Ruduo – ir derliaus, ir švenčių metas

Nors rudenį liūdime dėl praėjusios vasaros ir šiltų dienų, šiuo metų laiku visas pasaulis ne tik grožisi besikeičiančia gamta, bet ir itin daug švenčia. Mums, lietuviams, geriausiai žinomos santūrios, susikaupimo šventės – Visų Šventųjų diena bei Vėlinės. Tačiau nemažai pasaulio šalių per šiuos tris mėnesius mini ir linksmas bei džiugias masines ar šeimos šventes, dažnai – tarsi padėką už tų metų derlių. „Sveikas žmogus“ kviečia iš arčiau pažvelgti į keletą didžiausių bei garsiausių.

Venecija ir Miunchenas

Italijoje, Venecijos mieste, pirmąjį rugsėjo sekmadienį vyksta tradicijas jau kelis amžius skaičiuojanti Istorinė Venecijos regata (Regata Storica). Aistras kursto lenktynės, kuriose dalyvauja greitosios irklinės valtys gondolos, o susirinkusiųjų dėmesį traukia ir susižavėjimo šūksnių sulaukia istorinių valčių procesija, kurios metu miestiečiams ir miesto svečiams pasirodo valtys, dekoruotos 16 amžiaus itališkuoju stiliumi, o juose sėdi tradiciniais kostiumais apsirengę žmonės.
Ši regata skirta Kipro karaliaus žmonai Katerinai Kornaro (Caterina Cornaro), kuri 1489 m. atsisakė savo sosto Venecijos labui, atminti.
Paskutiniąją rugsėjo – pirmąją spalio savaitėmis Vokietijoje, Bavarijos regione, Miuncheno mieste, šiemet buvo paminėtas 200-asis tradicinės ir didžiausios pasaulyje šventės Oktoberfest jubiliejus. Oktoberfest – tai alaus festivalis, pirmą kartą surengtas 1810 metais Bavarijos princo Lugvigo vestuvių proga, jame dalyvavo apie 40 000 žmonių. Tiesa, suskaičiuota, jog per visus šiuos metus įvyko tik 177 festivaliai, tačiau juk ne tai svarbu, ar ne?
Šventė vyksta Teresenwiese (vok. Teresės pieva) vietovėje, 42 hektarų teritorijoje, kurioje pastatomos didžiulės palapinės. Vidurdieniui mušant rugsėjo septynioliktosios dvyliktą, ištraukdamas kamštį iš pirmos alaus statinės, Miuncheno meras pradeda Oktoberfest sušukdamas: “O’zapft is!” (pradėta!). Daugiau nei dvi savaites svečius kasdien linksmina Bavarijos ir visos Vokietijos muzikantai ir artistai, geriamas didžiulis kiekis alaus, valgomos dešrelės su kopūstais ir kiti tradiciniai valgiai, lauke rengiamos žirgų lenktynės ir kitaip linksminamasi. Nemažai lankytojų rengiasi tradiciniais Bavarijos kostiumais. Šiemet Oktoberfest šventėje buvo galima paragauti alaus, gaminto specialiai šiam renginiui Miuncheno alaus daryklose.
Oktoberfest įtraukta į Gineso rekordų knygą kaip daugiausiai lankytojų sutraukianti šventė pasaulyje, kasmet ji sulaukia apie 6 mln. lankytojų.

Šiaurės Amerika

Kanadoje ir JAV spalio ir lapkričio mėnesiais švenčiama Padėkos diena – šventė, skirta derliaus nuėmimo pabaigai paminėti. JAV ji švenčiama ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį, o Kanadoje – antrąjį spalio pirmadienį.
Derliaus šventės Europoje švęstos jau nuo senų senovės ir datuojamos iki pat 5 a.pr.Kr., kai senovės graikai prikimšdavo ožkos ragą vaisiais ir grūdais tarsi dovaną ir padėką už derlių. Šią tradiciją Šiaurės Amerikoje pristatė atvykėliai.
Kanadoje Padėkos diena – trijų dienų savaitgalis. Ši tradicija Kanadoje prasidėjo nuo anglų tyrinėtojo Martino Frobišerio (Martin Frobisher), nesėkmingai bandžiusio atrasti šiaurės jūrų kelią į Aziją. Atvykęs į Kanadą, jis įkūrė gyvenvietę ir 1578 m. dabartinėje Niufaundlendo ir Labradoro provincijoje surengė formalią ceremoniją atsidėkoti tiems, kurie išgyveno ilgą kelionę.
JAV Padėkos diena pirmą kartą švęsti pradėta 1621 m. piligrimų, atvykusių į Plymutą, Masačiusetso valstiją (Plymouth, Massachusetts). Prieš metus čia juos buvo užklupusi sunki žiema ir išgyventi piligrimams padėjo indėnai, išmokę auginti kukurūzus ir gaudyti ungurius. Po pirmojo derliaus piligrimai šventė kartu su indėnais ir dėkojo už turimą maistą.
Nedarbo diena Padėkos diena pirmą kartą buvo paskelbta 1671 m. Masačiusetse, o 1789 m. prezidentas Džordžas Vašingtonas (George Washington) padėkos dieną paskelbė nacionaline švente. 1863 m. prezidentas Abraomas Linkolnas (Abraham Lincoln) suvienodino jos datą, ir visoje šalyje Padėkos diena pradėta švęsti ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį.
Padėkos dieną JAV tradiciškai kepamas ir valgomas kalakutas, bulvių košė, moliūgai, spanguolės, saldžiosios bulvės, obuolių pyragas.

Keltų palikimas

Paskutiniąją spalio dieną Šiaurės Amerikoje, o ir kai kuriose kitose pasaulio šalyse, švenčiamas Helovynas. Šią dieną JAV ir Kanadoje vaikai persirengia įvairiais kostiumais ir eina nuo durų prie durų, prašydami saldumynų, panašiai kaip per mūsų Užgavėnes. Šventės proga puošiamos parduotuvės, kitos viešos vietos, organizuojami įvairūs vakarėliai. Šventės simbolis – išskobtas moliūgas.
Vis dėlto ši šventė turi daug gilesnes tradicijas, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Helovynas buvo švenčiamas keltų išminčių ir kunigų – senovės druidų. Keltai tikėjo, kad paskutinę senųjų metų dieną ir naktį prieš jų naujus metus mirties dievas susirenka tais metais mirusių žmonių sielas. Blogų žmonių sielos buvo pasmerktos apsigyventi gyvūnų kūnuose, o gerųjų įsikūnydavo į žmonių kūnus.
Keltų naujų metų išvakarėse vaiduokliai, blogio dvasios, raganos klajodavo aplinkui, o norėdami nuginti šalin šias blogio dvasias, bijodavusias ugnies, keltai ant kalvų degindavo didžiulius laužus. Buvo tikima, kad šią naktį blogio dvasios ar nusivylę vaiduokliai gali tyčiotis iš žmonių, pasitelkdami antgamtines galias. Žmonės užsidėdavo groteskiškas kaukes, imituodami, kad yra persekiojami blogio dvasių, ir šokdavo aplink laužus. Iš čia ir kilo tradicija per Helovyną persirengti vaiduokliais, pabaisomis, raganomis ir t.t.
Iki 20 a. Helovynas nacionaline švente buvo pripažintas tik Airijoje, tačiau vėliau paplito po pasaulį.

Roš Hašana

Rugsėjo–spalio mėnesį (data kinta pagal Hebrajų kalendorių) žydai švenčia Roš Hašaną – savo Naujuosius metus. Ši šventė reiškia senų metų ciklo pabaigą ir naujųjų metų pradžią. Žydų kalendoriuje metai pradėti skaičiuoti nuo pasaulio sukūrimo: Roš Hašana šventė labiausiai susijusi su šeštąja kūrimo diena, kai Dievas sukūrė žmogų – Adomą, o šis, kaip vienintelė pasaulio būtybė, turinti laiko pojūtį, pradėjo metų skaičiavimo procesą.
Prieš šią šventę būtina sutvarkyti namus bei įsigyti naujų drabužių – tai simbolizuoja Naujųjų metų ciklo pradžios materialinę išraišką.
Ypatingas dėmesys Roš Hašana metu skiriamas šventiniam stalui: ant stalo turi būti žvakės, vynas, dvi apvalios chalos (baltos duonos pynutės) su razinomis. Apvali chalos forma simbolizuoja metų ciklo ratą, o razinos – žmogaus gyvenimo saldumą ir lengvumą – taip pat kaip ir ant stalo padedami medus bei obuoliai. Šventės metu valgoma ir žuvis, patiekiama su galva, linkint naujaisiais metais būti galva, o ne uodega.

Kinija ir Indija

Kinijoje bei kai kuriose Azijos šalyse kiekvienais metais švenčiamas Mėnulio festivalis – Derliaus mėnulio šventė, dar kitaip vadinama Rudens vidurio festivaliu. Pagal tradicinį kalendorių jis kasmet vyksta vis kitu laiku, o pagal aštunto mėnulio kalendorių – mėnesio 15 dieną.
Kinai tiki, kad būtent tą vakarą mėnulis yra pats apvaliausias ir ryškiausias, o tai simbolizuoja derliaus nuėmimo darbų pabaigą. Pagal kinų papročius, Kinijos imperatorius Rudens vidurio festivalio metu už derlių turi dėkoti mėnulio deivei, simbolizuojančiai nemirtingumą.
Mėnulio festivalis švenčiamas kartu su šeima, vienas pagrindinių šventės akcentų – tą dieną valgomi mėnulio formos pyragėliai, be abejo, simbolizuojantys mėnulį. Pyragėliai tradiciškai įdaryti riebiu ir saldžiu džemu iš lotoso sėklų ir ančių kiaušinių trynių, tačiau šiais laikais yra ir įvairesnių rūšių.
Indijoje 5 dienas spalį arba lapkritį švenčiama tradicinė Divali šventė, simbolizuojanti gėrį ir teisingumą bei Naujųjų metų pradžią pagal induistų kalendorių. Indijoje šią dieną žmonės laukia stebuklo, tiki, kad išsipildys jų didžiosios svajonės, tikisi sulaukti ilgai lauktos dovanos. Divali šventė dažnai vadinama ugnies ir šviesų festivaliu, o jos pagrindinis atributas – aliejinis žibintas. Pasak legendos, degantys žibintai padeda gerovės ir turto deivei Lakšmei surasti kelią į žmonių namus, tad durys ir langai dažniausiai paliekami praviri, kad ji galėtų patekti į namus. Namų vidus puošiamas lotosais – vienu mėgstamiausių Lakšmės augalų.
Žibintais puošiami namai, parduotuvės ir visos viešos vietos. Švenčiant Divali, degantys žibintai plukdomi Gango upe, o šventės kulminacija tampa fejerverkai. Jos metu taip pat keičiamasi dovanomis, tradiciškai – saldumynais ir džiovintais vaisiais.

Populiariausi straipsniai

Apipjaustymas. Apie tai, kas tabu, – garsiai

Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiau
Eglė Kauneckienė: sveikata – tai sielos, kūno ir proto harmonija

Eglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiau
Išsaugoti pradėtą gyvybę

Vaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiau
Pirmosios žindymo savaitės: krūtų priežiūros ypatumai

Tyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiau
Pokalbis su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės centro vadovu prof. Eugenijumi Lesinsku

ką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiau
Vyrų klimaksas: kaip jį palengvinti?

Statistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiau
Jūsų išrinktasis Simonas: myliu Lietuvą ir noriu ją matyti sveikesnę

Žurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiau
Pagrindiniai atsakymai į klausimusapie momenėlį

Vieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau
Netaisyklingas kvėpavimas – ligų priežastis

„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiau
Net įprastais vaistais galima apsinuodyti

Šiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiau
Reabilitacinis gydymas: kas naujo?

Ne vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiau
Ką reikėtų žinoti tėvams apie augantį berniuką?

Bendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau
Gyd. Zita Alseikienė, gyd. Dalia Vedeckienė, psichologė Ilona Kajokienė

[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiau
2013-ieji – Sveikatos metai

Sveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiau
Žmogaus genetikos centras Vilniuje

Istorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiau
Nanomedicina: kaip gydysimės ateityje?

Kalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau