Kaip susikalbėti su vaistininku

Tęsiame praėjusiame „Sveiko žmogaus“ numeryje pradėtą temą „Kaip susikalbėti su vaistininku“ ir pateikiame daugiau patarimų, kaip suprasti, ką jums sako vaistininkas, kaip kalbėti, kad jis suprastų jus, kad pasiūlytų geriausią vaistą už mažiausią kainą.
 

Ko gali paklausti vaistininkas apie jūsų sveikatą ir ką turėtumėte pasakyti pats?


Teoriškai yra priimta, kad prieš perkant vaistą jūsų turi klausti, kokiomis ligomis sergate, ar nesate kam nors alergiškas, ar nepastebėjote, jog viduriuojate nuo pieno produktų, kokie negalavimai kankina šiuo metu (be to, kurį nurodote). Tačiau dėl pirkėjų gausos, o kartais ir dėl skubėjimo vaistininkai retai bepaklausia šių dalykų. Kiekvienas iš jūsų turėtų būti neabejingas ir pasakyti apie savo ligas. Galbūt per skubėjimą tai pamirštate ar nedrįstate varginti vaistininko, tačiau atminkite – kad ir kokį be recepto parduodamą vaistą pirktumėte, turite pasakyti apie savo ligą, jeigu sergate bent viena iš šių:
• kepenų ligos, kepenų funkcijos nepakankamumas,
• inkstų ligos ar inkstų funkcijos sutrikimai,
• širdies ligos, aukštas kraujospūdis (rekomenduojama išvis savarankiškai nepirkti vaistų),
• bet kokios esamos ar įtariamos onkologinės ligos (rekomenduojama nepirkti vaistų savarankiškai),
• glaukoma,
• viduriuojate suvalgę pieno produktų,
• anksčiau buvo alergija (anafilaksija ar bėrimai) kokiam nors vaistui ar maisto papildui.

 

Šalutinis poveikis: ką gali patarti vaistininkas ir ką turėtumėte pasakyti jūs?


Dažnas pacientas, nusipirkęs vaistą ir perskaitęs informacinį lapelį, staiga suserga naujomis ligomis. Šalutinių poveikių gausa taip išgąsdina, jog kiekvienas įprastas simptomas ima atrodyti kaip vaisto vartojimo pasekmė.
Jeigu be gydytojo paskyrimo perkate vaistą, iš karto paklauskite, kokie galimi dažniausi šalutiniai poveikiai, ar jie turi praeiti savaime ir kada reiktų nebevartoti šio vaisto. Nebijokite pasiklausti, kas gali atsitikti vartojant jį su kitais jūsų turimais medikamentais, per kiek laiko turėtų praeiti nemalonūs pojūčiai. Jeigu anksčiau esate jautę kažką neįprasta vartodami kitą vaistą (išbėrė, „sustojo“ virškinimas, viduriavote), būtinai apie tai pasakykite vaistininkui. Gali būti, kad esate jautrus kokiai nors pagalbinei medžiagai, tad reikia ieškoti vaisto be jos.
Dauguma dažnai nesusimąsto, jog mūsų informacija gali būti labai naudinga. Jeigu, vartodami bet kokį vaistą, pajutote šalutinį poveikį, apie kurį nebuvo parašyta informaciniame lapelyje, pasakykite vaistininkui. Pranešti reikia bet kada, kai tik yra proga, nebūtinai perkant tokį pat vaistą. Paprasčiausia yra pranešti apie visus šalutinius poveikius, kuriuos patyrėte. Vaistininkas žinos, kas jam svarbu, ir, esant reikalui, praneš apie tai valstybinei vaistų kontrolės komisijai. Nauji ir iki tol nežinoti šalutiniai poveikiai yra fiksuojami ir vėliau įrašomi į vaistų informacinius lapelius. Taip galite padėti kitiems žmonėms, kurie pirks vaistą vėliau.


 

Pirkdami vaistą nepamirškite paklausti:


* Kiek kartų per dieną reikės vartoti?
* Kada reikia vartoti vaistą – ryte ar vakare, prieš valgį, jo metu ar po?
* Kaip dažnai ir ilgai galima vartoti šį vaistą?
* Kokie simptomai rodo, kad tikrai reikia šio vaisto ir kada galima būtų apsieiti be jo, ir ką daryti, jeigu per numatytą laiką simptomai neišnyks? (jei perkate nereceptinį vaistą)
* Pasiklauskite, kiek vaistas galioja, ir tik tada nuspręskite, kiek jo pirkti (vieną lapelį ar daugiau).
* Kur laikyti vaistą šaltoje vietoje ar tiesiog tamsioje, nuo saulės šilumos apsaugotoje spintelėje?
* Jeigu vaistą reikia vartoti ilgai, ar prie jo nepriprasite?
* Ar vaistas gali migdyti? Ypač tai aktualu vairuojantiems automobilį ar dirbantiems budrumo reikalaujantį darbą.
* Ar yra saugesnių analogiškų vaistų?
* Ar yra natūralių priemonių, galinčių pakeisti vaistą? Pvz., cheminius vaistus nuo kosulio puikiai pakeičia čiobrelio žolės arbata ar tinktūros.
 

Kodėl man neparduota kai kurių vaistų arba kada negalima gydytis pačiam?


Dažnas pacientas nusiskundžia, kad ne visada vaistų parduoda be recepto. Tai visus labai stebina, nes anksčiau jų buvo galima gauti be didesnių pastangų. Kodėl taip yra?
Iš tiesų anksčiau vaistų įsigijimas buvo paprastesnis, į daugumą dalykų buvo žiūrima atlaidžiai. Tačiau dėl blogos savigydos, vaistų parinkimo sau pačiam, piktnaudžiavimo suvartojamu kiekiu, sugriežtinta vaistų pardavimo tvarka. Taip daroma dėl jūsų pačių sveikatos, o ne tam, kad gydytojai turėtų darbo. Ne pirmi metai sugriežtinta antibiotikų pardavimo kontrolė, neseniai į viešumą iškelta kontraceptinių tablečių pardavimo problema. Atminkite, tai receptiniai vaistai. Jų vartojimas be priežiūros gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Tad, užuot ieškoję mažos nuošalios vaistinės, kur vis dėlto gausite norimą vaistą, kreipkitės pagalbos į savo gydytoją. Jums bus atlikti reikiami tyrimai ir nutarta, ar tikrai tokio vaisto reikia, ar jis jums tinka, ar galima jį vartoti su kitais paskirtais medikamentais. Taip pat gydytojas paskirs kartotinį vizitą, kad įsitikintų vaisto veiksmingumu.
Atminkite, kad pačiam gydytis galima tik esant gerai žinomai ligai, kai vaistas yra nereceptinis arba rekomenduotas specialisto. Kitais atvejais būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Jeigu jus vargina nuolatinės eilės prie gydytojų specialistų kabinetų, atminkite, kad nuolatos vartojamų vaistų pagal specialisto rekomendacijas gali išrašyti šeimos gydytojas. Jis nurodys, kas kiek laiko būtina pakartoti tyrimus ir spręsti apie vaisto keitimą. Nuolat vartojamiems vaistams, pvz., kontraceptinėms tabletėms, galima išrašyti receptą, kuris galios ilgiau nei 1 mėnesį. Jo trukmę nustatys šeimos ar gydytojas specialistas, ir taip turėsite nuolatinį priminimą, kas kiek laiko apsilankyti profilaktiškai.
 

Jeigu gydytojo skirto vaisto nėra, ar galiu pirkti kitą?


Dažnai būna, kad norimo vaisto nebūna. Ką daryti? Yra du keliai: eiti į kitą vaistinę arba pirkti siūlomą panašų vaistą. Kaip elgtis?
Pirmiausia išsiaiškinkite, koks vaistas išrašytas.
Jeigu recepte nurodoma veiklioji vaisto medžiaga ir vaistinė neturi nei vienos farmacijos kompanijos tokio preparato, geriau eikite į kitą vaistinę. Vardan apyvartos jums gali siūlyti pirkti panašų tokio pat veikimo vaistą, gal net pigesnį, tačiau jo sudėtinė medžiaga bus kitokia. Jokiu būdu nesiviliokite tokiu pasiūlymu. Koks vaistas tinka, geriausiai žino tik jūsų gydytojas.
Jeigu gydytojas nurodo prekinį vaisto pavadinimą, galite paklausti, ar vaistinėje yra šio preparato analogų. Tokiu atveju paklauskite, koks yra kainos skirtumas tarp abiejų vaistų, kokiam laikui užtektų siūlomo, ar skiriasi tablečių dydis, ar siūlomame vaiste nėra priedų, kurių netoleruojate (pvz., laktozės). Gavę šią informaciją, galite pats nuspręsti, pirkti siūlomą vaistą ar eiti į kitą vaistinę.
Žinoma, visų geriausias sprendimas yra eiti į kitą vaistinę. Paprasta, ir išvengsite bet kokių nesusipratimų.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Temide
2009-04-15 19:19
dziaugiusi savo vaistininke, visada pataria, pasako naujoves, sian suzinojau is jos, kad fastum nauja pakuote, su dozatorium, todel geli labai patogu naudoti, dar aprode. Tikrai sauni moteriske, manau, vaistininke, kaip ir gydytoja reik turet nuolatini.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai