){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ar visi organai mums reikalingi?
XIX a. pabaigoje – XX pradžioje, kai Nyčė paskelbė savo garsiąją frazę, kad Dievas mirė, žmogus nusprendė perimti jo vietą ir iš kūrinio tapti kūrėju. Ėmė plisti idėja sukurti naują tobulą žmogų, ir tai buvo ne tik literatūriniai H. Dž. Velso eksperimentai „Daktaro Moro saloje“. 1920-aisiais Sovietų Sąjungoje kilo idėja sukurti komunistinį ateities žmogų, kurio net ir vidiniai kūno organai būtų maksimaliai tobuli, o nereikalingi pašalinti. Kadangi naujo žmogaus sukurti nepavyko, buvo nuspręsta tiesiog patobulinti žmogų, pašalinant nereikalingus ar pavojingus organus, tokius kaip apendiksas, tonzilės ir pan. Vienu metu pavojinga buvo laikoma netgi storoji žarna, laimei, jos šalinti nedrįso.
Beje, antroje praėjusio amžiaus pusėje nereikalingų organų pašalinimo idėja buvo labai paplitusi ir Amerikoje, tiesa, po truputį atlėgo, o šiuo metu jau imta pripažinti, kad nereikalingų organų nėra – visi jie dirba savo darbą. Pasirodo, blužnis yra svarbus kraujodaros organas, yra duomenų, kad apendiksas yra naudinga žarnyno imuninės sistemos dalis, uodegikaulis yra raiščių ir raumenų prisitvirtinimo vieta. Kitos kūno dalys, kurios, manoma, suaugusiam žmogui nėra reikalingos, yra svarbios vystantis embrionui. O dar kai kurių funkcija laikui bėgant kito. Kita vertus, organas, kuris atrodo nereikalingas, iš tiesų gali atlikti funkciją – tiesiog jos dar nežinome. Taigi apie viską iš eilės.
Reabilituoti organai
Viena vertus, kai kurios, kaip manyta, „nereikalingos“ žmogaus kūno dalys buvo būtinos gyvenant tam tikromis sąlygomis. Štai protinių dantų reikėjo kietam maistui kramtyti, kūno plaukai šildė kūną, kai žmonės nedėvėjo drabužių ir nešildė savo būstų. Taigi galbūt šiais laikais, kai maistą lengva sukramtyti, o kūną susišildyti tinkamais drabužiais (juk ne veltui sakoma, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga), aukščiau minėtos kūno dalys nebeatlieka jokių funkcijų? Beje, kodėl žmogui reikalingi raumenys, kurie odai pašiurpus pakelia plaukus, taip pat nėra aišku. Kaip tie raumenys dirba, galima pajusti, kai sušalus pašiurpsta oda (vadinamoji žąsies oda). Kai kurie žmonės turi ir tryliktą porą šonkaulių. Tai gali būti palikimas iš tų laikų, kai žmogus vaikščiojo keturiomis.
Tačiau daugelis nereikalingais laikytų organų savo funkcijas jau susigrąžino.
Apie aklosios žarnos kirmėlinę ataugą prisimename tik tada, kai susergame jos uždegimu – apendicitu. Žolėdžiams gyvūnams ši atauga padeda virškinti augalinės kilmės maistą, o žmogaus virškinamojoje sistemoje ji jokios funkcijos praktiškai neatlieka. Kaip rodo moksliniai tyrimai, ši atauga galbūt iš dalies dalyvauja žmogaus organizmo imuninės sistemos veikloje, tačiau iki galo tai nėra patvirtinta.
Iki galo nėra aiški ir sinusų funkcija (prienosinių ančių). Manoma, kad jie padeda sušildyti įkvepiamą orą.
Speneliai nereikalingi vyrams. Jie susiformuoja abiem lytims ankstyvoje embriono stadijoje, todėl ir vyrai turi spenelius.
Apie protinius dantis ir kam jų reikėjo protėviams jau rašėme. O štai uodegikaulis, arba stuburgalis, yra mūsų protėvių turėtos uodegos liekana. Atrodytų, kad dabar jis nebeatlieka jokios funkcijos, tačiau taip nėra. Jo reikia ir šių laikų žmogui, kadangi, kaip jau minėta, prie jo tvirtinasi dubens dugną formuojantys raiščiai ir raumenys.
O kaip donorystė?
Apie organų paėmimą žmogui mirus žino visi, tačiau yra organų, kuriuos gali paaukoti ir gyvieji ir gyventi be jų visai normaliai. Pagrindiniai tokie organai yra inkstai, kaulų čiulpai. Dėl didelės pooperacinės rizikos gyvam donorui kepenų transplantacijos atliekamos retai. Kai organai poriniai, pvz., inkstai, yra paprasčiau, nes funkciją perima kitas organas, jei reikia persodinti kepenis, paprastai imama dešinioji dalis iki 60 proc., tokiu atveju organas regeneruoja. Mažiausiai yra pavojinga kaulų čiulpų donorystė.
Kartais pašalinti tenka
Kartais sergantiesiems kai kuriomis ligomis tam tikri organai pašalinami, ir be jų žmogus toliau gali gyveni mažiau ar daugiau visavertiškai.
Tulžies pūslės pašalinimas atliekamas dažniausiai. Paprastai tokia operacija atliekama susidarius tulžies akmenims.
Splenektomija (blužnies pašalinimas) dažniausiai atliekama sergantiesiems kraujo ligomis. Šis organas svarbus imuninei funkcijai ir kraujodarai. Nors jo pašalinimą pacientai ištveria normaliai, tačiau pirmaisiais metais po operacijos padidėja bakterinių infekcijų rizika.
Ilgą laiką skrandžio dalies pašalinimas buvo atliekamas gydant skrandžio opą – buvo vadovaujamasi taisykle: nėra organo – nėra problemos, kol atsirado veiksmingų sekrecijos blokatorių ir prasidėjo kova su Helycobacter Pylori. Po tokių operacijų dažnai susergama anemija. Taigi šiuo metu tokias operacijas stengiamasi atlikti kiek galima rečiau ir vis daugiau ligas gydyti vaistais.
Kai reikia pašalinti kasą, problemų būna daugiau, žmogui tenka visą gyvenimą vartoti fermentus, be to, kadangi kasa gamina insuliną, po tokios operacijos tenka kompensuoti ir jo trūkumą.
Kartais, pvz., sergant tireotoksikoze, tenka pašalinti ir skydliaukę, tačiau kadangi tai labai svarbus organas, ji šalinama tik būtiniausiais atvejais, o po tokios operacijos skiriama pakeičiamoji terapija hormonais.
Žarnyno dalis gali būti šalinama, kai yra žarnų nepraeinamumas, augliai. Normaliai galima gyventi kai pašalinama ne daugiau kaip 40 proc. žarnyno.
Kartais reikia atlikti hemikolektomiją, kai pašalinama dalis storosios žarnos, virškinamojo takto veiklos sutrikimai.
Taigi, nors gamta žmogų sukūrė tobulą, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių koks nors šio tobulo mechanizmo sraigtelis sutrinka, nori nenori įsikišti vis dėlto tenka.
Žmogus gali gyventi be:
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę