Atsargiai – jonizuojamoji spinduliuotė!

Turbūt jums kilo klausimas, kas ta jonizuojamoji spinduliuotė. Buitinėje kalboje jonizuojamoji spinduliuotė turi kitą pavadinimą – tai radiacija. Specialistų teigimu, Lietuvos gyventojų vidutinė metinė gamtinės apšvitos dozė yra kiek mažesnė nei pasaulio gyventojams tenkantis vidurkis. Tačiau ar žinote, kad radioaktyvias medžiagas jūs greičiausiai naudojate kasdien? Ir ką jūs darytumėte, jei kiltų radiacijos pavojus?

Žiūrėdami, kiek valandų, būkite atsargūs

Ugniagesių gelbėtojų mokyklos prie Vidaus reikalų ministerijos vyresnysis specialistas Denis Senin teigia, kad radioaktyvios medžiagos yra naudojamos ir buityje, tiesa, labai ribotai. „Visus buitinius prietaisus, kuriuose yra naudojami jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, reikėtų skirstyti į pagamintus paskutinįjį dešimtmetį ir senesnius“, – teigia D. Senin. Pasak jo, naujų technologijų panaudojimas leido sukurti ir serijiniu būdu gaminti buitinius prietaisus, kurių neigiamas poveikis vartotojui visiškai panaikintas arba sumažintas iki minimumo. „Pavyzdžiui, senojo tipo priešgaisriniai dūmų jutikliai yra labai radiotoksiški. Naujieji pagaminti kur kas kokybiškiau“.
Kita radioaktyvių prietaisų grupė – tai įvairūs prietaisai su švytinčiomis skalėmis ir paviršiais. „Visų pirma reikia paminėti laikrodžius“, – išskiria Ugniagesių gelbėtojų mokyklos specialistas. – Senuose laikrodžiuose dar galima aptikti skalių, kurių švytėjimą sukelia radžio, fosforo radionuklidai“. Gana reikšmingas apšvitos šaltinis – senas televizorius vamzdiniu kineskopu, ypač spalvotas. „Veikiant senam televizoriui, jo kineskopas skleidžia rentgeno spinduliuotę. Naujuosiuose aparatuose rentgeno spinduliuotės poveikis yra labai sumažintas. Griežti reikalavimai taip pat yra keliami ir naujiems kompiuterių monitoriams“. Šiuolaikinių kineskopų skleidžiamos rentgeno spinduliuotės lygis yra daug mažesnis už galiojančių norminių dokumentų leistinuosius lygius.
„Jeigu vis dėlto radote kokį nors daiktą, pažymėtą radioaktyvumo ženklu, laikykitės šių saugos reikalavimų: nelieskite jokių daiktų įvykio vietoje, laikykitės nuo jo kuo toliau, perspėkite kitus, kad prie jo nesiartintų, kuo skubiau informuokite specialiąsias tarnybas“, – pataria specialistas.

Atpažįstame radiaciją

„Akivaizdžių požymių, kad žmogus gavo apšvitos dozę, nėra, – sako D. Senin. – Žmogus neturi jutimo organų, kuriais galėtų justi jonizuojamąją spinduliuotę, todėl radioaktyvias medžiagas galima įkvėpti, praryti, visiškai to nejaučiant“. Jonizuojamoji radiacija turi latentinį (slaptą) periodą, kai įvairūs negalavimai, odos pažeidimai atsiranda ne iš karto, o po tam tikro laiko. Gavus dideles apšvitos dozes (daugiau nei 0,5–1Sv) visam kūnui, gali pasireikšti tokie požymiai, kaip pykinimas, silpnumas, o, jei dozė gauta lokaliai įvykus kontaktui su radioaktyvia medžiaga (ją liečiant ir pan.), po kurio laiko (gali būti iki kelių dienų) pasireiškia apšvitintos vietos odos, audinių ir organų pažeidimai.
Žmogaus apšvita gali būti dvejopa: vidinė ir išorinė. Išorinė apšvita susidaro, kai radioaktyvios medžiagos ar jų dalelės veikia žmogų, būdamos ore, iškritusios ant žemės paviršiaus ar nusėdusios ant žmogaus kūno paviršiaus. „Saugantis nuo išorinės apšvitos slepiamasi slėptuvėse ar priedangose, žmonės evakuojami arba visiškai iškeldinami iš užterštos teritorijos, kontroliuojamas patekimas į zoną ir išėjimas iš jos, stebima ir kontroliuojama aplinka“, – vardija specialistas. Pasak jo, yra trys pagrindiniai būdai apsisaugoti nuo išorinės apšvitos: atstumas, laikas, uždanga. Nuo radioaktyvaus šaltinio reikia būti kuo toliau, kuo trumpiau ar apsisaugoti uždanga.
Dėl šių trijų būdų daug pavojingesnė vidinė apšvita, kuri atsiranda, kai radioaktyvių medžiagų dalelės patenka į žmogaus organizmą kvėpuojant arba vartojant radioaktyviomis medžiagomis užterštą maistą, vandenį. Jei nuo išorinės apšvitos galima apsisaugoti trimis minėtais būdais, vidinės apšvitos atveju radioaktyvios medžiagos pakliūva į organizmą, ir tai būna nuolatinis mūsų apšvitos šaltinis, nuo kurio jau niekur nepasislėpsi. „Aišku, daug kas priklauso nuo radioaktyvios medžiagos, patekusios į organizmą, – atskleidžia D. Senin. – Vieni radionuklidai lengvai pašalinami iš organizmo, kiti sunkiai ir jų pusėjimo trukmė yra ilgesnė už žmogaus gyvenimo trukmę net ir dešimčia tūkstančių metų, tokios radioaktyvios medžiagos liks organizme visam gyvenimui“. Jeigu vis dėlto buvote apšvitintas, reikėtų kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, nes, kaip rodo radiacinių avarijų patirtis, laiku suteikta medicinos pagalba vaidina svarbų vaidmenį gydant jonizuojamosios spinduliuotės poveikio padarinius.

Ką daryti?! Radiacijos pavojus!

„Įvykus avarijai Ignalinos atominėje elektrinėje, gyventojai būtų informuoti sirenų kauksmu, o vėliau per radiją ir televiziją gautų tikslią informaciją ir patarimus, kaip elgtis“, – sako Ugniagesių gelbėtojų mokyklos specialistas. Pasak jo, valstybės institucijos yra parengusios planus, pagal kuriuos būtų organizuojama gyventojų apsauga, tačiau gyventojai ir patys turėtų rūpintis savo saugumu ir žinoti, kaip elgtis tokios avarijos atveju. Pagrindinis reikalavimas – naudoti kvėpavimo organų apsaugos priemones. „Šiam tikslui tinka visų rūšių dujokaukės ir respiratoriai, tačiau galima naudoti ir paprasčiausias savos gamybos apsaugos priemones – iš vatos ir marlės sluoksnio padarytus raiščius, kurie gerai saugos nuo radioaktyviųjų teršalų“, – pataria D. Senin. – „Raištis daromas taip: 1 m ilgio ir 0,5 m pločio marlės ar kito audinio viduryje, 30x20 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis. Marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30–35 cm) įkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raiščius. Apatiniai raiščio galai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – ant pakaušio“.
Jei neturite vatos ir marlės, tinka ir keliais sluoksniais sulankstytas rankšluostis, skarelė ar medžiagos skiautė. Įsidėmėkite, kad šios apsaugos priemonės yra vienkartinės ir toliau naudoti netinka. Kūnui apsaugoti yra įvairiausia speciali apsauginė apranga, tačiau ją paprastai turi avarijos padarinius likviduojantieji pareigūnai. Gyventojai galėtų vilkėti paltais, striukėmis, lietpalčiais, polietileno apsiaustais ir pan., tik reikėtų užsisegti visas sagas, užtrauktukus, pastatyti apykakles, užsimauti gumines ar odines pirštines. Kojoms apsaugoti geriausiai tinka guminė avalynė.
„Jeigu gavote nurodymą likti namuose, pirmiausia reikės sandarinti būstą. Uždarykite duris, langus ir orlaides. Uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas. Nepamirškite ir balkonų durų. Viską sandariai uždarę, langus ir duris apklijuokite popieriaus ar polimerinėmis juostelėmis. Plastikiniai langai bei balkonų durys labai sandarūs, jų papildomai sandarinti nereikia“, – pataria specialistas. „Pasiruoškite maisto atsargų ir paprasčiausių kvėpavimo organų apsaugos priemonių. Laikykite įjungę radiją ir televizorių, nes jums nuolat bus teikiama naujausia informacija bei rekomendacijos, kaip elgtis“.
Vienetinės spinduliavimo dozės apšvitos sukeliami poveikiai:
0 iki 0,25 - nėra pastebimų poveikių
0,25 iki 0,50 - Nedidelis baltųjų kraujo kūnelių mažėjimas
0,50 iki l - žaizdos, smarkus baltųjų kraujo kūnelių mažėjimas
1 iki 2 - šleikštulys, vėmimas, plaukų iškritimas
2 iki 5 - kraujoplūdis, opos, galima mirtis
5 + - mirtis
Tokias dozes galima gauti tik avarinės apšvitos atveju. Pavyzdžiui 0,5 Sv dozę dėl gamtinės apšvitos, apie 0,002 Sv iš žmonių veikloje naudojamų šaltinių apšvitos (apie 0,001 Sv), su kuria susiduria gyventojai, galima surinkti tik per 167 metus.

Populiariausi straipsniai

Apipjaustymas. Apie tai, kas tabu, – garsiai

Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiau
Eglė Kauneckienė: sveikata – tai sielos, kūno ir proto harmonija

Eglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiau
Išsaugoti pradėtą gyvybę

Vaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiau
Pirmosios žindymo savaitės: krūtų priežiūros ypatumai

Tyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiau
Pokalbis su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės centro vadovu prof. Eugenijumi Lesinsku

ką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiau
Vyrų klimaksas: kaip jį palengvinti?

Statistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiau
Jūsų išrinktasis Simonas: myliu Lietuvą ir noriu ją matyti sveikesnę

Žurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiau
Pagrindiniai atsakymai į klausimusapie momenėlį

Vieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau
Netaisyklingas kvėpavimas – ligų priežastis

„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiau
Net įprastais vaistais galima apsinuodyti

Šiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiau
Reabilitacinis gydymas: kas naujo?

Ne vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiau
Ką reikėtų žinoti tėvams apie augantį berniuką?

Bendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau
Gyd. Zita Alseikienė, gyd. Dalia Vedeckienė, psichologė Ilona Kajokienė

[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiau
2013-ieji – Sveikatos metai

Sveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiau
Žmogaus genetikos centras Vilniuje

Istorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiau
Nanomedicina: kaip gydysimės ateityje?

Kalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau