){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Sveikesnis maistas – geresnė sperma
Daug žinoma ir kalbama, kad tinkama mityba gali turėti didelę įtaką užkertant kelią tokioms ligoms, kaip diabetas, hipertenzija ar didelis cholesterolio kiekis, bet, pasirodo, kad tai gali būti naudinga ir reprodukcinės sveikatos pagerinimui ar išsaugojimui. Vyrų, kurie maitinasi sveikiau, gali būti sveikesnė sperma. Prie tokios išvados priėjo tyrimą atlikę Ispanijos mokslininkai iš Mursia universiteto. Jau anksčiau tiriant santykį tarp tam tikrų maisto produktų vartojimo ir spermos kokybės nustatyta, kad vyrų, kurie valgo daugiau pieno produktų, mėsos ir mažiau salotų, pomidorų ir vaisių, spermos kokybė buvo blogesnė.
Šį kartą buvo lyginamas tinkamo maisto poveikis 30 vyrų, kurių spermos kokybė buvo bloga, ir 31 vyrui, kurio sperma normali. Buvo vertinami įtaką Speros kokybei darantys veiksniai. Pasirodė, kad tarp svarbių veiksnių, be rūkymo, amžiaus, kūno masės indekso ir nuodingų medžiagų aplinkos darbo vietoje, tarp svarbių veiksnių buvo ir mityba. Vyrai, kurių sperma buvo normali, vartojo daugiau angliavandenių, skaidulų, vitamino C ir likopeno negu vyrai, kurių sperma bloga. Be to, jie valgė ne tokį riebų ir mažiau baltymingą maistą. Atrodo, mažas antioksidantų kiekis turi neigiamą poveikį spermos kokybei. Šis tyrimas patvirtina, kad sveika dieta yra svarbus spermos kokybės veiksnys. Tiesa, kaip pažymi tyrėjai, reikia didesnės apimties atsitiktinių imčių tyrimų išvadoms patvirtinti.
Tinkamas maistas stabdo regėjimo blogėjimą
Tyrimai rodo, kad vyresni suaugusieji, kurie valgo mažo glikeminio indekso maistą, gali sumažinti amžinės geltonosios dėmės degeneracijos pavojų. Tai yra pagrindinė vyresnių amerikiečių regėjimo praradimo priežastis. Tyrimas nagrinėjo bendros vyresnių žmonių mitybos ryšį su amžinės geltonosios dėmės degeneracijos pavojumi. Pasirodė, kad asmenims, kurie daugiau valgė žuvies, turinčios daug omegos-3 riebalų rūgščių ar daug vitamino C, vitamino E, cinko, luteino ir zeksantino turintį maistą, ligos pavojus buvo mažesnis. Luteinas ir zeksantinas yra augalo pigmentai, kurie veikia kaip antioksidantai. Šių maistingų medžiagų yra brokoliuose, špinatuose ir kitose lapinėse žaliose daržovėse bei kiaušinio tryniuose.
Taip pat buvo nustatyta, kad nuo amžinės geltonosios dėmės degeneracijos apsaugo ir mažo glikeminio indekso maistas. Glikeminis indeksas siejasi su tuo, kaip greitai maistas priverčia padidėti cukraus kiekį kraujyje. Didelio glikeminio indekso maistas, toks kaip balta duona ir bulvės, skatina greitą cukraus kiekio kraujyje padidėjimą. Cukraus kiekio kraujyje bangos, susijusios su didelio glikeminio indekso maistu, gali galų gale pažeisti tinklainę.
Raudona mėsa ir storųjų žarnų vėžys
Žmonės, kurie nori sumažinti storųjų žarnų vėžio riziką, privalo mažiau valgyti raudonos mėsos ir mažiau vartoti alkoholio, daugiau sportuoti ir nerūkyti. Nustatyta, kad raudona mėsa didina vėžio riziką 20 proc., o fiziniai pratimai šią riziką 20 proc. sumažina.
Mityba ir fizinė veikla yra reikšmingiausi gyvensenos veiksniai, užkertantys kelią storųjų žarnų vėžio vystymuisi. Tyrimą atlikę mokslininkai, iš George tarptautinės sveikatos instituto Sidnėjuje (Australija) tvirtina, kad storųjų žarnų vėžys yra netinkamos gyvensenos liga. Taigi netinkamo elgesio pakeitimas, t.y. alkoholio vartojimo mažinimas, metimas rūkyti ir svorio sumažinimas, turi galimybę sumažinti ligos pavojų. Taip pat ir tiems, kurių giminėje buvo segančiųjų storosios žarnos vėžiu, tad pavojus susirgti šia liga yra didesnis.
Idealaus grožio siekia net vaikai
Pusė mergaičių ir ketvirtadalis berniukų galėtų imtis drastiškų priemonių, kad jų figūra ir svoris taptų idealūs. Vienas iš dešimties berniukų prisipažino, kad sutiktų vartoti steroidus, kad taptų raumeningesnis, o kas aštunta mergaitė pareiškė, kad yra pasiryžusi gerti liekinamąsias piliules ar laisvinamuosius, kad tik sulieknėtų.
Daugiau nei 50 proc. tyrimo metu apklaustų mergaičių ir daugiau nei trečdalis berniukų prisipažino, kad lygina savo išvaizdą su televizijoje mirgančiais kūnais, o apie ketvirtadalį abiejų lyčių vaikų prisipažino, kad svajoja apie plastinę operaciją, nes nori turėti tobulą figūrą. Įdomu tai, kad anksčiau ši problema vis labiau plinta ir tarp berniukų.
Beje, neseniai buvo paskelbtas neraminantis faktas, kad ligoninėse nuo sunkių anoreksijos formų gydomi net penkerių metų vaikai.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę