){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Taigi, pagal Pasaulio ekologinio turizmo asociacijos apibrėžimą, ekoturizmas – tai aplinkai ir visuomenei atsakingo turizmo rūšis, kai keliautojai gerbia ir tausoja vietinius resursus, gamtą, ekonomiką, visuomenę ir kultūrą. Skamba idealistiškai, tačiau tokio turizmo tikslai ir yra idealistiški. Bet jokiu būdu ne utopiniai, o labai paprastai pasiekiami. Negana to, tai nėra jokia altruistinė veikla, greičiau būdas prisidėti tiek prie aplinkos ir aplinkinių, tiek ir savo gerovės.
Keliaujantys ekologiškai aktyvūs, neguli paplūdimyje keletą dienų iš eilės, daug juda, vaikšto, važinėja dviračiais. Nakvoja gamtoje, kempinguose, palapinėse arba nedideliuose viešbutukuose, svečių namuose, dažnai pas vietinius. Taip siekiama paremti vietinius verslus, o kartu ir pamatyti kažką autentiško, ko didieji viešbučių tinklai, vienodais interjerais, negali pasiūlyti.
Ekoturizmo principas yra kuo mažiau paveikti aplinką, todėl svarbu neteršti, saugoti gamtą, neskinti vietinių augalų – elgtis taip, kaip dar vaikystėje mokė tėvai ir seneliai. Kaip ir dauguma žingeidžių žmonių, taip ir ekoturistai stengiasi ne tik užsidėti kryželį savo aplankytų šalių ir vietovių sąraše, bet ir iš tiesų patirti ir pamatyti vietinius papročius, kultūrą, tradicijas.
Viena opiausių ir sunkiausiai išsprendžiamų ekoturizmo problemų yra transportas, kadangi būtent ši sritis (lėktuvai, laivai, automobiliai ir t.t.) bene labiausiai kenkia aplinkai. Na, o vykstant į tolimą šalį, o ne artimiausią kaimelį, bent vieną iš šių transporto priemonių teks pasirinkti – juk pėsčiomis ar dviračiu iki, pvz., Ispanijos nenusigausi. Vis dėlto, bent jau nuvykus į savo kelionės tikslą, rekomenduojama ir skatinama pagalvoti prieš nuomojantis automobilį ir kuo daugiau vaikščioti, naudotis dviračiu. Taip ne tik prisidėsite prie aplinkos saugojimo, bet ir sustiprinsite raumenis, tapsite ištvermingesni ir sveikesni.
Ekoturistai dažniausiai ieško vietos pernakvoti gamtoje, tačiau jei ten, kur keliaujate, nėra galimybės pasistatyti palapinės ir įsisupti į miegmaišį, prieš išvykdami paieškokite pagal ekoturizmo principus veikiančių viešbučių ar svečių namų. Juose taupomi ištekliai ir energija: skalbiama mažesnėje temperatūroje, rečiau keičiama patalynę ir rankšluosčiai (juk namuose to nedarote kasdien!), naudojami alternatyvūs energijos ištekliai, o maistas gaminamas tik iš vietinių ir šviežių produktų. Pasirinkite mažesnį viešbutuką, kuriame galėsite pabendrauti su vietiniais darbuotojais, o kartu ir su kitais svečiais iš viso pasaulio.
Keliaujant į svečias, o ypač egzotiškas, šalis, viena įdomiausių patirčių yra vietinio maisto ragavimas. Paieškokite informacijos apie vietinius vaisius, daržoves, tradicinius patiekalus prieš išvykdami ir nesibaiminkite ragauti. Pamirškite greito maisto užeigas ar prekybos centrus ir užsukite į turgų, kuriame tiesiai iš vietinių ūkininkų galėsite įsigyti šviežių, gardžių ir sveikų produktų. Be abejo, jei keliaujate į itin egzotišką šalį, būtinai išsiaiškinkite higienos sąlygas ir bet kuriuo atveju viską prieš valgydami gerai nuplaukite.
Prieš išvykdami į kelionę, pasiruoškite – paskaitykite apie šalį, jos kultūrą, papročius. Taip ne tik padėsite sau, bet ir išvengsite nemalonių, o kartais netgi ir pavojingų situacijų. Štai, tarkime, Malaizijoje nepriimtina valgyti kaire ranka, einant į musulmonų mečetes ar budistų šventyklas, būtina nusiauti batus, o kai kuriose musulmoniškose šalyse moterys, apsirengusios pernelyg iššaukiančiais drabužiais, už rankų besilaikančios ar besibučiuojančios poros gali netgi būti nubaustos policijos.
Priimkite šalies, kurioje esate, kultūrą ir papročius tokius, kokie yra, nesityčiokite ir nesišaipykite, visada prisiminkite, kad esate svečias. Nebūkite įžūlūs ir nefotografuokite ten, kur draudžiama.
Apie ekoturizmą Lietuvoje ir mūsų šalies perspektyvas tapti pamėgta pasaulio ekoturistų kalbamės su Valstybinio turizmo departamento (VTD) prie Ūkio ministerijos direktore dr. Raimonda Balniene.
Kaip Lietuva atrodo pasaulio ekoturizmo kontekste? Ką mūsų šalis gali pasiūlyti tiek savo gyventojams, tiek ir užsienio keliautojams, nusprendusiems keliauti ekologiškai?
Pasaulio ekologinio turizmo asociacija ekoturizmą apibrėžia kaip atsakingą keliavimą gamtos teritorijose, prisidedantį prie aplinkos apsaugos ir vietos žmonių gerovės. Vis dėlto vos 3 proc. visų turistų, rinkdamiesi kelionės tikslą, atsižvelgia į šį aspektą.
Mes kaip tik šiuo metu studijavome daugelio šalių, save pristatančių kaip tinkamas ekoturizmui, patirtį ir pamatėme, kad Lietuva taip pat yra itin ekologiška ir kad turėtume siekti save taip pristatyti turistams.
Lietuva atsakinga, žalia, švari, turi daug gamtinių išteklių, todėl sudaro galimybę atsakingai, ekologiškai keliauti ir pailsėti.
Trečdalis šalies teritorijos yra miškai, turime apie tris tūkstančius ežerų, 5 nacionalinius, 30 regioninių parkų, 250 draustinių ir kitų saugomų teritorijų, todėl plėtros potencialas yra labai didelis.
Turistams siūlome vandens dviračių turizmo maršrutus, gamtos pažinimo takus saugomose teritorijose, paukščių stebėjimą, kurį, beje, užsieniečiai labai mėgsta. Turizmo informacijos centruose kiekvienas gali rasti visą informaciją.
2010 metais į Lietuvą atvyko 1,5 mln. užsieniečių, vietinių turistų buvo 2,5 mln. Vilniuje viešnagės metu apsistoja 54 proc. turistų, Kaunas ir Vilnius traukia savaitgaliais atvykstančius keliautojus, o atvykusieji ilgesniam laikui vyksta į Druskininkus, Birštoną, vasarą – į Palangą, Šventąją, turtingesni – į Neringos miestelius.
Siekiama mažinti sezoniškumą ir pritraukti turistų ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais, parodyti šalies grožį visus metus.
Žmonės kuo toliau, tuo labiau rūpinasi gamta ir tuo, kas išliks po jų, juk civilizacija viską teršia. O mes tiesiog neapsižiūrime ir neįvertiname, kokia Lietuva yra švari ir graži.
Pažiūrėkime, koks mūsų nuostabus kraštas, mūsų miškai, mūsų ežerai, upės, upeliai, nuostabaus smėlio Baltijos pakrantė. Kiek mūsų miestai ir miesteliai turi parkų, žalių zonų, vandens telkinių – tai yra turtas, kurį turime išsaugoti ateinančioms kartoms ir kviesti turistus grožėtis juo.
• Daryti minimalų poveikį aplinkai
• Sąmoningai tausoti gamtą ir biologinę įvairovę
• Domėtis lankomos šalies kultūra ir istorija
• Gerbti vietinius papročius ir kultūrą
• Prisidėti prie tarpkultūrinių ryšių bei tolerancijos ugdymo
• Remti vietinės kultūros integralumą, paremiant vietinį verslą, išsaugantį kultūrinį paveldą
• Remti vietinę ekonomiką, pasirenkant lokalias prekes ir smulkaus verslo paslaugas
• Tausoti išteklius, pasirenkant aplinkai ir visuomenei atsakingas paslaugas
• Riboti neatsinaujinančių išteklių vartojimą
• Vietinė gamta, kultūra, flora ir fauna yra pagrindiniai lankymo objektai
• Būti jautriems šalies politiniams, aplinkosaugos ir visuomeniniams įvykiams
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę