){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dar nepradėtas įgyvendinti vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo planas, o gyventojai jau kenčia dėl kai kurių vaistinių vykdomos politikos. Šio plano priešininkai prognozavo, kad, pradėjus reguliuoti receptinių nekompensuojamųjų vaistų kainas, gali smarkiai pabrangti nereceptiniai vaistai ir priemonės, o kai kurios jų gali ir visai išnykti. Matyt, šioms permainoms jau rengiamasi, nes kokybiška, tačiau brangesnė produkcija keičiama pigesniu, tačiau prastesniu analogu. Taip pasielgta su latvių bendrovės „Lauma medical“ elastiniais tvarsčiais.
Jau nuo praėjusių metų gerai žinomos ir plačiai vartojamos produkcijos žmonės neberanda jiems įprastose vaistinių lentynų vietose. Vietoje latvių bendrovės „Lauma medical“ elastinių tvarsčių siūlomi kinų gamintojų analogai. Tiesa, yra ir lietuviškų gaminių. Tačiau, norint skatinti sveiką konkurenciją, pirkėjas turėtų turėti teisę pats pasirinkti jam priimtiniausią produktą.
Kodėl ribojamas žmonių pasirinkimas? Juk žmonės moka skaičiuoti ir geriau nusipirktų vieną kokybišką gaminį, kuris tarnaus ilgai, užuot pirkę kelis pigesnius, už kuriuos galų gale sumokės daug daugiau?!
Kad latvių bendrovės „Lauma medical“ elastinių tvarsčių nėra Lietuvoje – ne gamintojo bėdos ir ne gamybos problemos. Tokia kai kurių mūsų šalies vaistinių politika. Dėl to venų varikoze sergantiesiems arba riešo, alkūnės, kelio, čiurnos sąnario pažeidimų bei raumenų patempimų kamuojamiems atsirado papilomų rūpesčių, nes, per daugelį metų įpratę šias priemones turėti savo vaistinėlėje, dabar jie nežino, kur jų ieškoti. Taigi kenčia žmogus, kuris sirgdamas, užuot gydęsis, turi lakstyti iš vienos vaistinės į kitą ir ieškoti jam tinkamiausios priemonės. Tuo tarpu nemedikamentinis gydymo būdas – kompresinė terapija – užima svarbią vietą gydymo procese. Tinkamai parinkus tvarsčius, specialias elastines kojines ar kitas priemones, galima smarkiai pagerinti ligonio būklę.
„Laumos“ produkcija žinoma daug dešimtmečių, yra paklausi ir populiari, jai reklamos jau nereikia. Žmonės daug metų naudoja mūsų tvarsčius, net nežinodami ir nesidomėdami, kokia firma juos gamina. Ir tai gerai. Taip ir turi būti. Bėda ta, kad į vaistinę atėjęs žmogus neranda jam įprasto tvarsčio. Jis žino, kaip jis atrodo, bet nežino, kaip vadinasi, o vaistininkui telieka pasiūlyti šiek tiek pigesnį, tačiau prastesnį produktą.
Galima daryti prielaidą, kad brangesnė, bet kokybiškesnė produkcija iš vaistinių išimama siekiant gauti didesnį pelną. Tačiau tokiu atveju žmogaus interesai vėl lieka už borto. Juk jam vaistinių pigiau įsigyta priemonė smarkiai mažiau nekainuos, o, įvertinus prastesnę jos kokybę ir atitinkamai silpnesnį poveikį, galima manyti, kad prastės ir medicininės pagalbos lygis.
Kodėl taip pasielgta? Nereceptinių prekių asortimentą vaistinės gali valdyti laisvai. Jos gali nevaržomai keisti siūlomų nereceptinių produktų asortimentą. Bet juk didesnis prekių pasirinkimas lemtų ir didesnį pelną. Vaistinės turėtų būti suinteresuotos turėti kuo daugiau ir įvairesnių vaistų bei medikamentinių priemonių. Tačiau didesnį pelną galima gauti ir kitaip – tiesiog pigiau pirkti, o parduoti taip pat brangiai arba tik šiek tiek pigiau. Taigi vartotojui prekės kaina beveik nekinta, o vaistinei ji yra daug mažesnė negu anksčiau. Tačiau, ar tokie produktai gali būti lygiaverčiai?
Vaistai ir medicinos priemonės – specifiniai produktai, todėl itin svarbu, kad šioje srityje ekonominiai interesai neužgožtų žmogaus sveikatos interesų. Suteikti kokybišką farmacinę paslaugą ir orientuotis į pacientų poreikius – toks turėtų būti vaistinių darbo kertinis elementas.
„Manome, kad sprendimą nebepirkti „Lauma medical“ gaminių vaistinių atstovai priėmė tinkamai neįsigilinę. Iš tiesų nežinančiam iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tokia medicinos priemonė kaip elastinis tvarstis negali labai skirtis, kad kone visi gamintojai gamina vienodus produktus. Tačiau taip toli gražu nėra“, – pabrėžia bendrovės „Lauma medical“ atstovas Lietuvoje Adas Zapalskis.
Naivu tikėtis, kad kokybiškas ir saugus produktas gali būti pigus. Juk visų pirma kokybiškai prekei pagaminti turi būti naudojama kokybiška žaliava, kuri turi būti perdirbama naudojant šiuolaikines technologijas.
Bendrovės „Lauma medical“ medicininė produkcija susilaukė didelio specialistų ir vartotojų pripažinimo. Jau daug metų gaminiai užima pirmaujančias rinkos pozicijas atitinkamų gaminių kategorijose ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rusijoje, Ukrainoje ir kitose šalyse.
Įmonės produkcijos – įvairių tvarsčių, diržų bei raiščių – vartojimo sėkmę lėmė tai, kad jie kuriami atsižvelgiant tiek į specialistų, tiek į pacientų pasiūlymus. Taip pat didelis dėmesys skiriamas produktų dizainui ir medžiagoms.
Aukščiausią kiekvieno gaminio kokybę užtikrina ilgametė bendrovės tekstilės gaminių gamybos patirtis, kokybės vadybos sistema (ISO 9001 standartas) ir aplinkos apsaugos vadybos sistema (ISO 14001 standartas), modernios technologijos.
Kad bendrovės „Lauma medical“ elastinių tvarsčių nėra didžiausių šalies tinklų vaistinėse, nereiškia, kad šių produktų išvis nėra Lietuvoje.
„Šiuo metu norintieji įsigyti „Lauma medical“ produktų ir jų nerandantys turėtų kreiptis į gamintojo atstovybę – įmonę „Azas“. Galima skambinti nemokama telefono linija arba rašyti elektroninius laiškus. Atstovybėje yra vaistinių, turinčių „Lauma medical“ gaminių, sąrašas. Todėl kiekvieną pirkėją informuosime, kokioje pagal jo gyvenamąją vietą artimiausioje vaistinėje jis galėtų įsigyti šių priemonių“, – aiškina A.Zapalskis.
Pasak „Lauma medical“ atstovo Lietuvoje Ado Zapalskio, Latvijos gamintojai nenuleidžia rankų, planuoja susitikimus ir tikisi, kad jų produkcija vėl atsiras ir ant didžiųjų šalies vaistinių lentynų.
„Įprasta, kad mažosiose vaistinės labiau skatinamas farmacijos paslaugos teikimas, labiau kreipiamas dėmesys į pacientų poreikius, todėl mūsų gaminių ten yra. Galiausiai ir dėl to, kad jų teiraujasi pirkėjai“, – pažymi A.Zapalskis.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę