Kardiologas dr. Pranas Šerpytis:„Jei žmogus nesidžiaugia gyvenimu, ką jis gali sukurti?“

„Reikia susitaikyti su tuo, kad gyvenimo tempas visada tik didės ir niekada nemažės“, – taip prasideda „Sveiko žmogaus“ pokalbis su žymiu kardiologu Lietuvos širdies asociacijos prezidentu docentu dr. Pranu ŠERPYČIU. Trykštantis energija, optimizmu, gyvenimo džiaugsmu ir sveiku gyvenimo būdu gydytojas siekia savo pavyzdžiu įkvėpti ir kitus žmones, nes, kaip pats sako: „taip elgtis įpareigoja gydytojo profesija“.
 

[klausimas]Tačiau gal patys žmonės greitina tą gyvenimą?[/klausimas]
Taip, tačiau tai daro ir technologijos, juk dabar – informacijos amžius.
Sėdėdamas prie kompiuterio internete randu tai, ko reikėdavo ieškoti bibliotekoje, anksčiau reikėdavo siųsti faksą – dabar yra elektroninis paštas, norint paskambinti, reikėjo eiti prie telefono, dabar mobilusis telefonas yra šalia. Visas gyvenimas šiuo metu yra nukreiptas komfortui: automobilis, buitinė technika, elektroninė namo priežiūra ir t.t. O tai žmogui neįprasta – evoliucijos metu žmogus dirbdavo, judėdavo – šiuo metu jis nebejuda ir dėl to atsiranda didelių bėdų.
[klausimas]Esate labai aktyvus, mėgstate organizuoti, kodėl pasirinkote tokį atsakingą gydytojo darbą?[/klausimas]
Nė vienas darbas nėra lengvas, jei jį dirbi sąžiningai. Ar piloto, laivo kapitono darbai neatsakingi? Tik gydytoją visi kaltina už tai, ko mokslas dar nepasiekė, – jei kažkas nutinka, miršta pacientas – atsako gydytojas. Arba kartais rezultato pasiekti neleidžia sąlygos, pvz., gydytojai, dirbantys Vokietijoje ar Airijoje, tikrai turi geresnes sąlygas nei mes, tačiau esu optimistas ir galiu pasakyti, kad sąlygos tikrai gerėja. Galiu palyginti su tuo, kaip buvo, kai atėjau dirbti: neturėjome vienkartinių švirkštų, nebuvo priemonių, medikamentų, antibiotikų, trūko personalo – o dabar turime visko.
Na, o specialybę rinkdamasis galvojau – norėjau ir statybininku, ir policininku būti, jau mokykloje traukė tokie dalykai – dalyvaudavau šiuose būreliuose. O apie gydytojo profesiją rimtai pradėjau galvoti ir paskatintas mokytojo: parašiau tikrai gerą rašinėlį apie tai, koks būsiu gydytojas, mokytojui labai patiko, pradėjo mane skatinti, taip ir pradėjau rimčiau galvot.
[klausimas]Ar nesigailite?[/klausimas]
Tikrai nesigailiu. Kardiologai gali būti ramūs, kad jiems darbo visada užteks ir bedarbystė niekada negrės (juokiasi). Nors apskritai mediko darbas yra išskirtinis – jis nesibaigia vakare uždarius duris, vakarais ir savaitgaliais tau skambina draugai, pažįstami, buvę ir esami ligoniai, klausinėja patarimų.


[klausimas]Rūpinatės sveiko gyvenimo būdo propagavimu. Kas jus skatina?[/klausimas]
Esu Lietuvos širdies asociacijos prezidentas (ji įkurta prieš 10 metų, buvau jos kūrimo iniciatyvinėje grupėje) – mane įpareigoja jos iškelti uždaviniai. Asociacija yra sukurta ne tik gydytojams tobulinti, moksliniam darbui įvertinti, bet ir sveikam gyvenimo būdui propaguoti, prevencijai, jos priemonėms į visuomenę įdiegti, skatinti. Labai svarbu informuoti visuomenę, skatinti ją judėti.
Taip pat įpareigoja mano kardiologo darbas, tai, kad esu gydytojas, – visuomenė į mus žiūri. Aš esu prieš tai, kai „vieną darau, kitą sakau“, esu už moralę. Žmogus turi tikėti tuo, ką daro – jei gydytojas pats storas, rūko, vartoja alkoholį, nejuda – tai nemoralu. Kiekvieną dieną kalbu ligoniams apie rūkymo žalą, kaip atrodytų, jei pats rūkyčiau?
[klausimas]Ar darbas širdies asociacijoje jums tik darbas, ar ir laisvalaikis?[/klausimas]
Mano darbas širdies asociacijoje yra visuomeninis, neapmokamas – tai yra laisvalaikio valandos. Šiaip malonu, kad žmonės ateina, dalyvauja, tačiau vien to neužtenka – reikia ir sąjungininkų, o jų, pradėjus dirbti, visada atsiranda.
Kai organizavome paskutinę Pasaulinę širdies dieną, buvau nustebintas, kad žygeiviai, kiekvieną sekmadienį keliaujantys po Vilnių ir jo apylinkes pėsčiomis, joje dalyvavo, išleido lipduką tai dienai ir viską darė savanoriškai. Turime ir kitų bendraminčių – Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, Vilniaus miesto biurą, „Sveiką žmogų“, tačiau tai yra pati mažiausia dalis – turi atsirasti vyriausybinė politika.
Turi būti bendra, visa apimanti sveikatinimo ir prevencijos programa, pradedant nuo kiekvienos savivaldybės, baigiant ministerijomis ir Seimu. Deja, jos šiuo metu trūksta, nors aš tikiuosi, kad ji atsiras.
[klausimas]O ar noriai organizuojamose akcijose, renginiuose dalyvauja paprasti žmonės? [/klausimas]
Taip, tikrai jaučiasi susidomėjimas, o svarbiausia tai, kad ateina jaunimas. Kaip jaunimas gali nelaužyti suolų, nerūkyti, nevartoti narkotikų, jei mes jiems nieko nesiūlome? Jaunimas pats dar nemoka pasidaryti, reikia pasiūlyti. Bus užimtumas – išvengsime daug įvairių bėdų – nusikalstamumo, narkomanijos.
Deja, nors visuomenė turtingėja, tačiau kiek dar yra šeimų, negalinčių nueiti į sporto klubą? Valstybė turėtų rūpintis sporto aikštelių (krepšinio, futbolo, tinklinio), dviračių takų, kur mokėti reikėtų tik simboliškai, atidarymu. Mokyklose turi būti sveikatinimo politika.
[klausimas]Bet ar tai realu?[/klausimas]
Tai atrodo utopija, tačiau kas renka savivaldybes, vyriausybę? Juk jie yra ta pati masė. Vienas praeityje garsus politikas neseniai man pasakė: „Norėdamas tapti fizinio lavinimo mokytoju, turi 4 metus mokytis Kūno kultūros akademijoje, o jei nori valdyti valstybę – tereikia įstoti į partiją“. Mes turime išsirinkti žmones, turinčius savo viziją, reikia žiūrėti, ką jie yra padarę sveikatinimo srityje savo savivaldybėje, regione, o ne tik tikėti populistiškomis kalbomis. Juk ar nieko nepadaręs žmogus yra tinkamas?
[klausimas]O jūs nenorite būti tuo žmogumi?[/klausimas]
Mano misija yra būti gydytoju. Tačiau organizacinio darbo nesikratau, nors tai atima laisvalaikį, kažkas nukenčia.
[klausimas]Ar jūsų šeima dalyvauja organizuojamuose renginiuose?[/klausimas]
Kiek įmanoma, dalyvauja. Ir mano sūnus, ketvirto kurso studentas, medikas, pats organizuoja akcijas prieš rūkymą. Džiaugiuosi, kad jis, niekieno neverčiamas, pasirinko mediko profesiją.
Mano šeima didelė – turiu tris vaikus. Vieną sau, kitą mamai, o trečią – tėvynei. Vienas pasirinko ekonomisto specialybę, kitas – mediko. Bus jau trečia karta – senelis iš mamos pusės buvo gydytojas.
[klausimas]Kas gi yra tas sveikas žmogus? Koks galutinis sveikatos programų ir prevencijų tikslas?[/klausimas]
Nėra sveikų žmonių, yra mažai ištirti (juokiasi). Kuo daugiau tiri, tuo daugiau randi. Nieko naujo nesugalvosi: sveikame kūne – sveika siela. Sveikas žmogus – tai žmogus, rodantis gyvenimo džiaugsmą, sveikas žmogus yra ir kūrybingas žmogus.
Fizinė kultūra, mokėjimas atsipalaiduoti, suderinti pomėgius, laisvalaikį, sportas, gera perskaityta knyga ar pažiūrėtas filmas – visa tai atsipalaidavimas.
Labai svarbu visada turėti „stop“ mygtuką, kurį nuspaudę, galėtume atsipalaiduoti.
[klausimas]Tačiau dabar labai madinga iš gyvenimo imti tik malonumus – vakarėliai, alkoholis ir t.t.[/klausimas]
Bet už tą malonumą reikės sumokėti du kartus, gal ir daugiau. Rūkymas nepraeis be pėdsako, alkoholis, nemiegotos naktys – taip pat. Aš manau, kad visada gali pasirinkti daug malonesnių ir mažiau sveikatą žalojančių dalykų.
Dar galiu pasakyti vieną labai teisingą posakį: darbas yra gyvenimo druska, kuri apsaugo nuo gedimo ir suteikia skonio. Be darbo niekas niekada negyvena. Jeigu neįdėsi darbo, nieko nepadarysi, nieko nepasieksi.
Geru pavyzdžiu, kaip sulaukti garbingo amžiaus sveikam, galima laikyti Lietuvos Respublikos Prezidentą – kiek jis įdėjo pastangų savo sveikatos labui ir kokiu krūviu jis dirba.
[klausimas]Tačiau daugelis skundžiasi tuo, kad nėra laiko, o gal ir noro.[/klausimas]
Žmogus yra tokia būtybė, kuri nenori niekur dėti pastangų, siekia komforto. Tačiau, dirbant įtemptą psichinį darbą, nėra kito atsipalaidavimo kaip tik judėjimas – tuomet nebelieka nuovargio. Svarbu susiformuoti tradiciją, ir tada nebebus sunku. Savaitgalius reikia praleisti aktyviai, o štai televizorius tik suryja daugybę laiko ir nieko neduoda – praleidęs prie jo dvi valandas, nežinai, ką gavai. Todėl gyvenime reikia atsirinkti tai, kas tau ką nors duoda, yra reikalinga, ir, kuo daugiau užsiėmęs žmogus, tuo labiau reikia rinktis.
Džiaugiuosi, kad formuojame Kardiologų gildiją. Vyksta vasaros stovyklos, socialinės programos, kurių metu gydytojai apvažiavo dalį Lietuvos, jos istorines vietas – Ventės Ragą, Palūšę, Druskininkus, Dubingius, Platelius. Vištytyje vyksta vasaros stovyklos. Ir kiek jų metu tarp gydytojų atrandama talentų – kardiologai skaito poeziją, groja, šoka, tapo – taip žmonės atsipalaiduoja, tai ir yra gyvenimo džiaugsmas. Jei žmogus nesidžiaugia gyvenimu, ką jis gali sukurti? Jeigu nerandi laiko sau, nerandi laiko paskaityti knygą ar su draugu susitikti – vadinasi, blogai suplanuoji laiką, nes jo visada yra.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai