){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Prieš 50 metų, kai Roma dar buvo smalsi, žvitri Šiaulių pedagoginio instituto studentė neakivaizdininkė, likimas ją ėmė bandyti. Laikydama žiemos sesiją, mergina labai smarkiai peršalo. Grįžo iš sesijos į Kauną tiesiog springdama kosuliu. Nuo tada ir prasidėjo jos “akistatos” su ligomis. Gydytojai pripažino Romai bronchinę astmą. Jaunai merginai teko gydytis hormonais ir mokytis “susidraugauti” su lėtine liga...
Kaip dabar ramiai pastebi Roma, lėtinė bronchinė astma per ilgą laiką, matyt, paveikė širdį. Ir, ko gero, ne tik ją. Nervų sistemą - taip pat. Ponia Roma (ji neseniai atšventė 70-metį) dabartinę savo situaciją apibūdina šmaikščiai: “Šiandien esu ligonė nuo galvos iki kojų nuospaudų”. Ir pradeda vardyti savo ligas, įvairius negalavimus (aukštas kraujospūdis, skaudantys sąnariai, sutrikęs širdies ritmas, kurį reguliuoja širdies stimuliatorius, pagaliau prieš metus patirtas insultas ir su juo susijusi komplikacija - šlapimo nelaikymas. O kur dar osteoporozė ir ją lydintys stuburo bei juosmens skausmai!?)…
Ar vis dėlto ne per didelį naštos kalną likimas sumanė užversti ant vieno žmogaus pečių? Tačiau yra taip, kaip yra.
Visas šis ligų “kraitis” (ir pirma invalidumo grupė!) netrukdo Romai kabintis į gyvenimą. Ji - stipri moteris ir moka džiaugtis kiekviena kasdienybės akimirka. Ko gero, taip lemta - kas neklumpa nuo sunkios naštos, tam likimas jos ir nešykšti.
Ponia Roma - tikra kaunietė. Kilusi iš Šančių (iš kariškio šeimos). Charakterį iš tėčio paveldėjo. Įsijautimą į kitų žmonių nelaimes bei norą jiems padėti - taip pat. Kaip, beje, tvirtą valią ir užsispyrimą. O jo dabartiniu metu sunkiai bepaeinančiai poniai Romai reikia nemažai. Mat ji iškėlė sau tikslą - kiekvieną dieną balkone apeiti dvidešimt nedidelių ratelių. Balkono ilgis nuo vieno galo iki kito - 5 metrai. Taigi vienas ratelis - 10 metrų. Per visą pasivaikščiojimą (20 ratelių) - 200 metrų. Daug tai ar mažai? Be abejo, daug, kai žinai, kad kiekvienas metras skausmingas - reikalauja didžiulių pastangų ir jėgų (beje, ponia Roma turi specialų korsetą, kurį dėvint truputį lengviau vaikščioti). Šie metrai - tai pergalės metrai. Nes tik taip - aktyviai judant - įmanoma varžytis su negalia ir... nevilties akimirkomis. O jų netolimoje praeityje būta. Ir nemažai - ponia Roma to visiškai neslepia.
Ji prisimena: “Buvo toks momentas, kai nenorėjau gyventi. Po insulto pasidariau tiesiog “kiauras ąsotis” - visiškai nebesulaikiau šlapimo. Man tai buvo tragedija. Visaip gelbėjausi- visiškai atsisakiau skysčių, mėgstamos kavos. Tačiau niekas nepadėjo ir nuo mano valios nepriklausė!
Kaip tik tuo metu Kaune nuo vieno aukšto senamiesčio įstaigos pastato stogo nušoko ir užsimušė jaunas vaikinas. Šis tragiškas įvykis mane sukrėtė. Į galvą ėmė lįsti paikos ir negeros mintys. Atrodė, kad pats velnias pakiša pragaištingų dvejonių: ”Kuris čia pastatas aukštesnis, kurio stogas tinkamesnis…”.
Nebegalėjau susitvarkyti su savimi, nors žinojau, kad šalia yra šeima. Ji mane remia, aukojasi ir man padeda. Ryžausi kreiptis į psichiatrą. Kai nuėjau, atvirai pasakiau, kad į galvą dažnai šauna minčių, jog neverta gyventi. Psichiatrė pirmiausia man davė užpildyti testą… Akimirksniu supratau, kad apsilankiau ne pas man skirtą gydytoją.
Tačiau likimas man buvo gailestingas. Nepraėjus nė porai dienų po vizito pas psichiatrę, išgirdau per televizijos laidą kalbant gydytoją R.Aniulienę. Ji ragino moteris: ”Mielosios, nekentėkite, jei nesulaikote šlapimo. Kreipkitės į gydytoją. Šią problemą įmanoma išspręsti”. Tiesa, apie poinsultinį, komplikacinį šlapimo nelaikymą R.Aniulienė nekalbėjo. Tačiau aš ryžausi pagalbos ieškoti pas ją.
Ir šiandien negaliu atsidžiaugti, kad šitaip apsisprendžiau. Nuo pat pirmų pažinties su gydytoja akimirkų ja patikėjau. Ir drąsiai ištariau, kad esu pasirengusi (nepaisant pačių liūdniausių prognozių) operacijai. Žinojau, kad su savo ligų kraitele (ir širdyje “susirangiusiu” stimuliatoriumi) esu rizikinga pacientė. Tačiau kitokios išeities nebeįžvelgiau.
Gydytoja neatsisakė manęs operuoti, tačiau pirmiausia ėmė kompleksiškai mane gydyti - pradėjo taikyti pakaitinių hormonų terapiją (reikėjo “tramdyti” osteoporozę) ir pasiūlė išmėginti driptaną. Sutikau. Ir…po kelių gydymosi mėnesių jau džiaugiausi gydymo rezultatais. Stebuklas - operacijos taip ir neprireikė! Mano rūpesčiai dėl šlapimo nelaikymo baigėsi. Iki šiol negaliu patikėti savo laime”.
Ponia Roma į save kaip pacientę žvelgia gana kritiškai. Mat ji gydytojams - tikrai ne dovanėlė. Iš prigimties būdama ypatinga švaruolė, į ligoninę visada gulasi tik… su savuoju basonu. Kaip šis “kaprizas” (bei kiti itin reiklūs ponios Romos higienos reikalavimai) patinka aptarnaujančiam personalui, nesunku suprasti. Tačiau šiuo faktu norisi pabrėžti ne Romos įnoringumą, o sugebėjimą linksmai ir ironiškai (pakritikuojant save) žvelgti į fiziologiškąją gyvenimo pusę.
Galbūt ponios Romos savikritiškumas bei nuoširdumas labiausiai ir traukia pažįstamus žmones. Mums besikalbant nuolat čirškė telefono skambutis. Supratau, kad vieniems reikėjo patarimo, kitiems - pagalbos, tretiems - gero žodžio.
Prieš daugelį metų ponia Roma, norėdama padėti savo artimai giminaitei, griebėsi net aktorystės - pusvalandžiui “tapo” korespondente. Nenorėdama, kad giminaitė darytų abortą, Roma įkalbinėjo ją ryžtis gimdyti. Ir dėjo visas pastangas, kad kūdikio tėvas vestų giminaitę. Taigi nuėjusi į jo darbovietę ir šnektelėjusi su kadrų skyriaus darbuotoja (moteriškas solidarumas vis dėlto šį tą reiškia), sumanė vyriškį šiek tiek “paauklėti”. Apsimetė korespondente (esą laikraštis gavo signalą, kad jis su mergina gyveno kaip sutuoktinių pora, yra šį faktą patvirtinančių liudininkų). Ir įvarė ne itin nuovokų ir sumanų vyrą į kampą - privertė jį “aiškintis”. Pasirodo, jis jau buvo kartą vedęs ir turėjo šeimą...
Nors ponios Romos pastangos nuėjo vėjais - vyriškis giminaitės taip ir nevedė, kūdikio gyvybė buvo išgelbėta. Giminaitė apsisprendė nebedaryti aborto.
Romai gležna gyvybė - brangiausias dalykas pasaulyje. Kai sovietiniais laikais savo darbovietėje buvo Moterų tarybos narė, padarė viską, kad po gimdymo neturėjusi kur gyventi kolegė - jaunutė vieniša motina - gautų bendrabutį. Roma (pačiu blogiausiu atveju) buvo nusiteikusi pasikviesti ją gyventi į savo šeimą - vietos visiems užteks...
Ponią Romą labai smagu kalbinti, nes ji kur buvusi, kur nebuvusi grakščiai pabėga nuo savosios negalios ir ima įdomiai pasakoti apie daugybę žavių dalykų - savo šeimą (puikų vyrą Vytą, dukrą, jos atžalėles), nuostabius gydytojus, padėjusius jai sunkią gyvenimo valandą. Geru žodžiu ji mini endokrinologę A.Krasauskienę, neurologę N.Žindžiuvienę, kardiologę R.Jonkaitienę, urologę R.Aniulienę, ortopedą Z.Katauską, kineziterapeutę M.Daugėlaitę ir dar daug kitų, baltus chalatus vilkinčių žmonių. Jiems Hipokrato priesaika - šventas dalykas. Ir ponia Roma tai jausdama jaučiasi laiminga. Laiminga, kad jai savo gyvenimo kelyje teko susitikti su šiais gydytojais. Beje, ne tik geri žmonės Romos gyvenimą nuskaidrino. Netikėti įvykiai - taip pat.
Štai pernai, žydint kaštonui, ji sumanė pakviesti keturių namų (jie visi juosia “įžymųjį” kiemo medį) gyventojus į vakaronę. Ponia Roma sako: “Kaime žmonės puikiai vienas kitą pažįsta. Ir kiekvieno gerumą - taip pat! Mieste tikriausiai gerų žmonių taip pat nemaža. Tik niekas čia nieko nepažįsta. Todėl ir paraginau gretimų namų kaimynus bendrai susėsti po kaštonu. Išnešėme didelį stalą, ant jo kiekviena šeimininkė padėjo, ką turėjo (kokių skanių sumuštinių buvo!). Ir šnektelėjome visi. Per daugelį metų dar nė karto nebuvome šitaip mintimis dalijęsi ir šauniai bendravę. Tai ir šįmet (kai “suku” savuosius ratukus balkone) kaimynai iš kiemo mane kalbina: “Ponia, kaštonas jau žiedus sukrovė, kada gi vakaronė?” Pažadėjau, kad bus. Reikės žodį tęsėti”.
Atsisveikinant su ponia Roma abejonių nebuvo - kaimynai labai greitai sulauks vakaronės. Kaštonas juk taip trumpai žydi!
Ir laimingi tie žmonės, kurie moka vienas kitu džiaugtis po jo žiedais.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę