Teisės į tinkamus vaistus prieinamumas

Vartotojo teisė į geros kokybės, saugius ir veiksmingus vaistinius preparatus bei jų prieinamumą – nekvestionuojama.
 

Pagal įstatymą, Vaistu ar vaistiniu preparatu laikoma tokia pagaminta ir teikiama vartoti medžiaga (arba jų derinys), kuri savo savybėmis tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai ir (arba) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojama ar skiriama žmogaus fiziologines funkcijoms atkurti, koreguoti ar modifikuoti arba diagnozuojant žmogaus ligas.
Vaistiniai preparatai, kurie, farmacijos kompanijai kreipusis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą (toliau – VVKT) ir pateikus visus jų kokybei, saugumui bei veiksmingumui keliamus reikalavimus patvirtinančius dokumentus, yra įregistruojami Lietuvos Respublikos vaistų registre, vadinami registruojamais(tie, kuriems Europos Komisijos sprendimu suteikta rinkodaros teisė visose Europos Sąjungos valstybės narėse, registruojami Bendrijos vaistinių preparatų registre).
Preparatai, neįrašyti nei į Lietuvos Respublikos, nei į Europos Bendrijos vaistų registrą, laikomi neregistruotais. Tam tikru metu rinkoje trūkstant pacientams gydyti reikalingų registruotų vaistų ir nesant galimybės pakeisti jų registruotais analogais, remiantis vardinių preparatų įsigijimo taisyklėmis, gali būti vartojami ir neregistruoti Lietuvoje vaistai.
Vardinis vaistinis preparatas – tai dėl vieno ar kito Lietuvoje neregistruoto vaisto stokos arba sutrikus registruotų preparatų tiekimui pavieniam pacientui būtinas neregistruotas vaistinis preparatas, tiekiamas į Lietuvos Respubliką remiantis paciento gydytojo paskyrimu ir paties paciento rašytiniu sutikimu. Už vardinio preparato kokybę, saugumą bei veiksmingumą VVKT ir EK neatsako, todėl už jo terapinį poveikį, naudos ir rizikos santykio proporcingumą, vartojimo pagrįstumą bei kitas su tinkamu naudojimu susijusias aplinkybes atsako jį paskyręs gydytojas.
 

Receptiniai/nereceptiniai vaistiniai preparatai


Vaistai, kurių įsigyti vienu kartu galima ne ilgesniam kaip vieno mėnesio gydymo kursui ir kurie yra įrašyti į VVKT viršininko patvirtintą Nereceptinių vaistų sąrašą bei parduodami vaistinėje be recepto, vadinami nereceptiniais. Tokie vaistai (vaistiniai preparatai), kurie išduodami/parduodami tik pagal receptą (receptai, jeigu jie taisyti, išrašyti nesilaikant taisyklių ar jų reikalavimų neatitinkančiame blanke, jei juose išrašytos vaistinės medžiagos tarpusavyje nesuderinamos – negalioja) ir kurie ne tik atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus receptinių vaistų kriterijus, bet kurių priskyrimą šiai vaistų grupei yra patvirtinusi ir VVKT arba Europos vaistų agentūra, laikomi receptiniais. Vaikams, jaunesniems kaip 10 metų, vaistai apskritai negali būti nei išduodami, nei parduodami. Tuo tarpu vaistai, kuriais piktnaudžiaujant gali išsivystyt priklausomybė ar toksikomanija, galima parduoti tik nuo 18 metų.
 

Ką daryt, kai vaistinėje reikalingo vaisto joje nėra?


Nustatyta, kad jeigu vaistinėje paciento apsilankymo metu konkretaus recepte nurodyto vaisto nėra, vaistininkas reikiamą medikamentą privalo pasiūlyti užsakyti (pacientui sutikus, receptas vaistinėje užregistruojamas; nurodant vaistinės pavadinimą ir užsakymo datą, ant recepto dedamas spaudas „Vaistas užsakytas“). Išimtis – narkotiniai vaistiniai preparatai, kuriuos, neturėdama licencijos prekiauti narkotinės kilmės medžiagomis, vaistinė užsakyti negali. Jeigu užsakomo vaisto kaina didesnė nei 100 Lt, vaistininkas gali prašyti avansinės įmokos, kuri negali būti didesnė kaip 30 proc. apytikrės vaisto kainos (kompensuojamiems vaistams ši taisyklė netaikoma). Jeigu vaistas užsakomas, kitai vaistinei jį išduoti griežtai draudžiama.


Jeigu recepte nurodyto nekompensuojamojo prekinio pavadinimo vaisto, kurį sudaro trys ar daugiau veikliųjų medžiagų, vaistinėje nėra, vaistininkas, ligoniui sutikus, turi teisę išduoti to paties bendrinio pavadinimo vaistą kitu prekiniu pavadinimu (nekeisdamas farmacinės formos, stiprumo, dozuočių). Kai recepte šalia vaisto bendrinio pavadinimo skliaustuose nurodytas ir vaisto prekinis pavadinimas (tokia situacija galima ASPĮ gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu ar biologinių vaistų atveju), vaistininkas privalo išduoti tik nurodyto prekinio pavadinimo vaistą.
 

Kompensuojamieji vaistai(MPP)


Kompensuojamaisiais laikomi tokie vaistai, kurių įsigijimo išlaidos arba jų dalis sveikatos draudimu apdraustiems asmenims kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kurie įrašyti į Kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyną. Kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės (MPP) – tai priemonės, kurios įrašytos į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą. Atsižvelgiant į gydymo kursą, ligos pobūdį bei kitas faktines aplinkybes, kompensuojamųjų vaistų ir MPP vienu kartu galima išrašyti iki 3 mėnesių. Siekiant, kad vaistinėse kompensuojamųjų vaistų ir MPP, už kuriuos gyventojams reikėtų mokėti mažiausias priemokas, netrūktų, Valstybinė ligonių kasa kas mėnesį sudaro vaistinėms būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų ir MPP sąrašus (pakankamas jų kiekio turėjimas – privalomas). Tačiau, jeigu asmens kreipimosi metu vaistinėje pageidaujamų kompensuojamųjų vaistų ir (ar) MPP nėra, jie, paciento sutikimu, turi būti užsakomi (miestuose pristatymas privalo trukti ne ilgiau nei 2, miesteliuose ir kaimuose – ne daugiau kaip 4 darbo dienas; receptų galiojimo terminai pratęsiami atsižvelgiant į pristatymui į vaistines nustatytus terminus). Informuoti apdraustąjį apie to paties bendrinio pavadinimo, farmacinės formos (atsižvelgiant į stiprumą) kompensuojamųjų vaistų/MPP kainas bei nustatytas priemokas, pasiūlyti iš jų pigiausias, už kurias priemoka mažiausia – tiek receptą išrašančio gydytojo, tiek vaistą išduodančio vaistininko pareiga.
Nota bene: pareigų nesilaikymas – teisinės atsakomybės pagrindas. Taigi, jeigu bent vienas didmeninio platinimo licencijos turėtojas turi pigesnių negu turimi vaistinėje to paties bendrinio pavadinimo, farmacinės formos ir stiprumo vaistų, apie tai vaistininkas turi informuoti gyventoją ir, jam pageidaujant, vaistus užsakyti. Vaistininkas, išduodamas (parduodamas) vaistą, turi informuoti gyventoją ir apie jo tinkamumo vartoti laiką.
 

Aktualu


Norint išduoti recepte nurodytą vaistų kiekį, vaistininkams vaistų pakuotes ardyti leidžiama, tačiau tam, kad nereikėtų leisti pinigų atliekančioms tabletėms (kapsulėms), gydytojas, skirdamas konkretų vaistų kiekį, turi atsižvelgti ne tik į numatytą gydymo kursą, bet ir į vaisto pakuotės dalumą. Jei neįmanoma išardyti pakuotės taip, kad būtų išduotas tikslus išrašytas vaisto dozuočių kiekis, leidžiama išduoti panašų, bet ne mažesnį nei nurodytas recepte ir ne didesnį nei 30 proc. išrašyto vaistų kiekį. Bet kuriuo atveju lietuvių kalba pateikiamas informacinis vaisto pakuotės lapelis (tai nepriklauso nuo medikamento perkamo kiekio) – privalomas.
 

Gydytojams ir vaistininkams


PSDF biudžeto išlaidos, atsiradusios dėl vaistų receptų rašymo ir vaistų pardavimo taisyklių pažeidimų – PSDF biudžetui padaryta žala. Jeigu ji kyla dėl nustatytų reikalavimų nesilaikančio gydytojo, nuostoliai atlyginami iš ASPĮ, jeigu dėl vaistininko neteisėtų veiksmų/neveikimo – iš vaistinės lėšų.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai