Kauno klinikos: ilgas kelias iki pripažinimo

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, didžiausia daugiaprofilinė gydymo įstaiga Lietuvoje, šiais metais mini savo gyvavimo 70-ties metų jubiliejų. Iš istorinių šaltinių sužinome, jog klinikų statybų iniciatoriaus profesoriaus Vlado Lašo siekis buvo Kaune sukurti geriausią Lietuvoje ligoninę. Šis siekis ir šiandien įpareigoja būti ne tik didžiausia, bet ir geriausia, pacientų pripažinta ir gerbiama šalies gydymo įstaiga.
 

Universiteto ambicijos – savos klinikos


Šiandien niekas neabejoja, jog prieškario Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Medicinos fakulteto dekano prof. V. Lašo indėlis siekiant sukurti universitetinę aukšto lygio ligoninę yra labai svarbus. Lengva nebuvo, nes, anot Lietuvos medicinos istorikų, prof. V.Lašui tuomet priešinosi valdžia, atakavo žiniasklaida, kam esą Lietuvai reikia tokios prašmatnios ligoninės, kai lėšų stigo ir kitoms sritims. Tačiau prof. V.Lašas buvo įsitikinęs: jei universitete yra Medicinos fakultetas, rengiantis gydytojus, tai turi būti ir universitetinės klinikos.
Po ilgų derybų V. Lašui vis dėlto pavyko įtikinti tuometį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną ir ministrą pirmininką Juozą Tūbelį, jog Kaunui reikia tokios ligoninės. Statybai buvo numatyta skirti sklypą Kaune, Vaižganto gatvėje arba P.Vileišio aikštėje. Numatytos erdvės prof. V. Lašo akimis buvo per ankštos būsimųjų klinikų vizijai įgyvendinti. Tad VDU Medicinos fakulteto dekanas pats surado ir apžiūrėjo klinikų statyboms tinkamą žemės sklypą su dvareliu tuomet dar užmiestyje, prie VII forto teritorijos, t.y. dabartinę Klinikų vietą. Nors ir teko atlaikyti visuomenės spaudimą, kad profesorius V. Lašas esą sugalvojęs ligoninę statyti užkampyje, nepatogioje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje, tačiau galiausiai šalies ministrų kabinetas 1936 m. birželio mėnesį pasirašė sprendimą VDU klinikas statyti būtent prof. V. Lašo siūlomoje vietoje.
 

Nugalėjo prancūzo projektas


1936 m. buvo paskelbtas tarptautinis statybų projekto konkursas. Buvo gauti šeši projektai: keturi lietuvių ir du užsieniečių. Konkursą laimėjo prancūzų architektas, stambios ligoninių projektavimo firmos Paryžiuje vadovas Urbainas Cassanas. Per penkis mėnesius buvo parengtas galutinis klinikų šešių korpusų projektas. Numatyta pastatyti 518 lovų kliniką, kuri turėjo kainuoti 3 484 330 Lt.
1937 m. liepos 21 d., nepriklausomos Lietuvos dvidešimtaisiais ir universiteto gyvavimo šešioliktaisiais metais, buvo pašventintas Klinikų rūmų kertinis akmuo. Po juo įmūrytas ir simbolinis testamentas su tuometinių valstybės vadovų bei iškiliausių šalies medikų, tarp jų ir prof. V. Lašo, parašais.
Vytauto Didžiojo universiteto klinikos buvo vienas stambiausių statomų objektų tarpukario Lietuvoje. Klinikas statė vietiniai meistrai. Kadangi tais laikais nebuvo reikalingos technikos, daugelį darbų teko atlikti rankomis. Nenutrūkstama arklių vora iš Neries upės aukštu šlaitu traukė smėlį, darbininkai ant pečių nešiojo plytas. Rankomis buvo kasamos ir ligoninės pamatų bei tunelių tranšėjos, pirmą kartą Lietuvoje buvo tiesiama šiluminių trasų magistralė.
Statyboms panaudotas vibruotas betonas, naujovišku būdu statomos laiptinės. Pastatytas ir 75 m aukščio kaminas. Statybos darbai truko dvejus metus – iki 1939 m. liepos. Klinikų plotas tuomet siekė apie 160 tūkst. kv. m ir iš kitų Lietuvos gydymo įstaigų išsiskyrė tuo, kad visi šeši pastatai buvo sujungti apie 1 km ilgio, 2,2–2,3 m pločio požeminiais tuneliais. Juose buvo įrengti pusapskritimio formos praplatėjimai priešingomis kryptimis vežamiems kroviniams prasilenkti, taip pat išvedžiotos inžinerinės komunikacijos. Klinikų statyba ir įrengimas kainavo 14 mln. Lt, o pati gydymo įstaiga eksploatuoti pradėta 1940 m. birželio-liepos mėnesiais. 1941 m. pradžioje Kauno klinikose veikė 750 lovų stacionarūs skyriai.
Pirmuoju klinikų direktoriumi 1939 m. paskirtas VDU Teismo ir socialinės medicinos katedros vedėjas pulkininkas prof. Kazys Oželis.
 

Išgyveno karą ir kitus sunkumus


Vokiečių okupacijos metais (1941–1944) klinikos buvo paverstos karo ligonine, kurioje sutilpo iki 5 tūkst. sužeistųjų. Karui baigiantis klinikose jau šeimininkavo rusų armijos kariškiai. Sako, jog tuometėje ligoninėje mirusiųjų karių kūnai buvo ne laidojami, o tiesiog nešami į pastogę.
Karo metais ligoninės pastatai išliko nesugriauti, tačiau buvo išgrobstytas brangus turtas, šviesūs rūmai buvo perdažyti maskuojančia spalva. Vokiečiai Kauno klinikas nuniokojo, o rusų kariuomenė visai pribaigė. Po karo ligoninė kūrėsi iš naujo. Pokario metais klinikos kurį laiką liko kariškių žinioje, o 1945 m. buvo perduotos civilinei valdžiai.
Pasak Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktoriaus dr. Tauro Meko, 1950-1955 metais Kauno klinikoms buvo iškilusi didžiulė grėsmė. Mat imta svarstyti, kam Lietuvai reikalingos dvi – Vilniuje ir Kaune – gydytojus rengiančios aukštosios mokyklos, kurios turėjo ir savo klinikas. Kaune buvo nuspręsta palikti vien tik gydytojų tobulinimosi kursus. „Tačiau, pasipriešinus medikų visuomenei, Maskvoje buvo sudaryta speciali komisija, kuri atvyko sutvarkyti reikalą be didelių ginčų. Maskvos delegacijai vadovavo tuometis sveikatos apsaugos ministras, o lietuvių likvidacinei komisijai – prof. Vladas Lašas. Jis nuoširdžiai džiaugėsi, kai, pamatęs Kauno klinikų bazę, ministras pripažino, kad geresnę yra matęs nebent Stokholme ir gal šiek tiek prastesnę Paryžiuje. Taip pavyko apginti klinikų garbę ir jos galimybę toliau dirbti visuomenės sveikatos labui“, – pasakojo T. Mekas.
 

Moderni gydymo įstaiga


2008 m. klinikų statinių kompleksas buvo paskelbtas kultūros paminklu.
Dabar klinikos užima 39 ha plotą. Didžiausioje šalies ligoninėje yra 35 specializuotos klinikos. Nuo 1995 m. gydymo įstaigai vadovauja prof. Juozas Pundzius.
Dabar Kauno Klinikose dirba 1200 gydytojų, beveik 2500 slaugos personalo, daugiau kaip 400 gydytojų rezidentų.
2009 m. pabaigoje klinikose ir filialuose funkcionavo 2400 stacionaro lovų, iš jų 103 – intensyviosios terapijos. Tais pačiais metais jose apsilankė daugiau kaip 1 mln. pacientų, beveik 84 tūkst. gydėsi stacionare, atlikta 61120 operacijų.
Klinikose sėkmingai diegiamos naujausios diagnostikos ir gydymo technologijos, siekiant teikti kuo daugiau moksliniais įrodymais pagrįstų medicinos paslaugų, diegiama kokybės sistema. 15-oje pastatų įsikūrusios 35 profilinės klinikos, 15 poliklinikos skyrių.
Gydytojai dirba su moderniausia diagnostikos ir gydymo aparatūra. Po vienu stogu darbuojasi daugelio medicinos sričių specialistai – specializuotų chirurgijos, terapijos, naujagimių ir vaikų, akušerijos ir ginekologijos, intensyviosios terapijos gydytojai.
Klinikų laimėjimai nebūtų pasiekti be mokslo, mokymo ir gydymo praktikos vienovės. Klinikos – būsimųjų gydytojų rengimo vieta, čia vykdomos visų pakopų universitetinės medicinos studijos.
Anot Kauno medicinos universiteto klinikų vadovo prof. J. Pundziaus, šios gydymo įstaigos populiarumą Lietuvoje lemia ne jos statinių kultūrinė vertė ir ne komplekso didumas. Pirmiausia – klinikose dirbančių gydytojų ir slaugytojų kvalifikacija bei gebėjimas suteikti pačias kokybiškiausias medicinos paslaugas. Todėl Kauno klinikos šiandien pelnytai gali didžiuotis tapusios patrauklia įstaiga, kurios personalas geba užsitarnauti pacientų pasitikėjimą, pagarbą ir dėkingumą.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai