){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kodėl vaistų pavadinimai tokie sudėtingi?
Vaitų pavadinimas nėra atsitiktinis, jis yra sukuriamas remiantis tuo, kam gydyti skirtas vaistas arba kokia jo cheminė sudėtis. Tai sudėtingiau nei sugalvoti vardą naminiam gyvūnėliui.
Vaisto pavadinimas niekada nebūna atsitiktinis. Pavyzdžiui, jei vaisto pavadinimas baigiasi „-cilinas“, tai reiškia, kad vaistas priklauso antimikrobiniams vaistams ir juo gydomos infekcijos. Pavyzdžiui, penicilinas, ampicilinas ir t.t. Tačiau kitos cheminės medžiagos pagrindu pagaminti antimikrobiniai vaistai vadinami kitaip. Antai grybelį naikinančių vaistų pavadiniams baigiasi „-azolas“ (mikonazolas, flukonazolas ir t.t.)
Seniau sudarant vaistų pavadinimus dažnai buvo vartojami graikiški arba lotyniški žodžiai. Pavyzdžiui, tavo tėveliai puikiai prisimena nuo skausmo vartotą vaistą analginą. Jo pavadinimas buvo sudarytas remiantis priešdėliu „-an“, kas lietuviškai reikštų „prieš“ ir graikiško žodžio „-algos“, kas lietuviškai reiškia „skausmas“, taigi vaisto pavadinimas kartu paaiškindavo jo paskirtį – „nuo skausmo“.
Vaistų nuo peršalimo pavadinime dažnai yra žodelis „flu“, išvertus iš anglų kalbos tai reiškia „gripas“. Taigi, jeigu būsi gudrus ir atidus, perskaitęs vaisto pavadinimą, gali suprasti, kokiai ligai gydyti vartojamas vaistas.
Mano prosenelis ilgai sirgo ir jam odoje atsirado žaizdelių. Kodėl taip yra?
Kai žmogus sunkiai serga, jam neretai dienų dienas, savaites, o kartais ir mėnesius tenka gulėti lovoje. Jam gali būti labai sunku pakeisti padėtį, pavyzdžiui, pasiversti ant kito šono. Be to, sergančio žmogaus kraujotaka gali būti blogesnė nei sveiko, taigi į audinius patenka mažiau kraujo, deguonies ir kitų reikalingų medžiagų. Pamėgink suspausti savo pirštą ties nagu. Matai, kaip pirštas pasidaro baltesnis? O dabar nebespausk – pirštas iškart įgauna savo įprastą rausvą spalvą. Taip yra dėl to, kad suspaudęs pirštą tu suspaudei ir smulkesnes kraujagysles, į pirštą pateko mažiau kraujo, ir jis pasidarė baltesnis. Tas pats vyksta ir su kitais kūno audiniais. Kai žmogus guli, tose vietose, kur kaulai yra arčiau kūno paviršiaus, pavyzdžiui, ties kryžkauliu, klubikauliais, kulkšnimis, audiniai suspaudžiami, ir kraujotaka juose sutrinka. Kai audiniai suspausti ilgesnį laiką, oda pasikeičia, ir ilgainiui atsiranda žaizda. Ji vadinama pragula. Kad tokių žaizdų nesusidarytų, labai svarbu, kad sergantis žmogus negulėtų visą laiką viena poza. Yra ir kitų priemonių, kurių laikantis išvengiama pragulų susidarymo.
Kodėl sergant beveik visada pakyla kūno temperatūra?
Žmogaus kūno temperatūra yra nekintama ir svyruoja nedaug. Esant įprastai kūno temperatūrai, visi organizme vykstantys cheminiai procesai (pavyzdžiui, naujų medžiagų susidarymas, skilimas, nervinių impulsų perdavimas ir t.t.) vyksta pačiomis palankiausiomis sąlygomis. Temperatūrai kylant, mes visada tai jaučiame – krečia šaltis, jaučiame nuovargį ir t.t. Temperatūra kyla dėl organizme atsiradusių vadinamųjų pirogenų (piros graikiškai reiškia „karštis“). Tas medžiagas pagamina, pavyzdžiui, bakterijos arba mūsų pačių imuninės ląstelės. Pakilus temperatūrai, daug organizmo procesų vyksta greičiau, gaminama daugiau tam tikrų fermentų, kitų medžiagų, su infekcijomis kovojantys leukocitai (specialios ląstelės), yra aktyvesnės. Taigi ligos sukėlėjas nugalimas greičiau. Kitais žodžiais sakant, temperatūros pakilimas – tam tikra gynybinė organizmo reakcija. Tačiau jei temperatūra yra pernelyg aukšta ir išlieka ilgai, – kyla pavojus pažeisti tam tikrus svarbias funkcijas atliekančius baltymus. O tai jau būtų negerai. Dėl to, esant išties aukštai temperatūrai, paprastai skiriama temperatūrą mažinančių vaistų.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę