]Atrodote žvaliai ir jaunatviškai. Kaip nugalite stresą? Kur semiatės energijos?[/klausimas]
Stresinės būsenos stengiuosi aplinkiniams neparodyti. Stengiuosi negalvoti. Namuose paruošiu sau šventę: prancūziška muzika (mėgstu E. Piaf, Š. Aznavurą), geras prancūziškas vynas ir sūris su pelėsiu. Arba einu į svečius. Ištikus stresui skubu pakeisti situaciją, o kai emocijos nurimsta, analizuoju ir ieškau išeities. Man labai patiko pediatrės prof. Steponavičienės patarimas: “Jei gali girti pavaldinį, girk jį prie visų. Jei pavaldinys pasielgė blogai - peik jį vienumoje, nes kiti džiaugsis, kad ne jį barė, ir į kolegą pradės kreivai žiūrėti”. Kur semiuosi energijos? Stengiuosi nepersivalgyti. Prie namų turiu sodą, mėgstu jame pasikrapštyti; žiemą nusikasu sniegą. Vaikštau pėsčiomis ir greitai. Kasmet bent 10 dienų turiu praleisti prie jūros. Labai patinka Palanga gegužę ir rugsėjį.
[klausimas]Kokią žmogaus savybę labiausiai vertinate?[/klausimas]
Labiausiai vertinu padorumą - tai punktualumas, žodžio laikymasis, pagarba.
[klausimas]Ką pageidautumėte matyti televizijos laidoje „Sveikas žmogus”?[/klausimas]
Norėčiau daugiau sveikatos laidų ne apie tai, kokiais vaistais gydyti vieną ar kitą ligą, o įvairiausių patarimų, kaip išvengti ligos.
[klausimas]Ką norėtumėte palinkėti žurnalo „Sveikas žmogus” skaitytojams?[/klausimas]
Dažnai skaitau žurnalą “Sveikas žmogus”. Tai geras žurnalas, didelį dėmesį skiriantis įvairių ligų profilaktikai. O skaitytojams linkiu atkreipti dėmesį į straipsnius (gal juos ir išsikirpti), propaguojančius sveiką gyvenseną, ir pasidalyti su kaimyne, kuri galbūt neįstengia šio žurnalo nusipirkti.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę