Teoriškai yra priimta, kad prieš perkant vaistą jūsų turi klausti, kokiomis ligomis sergate, ar nesate kam nors alergiškas, ar nepastebėjote, jog viduriuojate nuo pieno produktų, kokie negalavimai kankina šiuo metu (be to, kurį nurodote). Tačiau dėl pirkėjų gausos, o kartais ir dėl skubėjimo vaistininkai retai bepaklausia šių dalykų. Kiekvienas iš jūsų turėtų būti neabejingas ir pasakyti apie savo ligas. Galbūt per skubėjimą tai pamirštate ar nedrįstate varginti vaistininko, tačiau atminkite – kad ir kokį be recepto parduodamą vaistą pirktumėte, turite pasakyti apie savo ligą, jeigu sergate bent viena iš šių:
• kepenų ligos, kepenų funkcijos nepakankamumas,
• inkstų ligos ar inkstų funkcijos sutrikimai,
• širdies ligos, aukštas kraujospūdis (rekomenduojama išvis savarankiškai nepirkti vaistų),
• bet kokios esamos ar įtariamos onkologinės ligos (rekomenduojama nepirkti vaistų savarankiškai),
• glaukoma,
• viduriuojate suvalgę pieno produktų,
• anksčiau buvo alergija (anafilaksija ar bėrimai) kokiam nors vaistui ar maisto papildui.
Dažnas pacientas, nusipirkęs vaistą ir perskaitęs informacinį lapelį, staiga suserga naujomis ligomis. Šalutinių poveikių gausa taip išgąsdina, jog kiekvienas įprastas simptomas ima atrodyti kaip vaisto vartojimo pasekmė.
Jeigu be gydytojo paskyrimo perkate vaistą, iš karto paklauskite, kokie galimi dažniausi šalutiniai poveikiai, ar jie turi praeiti savaime ir kada reiktų nebevartoti šio vaisto. Nebijokite pasiklausti, kas gali atsitikti vartojant jį su kitais jūsų turimais medikamentais, per kiek laiko turėtų praeiti nemalonūs pojūčiai. Jeigu anksčiau esate jautę kažką neįprasta vartodami kitą vaistą (išbėrė, „sustojo“ virškinimas, viduriavote), būtinai apie tai pasakykite vaistininkui. Gali būti, kad esate jautrus kokiai nors pagalbinei medžiagai, tad reikia ieškoti vaisto be jos.
Dauguma dažnai nesusimąsto, jog mūsų informacija gali būti labai naudinga. Jeigu, vartodami bet kokį vaistą, pajutote šalutinį poveikį, apie kurį nebuvo parašyta informaciniame lapelyje, pasakykite vaistininkui. Pranešti reikia bet kada, kai tik yra proga, nebūtinai perkant tokį pat vaistą. Paprasčiausia yra pranešti apie visus šalutinius poveikius, kuriuos patyrėte. Vaistininkas žinos, kas jam svarbu, ir, esant reikalui, praneš apie tai valstybinei vaistų kontrolės komisijai. Nauji ir iki tol nežinoti šalutiniai poveikiai yra fiksuojami ir vėliau įrašomi į vaistų informacinius lapelius. Taip galite padėti kitiems žmonėms, kurie pirks vaistą vėliau.
* Kiek kartų per dieną reikės vartoti?
* Kada reikia vartoti vaistą – ryte ar vakare, prieš valgį, jo metu ar po?
* Kaip dažnai ir ilgai galima vartoti šį vaistą?
* Kokie simptomai rodo, kad tikrai reikia šio vaisto ir kada galima būtų apsieiti be jo, ir ką daryti, jeigu per numatytą laiką simptomai neišnyks? (jei perkate nereceptinį vaistą)
* Pasiklauskite, kiek vaistas galioja, ir tik tada nuspręskite, kiek jo pirkti (vieną lapelį ar daugiau).
* Kur laikyti vaistą šaltoje vietoje ar tiesiog tamsioje, nuo saulės šilumos apsaugotoje spintelėje?
* Jeigu vaistą reikia vartoti ilgai, ar prie jo nepriprasite?
* Ar vaistas gali migdyti? Ypač tai aktualu vairuojantiems automobilį ar dirbantiems budrumo reikalaujantį darbą.
* Ar yra saugesnių analogiškų vaistų?
* Ar yra natūralių priemonių, galinčių pakeisti vaistą? Pvz., cheminius vaistus nuo kosulio puikiai pakeičia čiobrelio žolės arbata ar tinktūros.
Dažnas pacientas nusiskundžia, kad ne visada vaistų parduoda be recepto. Tai visus labai stebina, nes anksčiau jų buvo galima gauti be didesnių pastangų. Kodėl taip yra?
Iš tiesų anksčiau vaistų įsigijimas buvo paprastesnis, į daugumą dalykų buvo žiūrima atlaidžiai. Tačiau dėl blogos savigydos, vaistų parinkimo sau pačiam, piktnaudžiavimo suvartojamu kiekiu, sugriežtinta vaistų pardavimo tvarka. Taip daroma dėl jūsų pačių sveikatos, o ne tam, kad gydytojai turėtų darbo. Ne pirmi metai sugriežtinta antibiotikų pardavimo kontrolė, neseniai į viešumą iškelta kontraceptinių tablečių pardavimo problema. Atminkite, tai receptiniai vaistai. Jų vartojimas be priežiūros gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Tad, užuot ieškoję mažos nuošalios vaistinės, kur vis dėlto gausite norimą vaistą, kreipkitės pagalbos į savo gydytoją. Jums bus atlikti reikiami tyrimai ir nutarta, ar tikrai tokio vaisto reikia, ar jis jums tinka, ar galima jį vartoti su kitais paskirtais medikamentais. Taip pat gydytojas paskirs kartotinį vizitą, kad įsitikintų vaisto veiksmingumu.
Atminkite, kad pačiam gydytis galima tik esant gerai žinomai ligai, kai vaistas yra nereceptinis arba rekomenduotas specialisto. Kitais atvejais būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Jeigu jus vargina nuolatinės eilės prie gydytojų specialistų kabinetų, atminkite, kad nuolatos vartojamų vaistų pagal specialisto rekomendacijas gali išrašyti šeimos gydytojas. Jis nurodys, kas kiek laiko būtina pakartoti tyrimus ir spręsti apie vaisto keitimą. Nuolat vartojamiems vaistams, pvz., kontraceptinėms tabletėms, galima išrašyti receptą, kuris galios ilgiau nei 1 mėnesį. Jo trukmę nustatys šeimos ar gydytojas specialistas, ir taip turėsite nuolatinį priminimą, kas kiek laiko apsilankyti profilaktiškai.
Dažnai būna, kad norimo vaisto nebūna. Ką daryti? Yra du keliai: eiti į kitą vaistinę arba pirkti siūlomą panašų vaistą. Kaip elgtis?
Pirmiausia išsiaiškinkite, koks vaistas išrašytas.
Jeigu recepte nurodoma veiklioji vaisto medžiaga ir vaistinė neturi nei vienos farmacijos kompanijos tokio preparato, geriau eikite į kitą vaistinę. Vardan apyvartos jums gali siūlyti pirkti panašų tokio pat veikimo vaistą, gal net pigesnį, tačiau jo sudėtinė medžiaga bus kitokia. Jokiu būdu nesiviliokite tokiu pasiūlymu. Koks vaistas tinka, geriausiai žino tik jūsų gydytojas.
Jeigu gydytojas nurodo prekinį vaisto pavadinimą, galite paklausti, ar vaistinėje yra šio preparato analogų. Tokiu atveju paklauskite, koks yra kainos skirtumas tarp abiejų vaistų, kokiam laikui užtektų siūlomo, ar skiriasi tablečių dydis, ar siūlomame vaiste nėra priedų, kurių netoleruojate (pvz., laktozės). Gavę šią informaciją, galite pats nuspręsti, pirkti siūlomą vaistą ar eiti į kitą vaistinę.
Žinoma, visų geriausias sprendimas yra eiti į kitą vaistinę. Paprasta, ir išvengsite bet kokių nesusipratimų.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę