){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Sunku pasakyt. Gal turėjo įtakos tai, kad tėvai buvo mokytojai – jie dirbo su vaikais, namuose buvo kalbama apie vaikus. Galutinai apsisprendžiau tiktai paskutiniuosiuose medicinos instituto kursuose, kai teko pabendrauti su vaikų katedros specialistais, su profesore Vinkevičiene ir kitais. Iš pradžių, kaip ir beveik visi, norėjau būti chirurgas. Tačiau reikėjo suprasti, kad vieniems Dievas tai davė, kitiems – ne. Pagalvojau, kad gal tai man bus per sunku, gal nesugebėsiu, geriau pasirinksiu „ramesnę“ specialybę. Nors ji toli gražu ne rami.
[klausimas]Nesigailėjote vėliau?[/klausimas]
Ne, ačiū Dievui, nusivylimo tikrai nejaučiu. Tik didelį pasitenkinimą. Daug metų dirbu ir džiaugiuosi, kad per tuos metus teko daug kam suteikti pagalbą. Nors šiaip visuomet smagiau yra dirbti su sveikais, t.y. padėti mamai auginti sveiką vaiką. Čia, manau, yra pagrindinis mano uždavinys.
Nuo 1966 metų, kai baigiau institutą, praktiškai visus 40 metų ir dirbau čia, KMU Vaikų klinikoje, išskyrus trejus metus, kai buvau išvykęs atlikti aspirantūrą į tuometinį Leningradą, iš kur apsigynęs grįžau atgal. Dabar net keista – žiūriu kad vos ne vyriausias vaikų klinikoj esu, o atrodo, tik tik pradėjau...
[klausimas]O kokių savybių reikia tiek metų išdirbti vaikų gydytojui? [/klausimas]
Svarbiausia, aišku, mylėti vaikus. Tam, kuris vaikų nemyli, geriau nesikankinti ir nesirinkti tos specialybės.
Kitas labai svarbus dalykas yra kruopštumas. Vaikas dažnai negali pasakyt, ką jam skauda, kartais jis nemoka išreikšti savo pojūčių, kartais juos perdeda. Užtat mes turime būti labai atidūs. Tai padeda diagnostikai.
Labai svarbūs ir pediatro psichologiniai ypatumai. Reikia mokėti prieiti prie vaiko, juk toli gražu ne visi iš karto puola į glėbį, kartais labai negatyviai žiūri į gydytoją. Reikia rasti kelią prie ligoniuko.
Lygiai taip pat reikia mokėti dirbti ir su tėvais – mes dažnai susiduriame su dviem ligoniais – sergančiu vaiku ir ne mažiau dėl to išgyvenančia mama ar kitu artimu žmogumi. Su visais reikia rasti bendrą kalbą – tik tuomet gydymas bus sėkmingas.
[klausimas]Kadangi tiek metų dirbate, Jums visa tai puikiai sekėsi?[/klausimas]
Tai tegul vertina mano ligoniai, jų artimieji, gal kolegos. Bet sukaupta patirtis padeda.
Su dauguma, aišku, bendrą kalbą randam. Gyvenime nebūna taip, kad nebūtų aštrių kampų, kartais jų pasitaikydavo ir man, bet stengdavaisi viską kažkaip išspręsti. Būdavo, kad manęs nesuprasdavo, būdavo, aš ko nesuprasdavau. Gydytojas irgi žmogus – ir nuotaikos būna visokios, ir pavargęs, ir išsiblaškęs.
Kuo jaunesnis buvau, tuo buvo sunkiau. Dabar jau ramiau į viską žiūriu, filosofiškai vertinu. Bet ir dabar kartais tenka apibarti ir vaikus, ir jų tėvelius. Jaučiuosi, kad tam turiu teisę. Aš laikausi tos filosofijos, kad šeimoje už vaiką yra atsakingi tėvai, jei jau pasiryžo jį turėti. Jie turi ruoštis, kaupti žinias, kaip auginti vaiką. Tai nėra lengvas darbas. Ir tos mamos, kurios pačios dar vos ne vaikai, dažnai to nedaro. Ir už tai kartais tenka padaryti pastabas.
Neseniai teko apibarti mamą, kuri rūkė būdama nėščia, rūko ir dabar, pagimdžius vaiką. Vaikas jau praktiškai yra lėtinis plaučių ligonis, nors jam tiktai 2 mėnesiai. Reikėjo pasakyti mamai, kad ji prarūkė vaiko plaučius. Kas daugiau jai šitą pasakys? Ir studentus reikia mokyti kalbėti su tėvais.
[klausimas]Paminėjote studentus. Tai jau kitokio pobūdžio jūsų darbas. Kuris Jums mielesnis –gydytojo ar dėstytojo?[/klausimas]
Pasakyti, kuris mielesnis, labai sunku. Senovėje meistrai mokiniams sakė: „Žiūrėkite, kaip aš dirbu, ir darykite taip pat“. Šis principas galioja ir dabar. Studentai turi matyti, kaip dirba vyresnieji kolegos, kaip jie elgiasi su vaiku, su mama, kaip tiria ir kt. To klinikinio darbo auditorijoje neišmoksi.
Smagu dirbti su jaunimu. Jauni žmonės labai greitai jaučia falšą – jiems nepameluosi. Užtat turi visą laiką pasitempęs būti.
Labai smagu, kai matai, kad tavo mokiniai tampa gydytojais. Aš nors šiandien galėčiau išeiti į pensiją – pulmonologija, mano globojama sritis, tikrai nesužlugtų. Aš turiu užauginęs mokinių, kurie viską perims ir toliau tęs.
[klausimas]Ar dalyvaujate kokiuose nors visuomeniniuose darbuose? [/klausimas]
Dabar mano visuomeninis darbas – akademiniu lygiu. Dalyvauju pediatrų, pulmonologų draugijų veikloje, esu universiteto akademinės tarybos, fakulteto tarybos narys, daug metų Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantas. Viskas užima daugybę laiko.
[klausimas]O laisvo laiko sau ar belieka?[/klausimas]
Nuolat dirbęs visą savaitę, savaitgalį stengiuosi pasidaryti išeigines. Penktadienį, šeštadienį prie knygų nesinori. Sekmadienį jau pradeda graužti sąžinė, kad nieko nedarau. Tada truputėlį padirbėju – kartais reikia paskaitai pasiruošti, straipsnį parengti, disertacijas pakonsultuoti.
Likusį laisvą laiką suvažiuoja vaikai su anūkėmis (turiu tris). Savo vaikais labai džiaugiuosi. Sūnus yra veido žandikaulių chirurgas, jam puikiai sekasi. Dukra yra humanitarė, baigusi anglų kalbą ir dar edukologiją, dirba įdomų darbą Pramonės prekybos ir amatų rūmuose. Savaitgaliais visi suvažiuoja pas senelius. Džiaugiamės, kad vaikai, nors gyvena atskirai, bet netoli. Nenutrūkęs bendravimas – labai didelė vertybė, kurią stengiamės išsaugoti. Manau, jie taip pat supranta tai ir vertina. Labai malonu, kad vaikai vis tik dar turi kažkokį bendrą traukos centrą, kur visi subėgam pabūti. Mano žmona, buvusi medikė, dabar pensijoje, prižiūri tą mūsų namų židinį.
[klausimas]O Jūs pats, besirūpindamas savo ligonių sveikata, ar savąja pasirūpinate?[/klausimas]
Atvirai šnekant, mažokai. Gerai, kad daug negalavimų dar iki šiol nevargina.
Ypatingų gyvenimo būdo apribojimų neturiu. Stengiuosi kuo daugiau judėt, beveik kas dieną 2–3 kilometrus pėstute vaikštau po gyvenvietės apylinkes. Manau, kad valandą pusantros tam riekia paskirt kiekvieną dieną ar bent kas antrą. Paskui jautiesi stipresnis, žvalesnis.
[klausimas]Ar turite gyvenime kredo, kuriuo vadovaujatės?[/klausimas]
Jei neprogresuosi, tai regresuosi. Tai viso gyvenimo kredo. Negali sustoti, nes, jeigu tik sustosi, tuoj pat tave kažkas aplenks, tu beviltiškai atsiliksi. Gyvenimas dabar toks greitas, o dirbant tokį darbą tokioje vietoje atsilikti negalima. Žinių srautai dabar didžiuliai, riekia mokėti išsirinkti, kas tikrai naudinga. Daug padeda internetas. Mes, gydytojai, esame amžini studentai – iki pat pensijos mokomės. Juk gyvenimas vietoje nestovi, atsiranda naujų metodų, diagnostikos. Mes viską tą turim sekti ir žinoti, neatsilikti nuo gyvenimo. Kaip kokia kempinė siurbiame žinias ir jas ankščiau ar vėliau panaudojame.
[klausimas]Ir pabaigoje, ką galėtumėte patarti mūsų žurnalo skaitytojams?[/klausimas]
Aš negaliu visiems duot patarimų – galiu būti ne taip suprastas. Vienintelis patarimas, galbūt jauniems skaitytojams, kad vaikai yra didžiausias turtas, ir tie, kurie planuoja jų turėti, apie tai turi pradėti galvoti labai anksti. Jau mergaitės, jaunuoliai turi ruoštis būsimai šeimai, kad turės vaikų. Užtat jų gyvenimas turi būti sveikas. Nes tik sveikų žmonių vaikai bus sveiki. Galvokite apie ateitį, gyvenkite ne tik šia diena, ir tada užauginsite sveikus vaikus, ir mūsų tauta bus sveika.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę