){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kad sėdime ant „tiksinčios bombos“, kai gabiausieji jauni specialistai išvažiuos, o didžiulę patirtį turintys ir ne vienerius darbo metus Lietuvai paaukoję vyresnieji gydytojai nebebus pajėgūs dirbti ir išeis užtarnauto poilsio į pensiją, supranta ne tik ligoniai, bet ir Sveikatos apsaugos ministerija. Todėl nenuostabu, kad čia žinomi net sąrašai tų valstybių, kurios dažniausiai „priglobia“ lietuvių specialistus: Didžioji Britanija, Danija, Švedija, Norvegija, Vokietija. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriaus Haroldo Baubino, jau šiandien susiduriame su „nedidele“ problema – gydytojų Lietuvoje per mažai. „Tokią situaciją galima paaiškinti per pastaruosius penkiolika metų perpus sumažėjusiu studentų priėmimu į KMU ir VU Medicinos fakultetus bei ilgu ikidiplominiu ir podiplominiu gydytojų rengimo ciklu“, – teigia H. Baubinas. Pasak H Baubino, pagelbėti čia galėtų rezidentūros stiprinimas, regionų plėtra bei darbo užmokesčio sveikatos profesionalams didinimas. Juk, nepaisant to, kad sveikatos profesionalų darbo užmokestis mūsų šalyje periodiškai didinamas jau penkerius metus, palyginti su kitomis šalimis (Norvegija, D. Britanija, Švedija, Danija), Lietuvos sveikatos specialistai uždirba kelis kartus mažiau.
Ar nuolat „augančius“ atlyginimus gydytojai jaučia ir kaip toks „augimas“ dirbti skatina jaunus gydytojus? Pavyzdžiui, gydytojas rezidentas Jonas Korsakas sako, kad medicinos rezidentūroje egzistuoja įvairių problemų, dėl kurių ne vienas gydytojas arba meta šią profesiją, arba jos aukštumų siekia svetur. Mažos pajamos, menkos socialinės garantijos, netinkama studijų kokybė, kokybės kontrolė bei nelanksčios studijos – tai tik kelios jauno specialisto išvardintos problemos. „Vieną pagrindinių – pajamų didinimo – klausimą įmanoma išspręsti, – mano J. Korsakas. – Būtų galima atsisakyti neapmokestinamų pajamų ir administruoti lėšas per vieną šaltinį, susieti pajamas su kintamu dydžiu (pvz., vidutiniu šalies gydytojo atlyginimu); perskaičiuoti pajamas stabiliais intervalais“, – patarimų valdžios atstovams negaili rezidentas. Be to, pasak J. Korsako, kiti, ne mažiau svarbūs klausimai, kurie sukasi ne vieno rezidento galvoje – socialinis draustumas, apsauga nuo incidentų darbo metu, apmokamos atostogos ir... pensija. Pasak jauno specialisto, medicinos rezidentūra yra mažiausiai reformuota sritis per pastaruosius du dešimtmečius. Žinoma, geras socialines garantijas ir pajamas gaunantis gydytojas turi būti ir pakankamai kvalifikuotas, todėl, kalbėdamas apie studijų kokybę, J. Korsakas taip pat pateikė įvairius sprendimo variantus: vieną studijų sistemą visoje Lietuvoje, individualizuotas studijas, bendrųjų gebėjimų ugdymą, kompetencijos (bet ne kvalifikacijos!) prioritetus, tokius kaip bendra rezidento ir vadovo struktūrizuota veikla, ir kt. Mūsų medikų profesionalumą, pasak jauno specialisto, skatina ir tai, kad kai kurie į užsienį išvykę medikai vis dėlto grįžta ir namo parsiveža teigiamą patirtį.
Dėl įvairių priežasčių šalį palieka ne tik medikai, bet ir kitų profesijų lietuviai. Tačiau yra vienas bet – jei kas nutinka jų sveikatai – jie dažniausiai grįžta gydytis namo. Ne vienas net ir nemažai svetur uždirbantis mūsų tautietis dažnai gali pakentėti net danties skausmą, laukdamas, kol per atostogas ar laisvadienį galės atskristi pas mūsų dantistus. Žinoma, galima teigti, kad užsieny lietuviai nesulaukia tinkamos medicinos pagalbos. Tačiau, pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo, kur kas dažniau gydytis supant gimtosioms sienoms lietuvius skatina minimalus mokestis, už kurį jie grįžę gauna sveikatos paslaugų, realiai kainuojančių tūkstančius litų. Kai tuo tarpu Lietuvoje dirbti likę žmonės už tas pačias sveikatos paslaugas per įvairias įmokas sumoka gerokai daugiau. Ar žinote, kiek Lietuvai kainavo bene brangiausias būtinosios pagalbos suteikimo atvejis? 700 000 litų, tiek teko pakloti už nudegusiam Lietuvos piliečiui suteiktą būtinąją pagalbą – prisimena Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Algis Sasnauskas. Išgirdus tokius skaičius ne vienam sumirguliuoja akyse – tam žmogui persodino auksinę odą? Ne, tiesiog tiek realiai pasaulyje kainuoja gero specialisto gera pagalba. Gal todėl, pasak A. Sasnausko, ir Lietuvoje jau vyksta diskusijos, kad pacientui pačiam reikėtų padengti tam tikrą dalį išlaidų už būtinosios pagalbos teikimą užsienio valstybėse. „Tokios priemokos įpareigoja pacientą labiau rūpintis savo sveikata, nesikreipti į gydytoją nesant poreikio“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius. Telieka tikėtis, kad prie nuolat augančių mokesčių ir prie ir taip jau dalinai „mokamos“ medicinos greitu metu, nutikus nelaimei, mums dar nereikės mokėti šešiaženklių sumų norint gauti būtinąją pagalbą. Be to, vieną dieną galime „atsibusti“ ir pastebėti, kad medicinos paslaugas mūsų šalyje pradėjo tiekti geresnio gyvenimo ieškantys gydytojai iš mažiau išsivysčiusių šalių, kuriems Lietuvos medikų atlyginimai atrodo kaip lobis, o dauguma medicinos įrenginių, su kuriais Lietuvos specialistai dirba jau keliolika metų, pažįstami tik iš žurnalų ar vadovėlių, o naujesni ir apskritai nematyti. Grįžkit, migruojantys medikai, mes Jūsų laukiam!
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
kaip tai keisti?