){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Laidos kūrybinė grupė pradėjo globoti gražią Sandros ir Valdo Žemaičių šeimyną. Vos prieš du mėnesius jie susilaukė nemažo šeimos pagausėjimo - trijų rubuilių berniukų. Kiekvienoje laidoje žiūrovai galės pamatyti, kaip sekasi auginti Viliuką, Pauliuką ir Tomuką. Laidos vedėjos net naktį laiko telefonus šalia lovos. “Jeigu paskambintų Sandra, maža kas vaikiukams gali atsitikti”, - lyg savais vaikais rūpinasi Lijana ir Irena.
Neretai “už kadro“ lieka įdomiausi vaizdai. Trumpame reportaže sunku parodyti ilgus trynukų mamos ir gydytojų pokalbius, Lijanos rūpestingumą, Irenos patarimus, gerą visų nuotaiką bei tėviškai besišypsantį operatorių. Išjungus kameras berniukų tėveliai atsipalaiduoja. Nors laidos kūrybinė grupė Žemaičių šeimoje lankėsi vos keletą kartų, tačiau vis labiau nesinori palikti tokių svetingų ir gražių namų. Laidos vedėjos jau išmoko atskirti berniukus. “Mano Viliukas toks pat ramus vaikas, kaip ir aš. Padeda galvytę man ant peties ir ramiai klausosi, ką aš jo mamai pasakoju”, - šypsosi Irena Pivoriūnienė. Švelnių Lijanos rankų užliūliuoti Tomas ir Paulius visada nurimsta. “Aš dar nepamiršau, kaip elgtis su tokiais mažiukais. Mano Augustui jau dveji, tad raminu tėvelius, kad tikrieji “džiaugsmai” dar ateityje”, - sako Lijana Veismanienė.
“Kaskart sukėlę nemažą sumaištį, su šypsenomis paliekame trynukų namus, tačiau esu įsitikinusi, kad mūsų čia jau laukia,“ - tvirtina Irena.
Laidos “Sveikas žmogus“ komandoje visada gera nuotaika ir rūpinimasis vieni kitais. Irena visus vaišina keistokais desertais - obuolių, slyvų sūriais, Lijana ką nors konsultuoja dėl slogos, vitaminų, o Hana anekdotais ir gera nuotaika užkrečia visą kūrybinę grupę.
Moterys net laisvalaikiu nenustoja šnekučiuotis ir visos sutaria dėl vieno dalyko - reikia vengti “infarktogeninių“ asmenybių. Šis terminas apibūdina tokius kaimynus, draugus ar giminaičius, kurie savo elgesiu gali sukelti aplinkiniams infarktą. Gydytoja Irena patarė nuo tokių asmenybių bėgti kuo toliau. Laidos vedėjos visiems palinkėjo netapti tokiais žmonėmis, išsaugoti gerą nuotaiką ir sveikatą.
Lijana Veismanienė
„Jeigu kas nors nesiseka ir noriu užmiršti visus rūpesčius, skubu namo - pas vyrą Dainių ir du sūnelius Evaldą (8 m.) ir Augustą (2 m.). Jie neleidžia man užsisklęsti ir liūdėti, su jais pamirštu visas savo problemas. Namie visada skamba vaikų juokas; su vyru vienas kitą suprantame be žodžių.
Manau, kiekvienam reikėtų surasti tokį užsiėmimą, kuris pašalina stresą, išsklaido blogą nuotaiką. Man nuotaiką pakelia geras filmas, taip pat puikiai atsipalaiduoju dėliodama su vaikais dėliones.
Daugeliui žmonių sunkiausia mokėti mylėti save. Jeigu žmogus myli save, jis savimi rūpinasi, prisižiūri, jam rūpi jo sveikata. Manau, tai svarbiausia, nes jeigu nebus noro, niekas neprivers nei sportuoti, nei valgyti neriebų maistą.“
Irena Pivoriūnienė
“Kiekvienas žmogus turi savo geros nuotaikos paslaptį. Mano jaunatviškumo esmė - bendravimas. Man reikia ne vienatvės, o žmonių, bendravimo. Jeigu tektų ilgai mėgautis vienatve, ko gero, netgi depresiją prisišaukčiau. Reikia skubėti daryti gerus darbus - tada būsime ir sveikesni, ir jaunatviškesni. Taip pat manau, kad geros nuotaikos šaltinis - muzika. Mano namai sklidini tokios muzikos. Esu įsitikinusi, kad patinkanti muzika puikiai atpalaiduoja, suteikia jėgų ir nušviečia veidą šypsena, galiausiai galima ir paverkti, jei per daug neigiamų emocijų būna prisikaupę.
Nepamirškite, kad gerai žmogaus savijautai nepaprastai svarbu mėgstamas darbas. Nuostabu, jeigu žmogus gali dirbti jo charakterį atitinkantį darbą. Būtina susirasti gerą darbą ir sukurti jaukią aplinką namuose, kad gerai jaustumėmės visą parą.“
Ponia Hana Šumilaitė
“Atsikėlus ryte tradiciškai atlieku du veiksmus - ledas ant veido, stiklinė šilto vandens su puse citrinos į skrandį. Man sunku prisiminti dienas, kai būnu blogos nuotaikos. Stengiuosi viską kuo geriau suplanuoti, kad neapimtų irzlumas. Ir moku save paguosti, man nėra blogų dalykų. Esu įsitikinusi, kad amžinas „verkimas“ nieko neišsprendžia.
Labiausiai bijau naujos fanatikų - sveikuolių bangos atstovų. Yra daug normalių sveikuolių, kuriuos aš gerbiu, tačiau fanatikai mane gąsdina. Neseniai sutikau vieną, jis gatvėje puolė man aiškinti apie kopūstų ir riešutų dietą, dar pradėjo priekaištauti, kad aš per stora.
Manau, reikėtų džiaugtis gyvenimu, nereikia visos energijos skirti vien visoms sveikos gyvensenos taisyklėms sužinoti ir jų laikytis. Sveika gyvensena turi teikti malonumą. Štai aš laikausi dietos, ją išgirdau laidos „Sveikas žmogus“ metu. Ji man labai skani, ir rezultatai puikūs - numečiau 8 kg per dvi savaites.“
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę