){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kūdikių mirtingumo rodiklis – tai visos medicinos sistemos svarbiausias rodiklis bei šalies kultūros ir civilizacijos žymuo. 2003 metais kūdikių mirtingumo rodiklis Lietuvoje sudarė tik 6,75 mirusių kūdikių iš 1000 gyvų gimusiųjų (1992 m. – 16,4; 2001 m. – 7,82; 2002 m. – 7,86). 2003 metais kūdikių mirtingumo rodikliai Lietuvoje yra geresni, palyginti su kūdikių mirtingumu JAV. „Mes tuo galime didžiuotis, nes artėjame prie labiausiai išsivysčiusių Europos valstybių“, – teigia profesorius A. Raugalė. Tačiau vaikų sergamumas Lietuvoje ne tik išlieka labai didelis, bet kiekvienais metais sergančių vaikų skaičius didėja.
Didėja suaugusiųjų ir vaikų sergamumas kvėpavimo organų ligomis. Kvėpavimo ligomis serga pusė registruojamų vaikų. Ypač padidėjęs vaikų sergamumas bronchų astma.
Antrąją vietą iš ligų, kuriomis dažniausiai serga vaikai Lietuvoje, užima virškinamosios sistemos ligos.
Trečiojoje vietoje – infekcinės ligos. Tuberkuliozė šiandien viena iš grėsmingiausių, plačiai pasaulyje paplitusių infekcinių ligų, tai neaplenkia ir mūsų šalies. Didėja vaikų sergamumas tuberkulioze. Jei 1991 m. tuberkulioze sirgo 9 vaikai iš 100 tūkst., tai šiuo metu – 17–19 vaikų iš 100 tūkst. suserga tuberkulioze. Šios infekcinės ligos paplitimą lemia daugybė veiksnių, tačiau bene svarbiausi iš jų – nepakankama besigydančių ligonių kontrolė bei priverstinio gydymo nebuvimas.
Ketvirtoje vietoje – traumos ir apsinuodijimai. Analizuojant traumas Šiaulių bendrojo lavinimo mokyklose, kur 2000–2002 metais buvo vykdoma traumų prevencijos programa, pastebimos mokinių iki 14 metų amžiaus mokyklinių traumų sumažėjimo tendencijos: 2000 metais traumatizmas buvo 5,12 / 1000-čiui vaikų, 2001 metais – 4,91, 2002 metais – 4,24.
Reikėtų išskirti, kad tarp Lietuvos vaikų ypač paplitusi mažakraujystė. Šiaulių krašte buvo atliktas tyrimas, kurio rezultatai rodo, jog net 30 procentų kūdikių serga mažakraujyste. Todėl, pasak, profesoriaus A. Raugalės, turi būti skiriama daugiau dėmesio geležies stokos profilaktikai, diagnostikai, gydymui, vaikų visavertei mitybai, geležies preparatų vartojimui.
Lietuvos vaikų dantys yra pažeisti, tad ir odontologijos srityje puikiais rodikliais negalime pasidžiaugti. Įvairiuose Lietuvos regionuose atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad net 60–97 proc. 12 metų vaikų dantys ir net 77 – 99 proc. 15 metų vaikų dantys pažeisti karieso.
Vis dar negalime itin pasidžiaugti ir Lietuvos vaikų psichine sveikata. Vaikų ir paauglių savižudybių rizika yra didelė. Psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartojimas tarp paauglių išlieka taip pat didelis. Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklose narkotikų išbandė ar juos nereguliariai vartojo 2–3 proc. moksleivių ir net 50 procentų moksleivių žino vietų, kur galima įsigyti narkotinių medžiagų.
Kasmet daugėja moksleivių, kuriems nustatoma regos, virškinamojo trakto sutrikimų, ypač neramina mažas moksleivių fizinis aktyvumas. Profesoriaus A. Raugalės teigimu, tokiam vaikų sveikatos blogėjimui įtakos turi mažas fizinis aktyvumas, mokyklose pažeidžiamos mikroklimato sąlygos – vaikų ūgiui nepritaikyti mokykliniai stalai bei kėdės, prastas apšvietimas.
Net 13 proc. moksleivių sėdi nepritaikytuose pagal ūgį suoluose, todėl nereikia stebėtis, kad vaikų laikysenos sutrikimų skaičius išaugo. Jei 1992 metais iš 1000 patikrintų moksleivių buvo 44 laikysenos sutrikimai, tai 2007 metais skaičius išaugo iki 107 iš 1000 patikrintų moksleivių.
Smarkiai padaugėjo stuburo iškrypimo atvejų – nuo 1992 metų iki 2002 metų sergančių moksleivių skaičius padidėjo nuo 13 iki 31 iš 1000 patikrintų vaikų.
Pastaruoju metu akivaizdžiai daugėja ne tik vyresnio amžiaus moksleivių, bet ir ikimokyklinukų, turinčių regos sutrikimų, skaičius. Jei 1992 metais iš 1000 patikrintų moksleivių 105 buvo regos sutrikimų, tai 2002 metais – jau 174. Nuo 1992 metų iki 2002 metų virškinamojo trakto ligomis sergančių moksleivių skaičius padidėjo nuo 26 iki 36 iš 1000 patikrintų vaikų.
„Vaikų mirtingumo ir sergamumo priežastys yra įvairios, todėl išskiriant priežastis reikėtų atskirai kalbėti apie tam tikrą ligą“, – teigia profesorius A. Raugalė. PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) duomenimis, žmogaus sveikata 50 proc. priklauso nuo gyvenimo būdo, 20 proc. – nuo aplinkos užterštumo, 20 proc. – nuo paveldimumo ir tik 10 proc. nuo sveikatos apsaugos sistemos lygio. Vadinasi, vien sveikatos apsaugos sistema vaikų sergamumo rodiklių pagerinti negali, turi būti atsižvelgta ir į kitus veiksnius.
Skiepai yra viena veiksmingiausių priemonių vaikų mirtingumui ir sergamumui mažinti. Daugelis tėvų priešinasi vakcinacijai, tačiau reikia pabrėžti, kad tai yra veiksmingiausia ir naudingiausia priemonė visuomenės sveikatai palaikyti.
Antra – visavertė vaikų mityba, grynas oras, grūdinimas, imuninės sistemos stiprinimas vitaminais. Liaudies medicinoje taip pat daug efektyvių gydymo metodų. Tačiau reikia pažymėti, kad liaudies medicinos ir homeopatijos metodais reiktų gydyti tokias ligas, kurios nepavojingos vaiko gyvybei.
Kad mūsų vaikai augtų sveikesni, reikalinga ir švietėjiška veikla. Daugelis tėvų dėl informacijos stokos laiku nesikreipia į gydytojus arba stengiasi vaikus gydyti savais metodais.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę