){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
[klausimas]Tačiau gal patys žmonės greitina tą gyvenimą?[/klausimas]
Taip, tačiau tai daro ir technologijos, juk dabar – informacijos amžius.
Sėdėdamas prie kompiuterio internete randu tai, ko reikėdavo ieškoti bibliotekoje, anksčiau reikėdavo siųsti faksą – dabar yra elektroninis paštas, norint paskambinti, reikėjo eiti prie telefono, dabar mobilusis telefonas yra šalia. Visas gyvenimas šiuo metu yra nukreiptas komfortui: automobilis, buitinė technika, elektroninė namo priežiūra ir t.t. O tai žmogui neįprasta – evoliucijos metu žmogus dirbdavo, judėdavo – šiuo metu jis nebejuda ir dėl to atsiranda didelių bėdų.
[klausimas]Esate labai aktyvus, mėgstate organizuoti, kodėl pasirinkote tokį atsakingą gydytojo darbą?[/klausimas]
Nė vienas darbas nėra lengvas, jei jį dirbi sąžiningai. Ar piloto, laivo kapitono darbai neatsakingi? Tik gydytoją visi kaltina už tai, ko mokslas dar nepasiekė, – jei kažkas nutinka, miršta pacientas – atsako gydytojas. Arba kartais rezultato pasiekti neleidžia sąlygos, pvz., gydytojai, dirbantys Vokietijoje ar Airijoje, tikrai turi geresnes sąlygas nei mes, tačiau esu optimistas ir galiu pasakyti, kad sąlygos tikrai gerėja. Galiu palyginti su tuo, kaip buvo, kai atėjau dirbti: neturėjome vienkartinių švirkštų, nebuvo priemonių, medikamentų, antibiotikų, trūko personalo – o dabar turime visko.
Na, o specialybę rinkdamasis galvojau – norėjau ir statybininku, ir policininku būti, jau mokykloje traukė tokie dalykai – dalyvaudavau šiuose būreliuose. O apie gydytojo profesiją rimtai pradėjau galvoti ir paskatintas mokytojo: parašiau tikrai gerą rašinėlį apie tai, koks būsiu gydytojas, mokytojui labai patiko, pradėjo mane skatinti, taip ir pradėjau rimčiau galvot.
[klausimas]Ar nesigailite?[/klausimas]
Tikrai nesigailiu. Kardiologai gali būti ramūs, kad jiems darbo visada užteks ir bedarbystė niekada negrės (juokiasi). Nors apskritai mediko darbas yra išskirtinis – jis nesibaigia vakare uždarius duris, vakarais ir savaitgaliais tau skambina draugai, pažįstami, buvę ir esami ligoniai, klausinėja patarimų.
[klausimas]Rūpinatės sveiko gyvenimo būdo propagavimu. Kas jus skatina?[/klausimas]
Esu Lietuvos širdies asociacijos prezidentas (ji įkurta prieš 10 metų, buvau jos kūrimo iniciatyvinėje grupėje) – mane įpareigoja jos iškelti uždaviniai. Asociacija yra sukurta ne tik gydytojams tobulinti, moksliniam darbui įvertinti, bet ir sveikam gyvenimo būdui propaguoti, prevencijai, jos priemonėms į visuomenę įdiegti, skatinti. Labai svarbu informuoti visuomenę, skatinti ją judėti.
Taip pat įpareigoja mano kardiologo darbas, tai, kad esu gydytojas, – visuomenė į mus žiūri. Aš esu prieš tai, kai „vieną darau, kitą sakau“, esu už moralę. Žmogus turi tikėti tuo, ką daro – jei gydytojas pats storas, rūko, vartoja alkoholį, nejuda – tai nemoralu. Kiekvieną dieną kalbu ligoniams apie rūkymo žalą, kaip atrodytų, jei pats rūkyčiau?
[klausimas]Ar darbas širdies asociacijoje jums tik darbas, ar ir laisvalaikis?[/klausimas]
Mano darbas širdies asociacijoje yra visuomeninis, neapmokamas – tai yra laisvalaikio valandos. Šiaip malonu, kad žmonės ateina, dalyvauja, tačiau vien to neužtenka – reikia ir sąjungininkų, o jų, pradėjus dirbti, visada atsiranda.
Kai organizavome paskutinę Pasaulinę širdies dieną, buvau nustebintas, kad žygeiviai, kiekvieną sekmadienį keliaujantys po Vilnių ir jo apylinkes pėsčiomis, joje dalyvavo, išleido lipduką tai dienai ir viską darė savanoriškai. Turime ir kitų bendraminčių – Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, Vilniaus miesto biurą, „Sveiką žmogų“, tačiau tai yra pati mažiausia dalis – turi atsirasti vyriausybinė politika.
Turi būti bendra, visa apimanti sveikatinimo ir prevencijos programa, pradedant nuo kiekvienos savivaldybės, baigiant ministerijomis ir Seimu. Deja, jos šiuo metu trūksta, nors aš tikiuosi, kad ji atsiras.
[klausimas]O ar noriai organizuojamose akcijose, renginiuose dalyvauja paprasti žmonės? [/klausimas]
Taip, tikrai jaučiasi susidomėjimas, o svarbiausia tai, kad ateina jaunimas. Kaip jaunimas gali nelaužyti suolų, nerūkyti, nevartoti narkotikų, jei mes jiems nieko nesiūlome? Jaunimas pats dar nemoka pasidaryti, reikia pasiūlyti. Bus užimtumas – išvengsime daug įvairių bėdų – nusikalstamumo, narkomanijos.
Deja, nors visuomenė turtingėja, tačiau kiek dar yra šeimų, negalinčių nueiti į sporto klubą? Valstybė turėtų rūpintis sporto aikštelių (krepšinio, futbolo, tinklinio), dviračių takų, kur mokėti reikėtų tik simboliškai, atidarymu. Mokyklose turi būti sveikatinimo politika.
[klausimas]Bet ar tai realu?[/klausimas]
Tai atrodo utopija, tačiau kas renka savivaldybes, vyriausybę? Juk jie yra ta pati masė. Vienas praeityje garsus politikas neseniai man pasakė: „Norėdamas tapti fizinio lavinimo mokytoju, turi 4 metus mokytis Kūno kultūros akademijoje, o jei nori valdyti valstybę – tereikia įstoti į partiją“. Mes turime išsirinkti žmones, turinčius savo viziją, reikia žiūrėti, ką jie yra padarę sveikatinimo srityje savo savivaldybėje, regione, o ne tik tikėti populistiškomis kalbomis. Juk ar nieko nepadaręs žmogus yra tinkamas?
[klausimas]O jūs nenorite būti tuo žmogumi?[/klausimas]
Mano misija yra būti gydytoju. Tačiau organizacinio darbo nesikratau, nors tai atima laisvalaikį, kažkas nukenčia.
[klausimas]Ar jūsų šeima dalyvauja organizuojamuose renginiuose?[/klausimas]
Kiek įmanoma, dalyvauja. Ir mano sūnus, ketvirto kurso studentas, medikas, pats organizuoja akcijas prieš rūkymą. Džiaugiuosi, kad jis, niekieno neverčiamas, pasirinko mediko profesiją.
Mano šeima didelė – turiu tris vaikus. Vieną sau, kitą mamai, o trečią – tėvynei. Vienas pasirinko ekonomisto specialybę, kitas – mediko. Bus jau trečia karta – senelis iš mamos pusės buvo gydytojas.
[klausimas]Kas gi yra tas sveikas žmogus? Koks galutinis sveikatos programų ir prevencijų tikslas?[/klausimas]
Nėra sveikų žmonių, yra mažai ištirti (juokiasi). Kuo daugiau tiri, tuo daugiau randi. Nieko naujo nesugalvosi: sveikame kūne – sveika siela. Sveikas žmogus – tai žmogus, rodantis gyvenimo džiaugsmą, sveikas žmogus yra ir kūrybingas žmogus.
Fizinė kultūra, mokėjimas atsipalaiduoti, suderinti pomėgius, laisvalaikį, sportas, gera perskaityta knyga ar pažiūrėtas filmas – visa tai atsipalaidavimas.
Labai svarbu visada turėti „stop“ mygtuką, kurį nuspaudę, galėtume atsipalaiduoti.
[klausimas]Tačiau dabar labai madinga iš gyvenimo imti tik malonumus – vakarėliai, alkoholis ir t.t.[/klausimas]
Bet už tą malonumą reikės sumokėti du kartus, gal ir daugiau. Rūkymas nepraeis be pėdsako, alkoholis, nemiegotos naktys – taip pat. Aš manau, kad visada gali pasirinkti daug malonesnių ir mažiau sveikatą žalojančių dalykų.
Dar galiu pasakyti vieną labai teisingą posakį: darbas yra gyvenimo druska, kuri apsaugo nuo gedimo ir suteikia skonio. Be darbo niekas niekada negyvena. Jeigu neįdėsi darbo, nieko nepadarysi, nieko nepasieksi.
Geru pavyzdžiu, kaip sulaukti garbingo amžiaus sveikam, galima laikyti Lietuvos Respublikos Prezidentą – kiek jis įdėjo pastangų savo sveikatos labui ir kokiu krūviu jis dirba.
[klausimas]Tačiau daugelis skundžiasi tuo, kad nėra laiko, o gal ir noro.[/klausimas]
Žmogus yra tokia būtybė, kuri nenori niekur dėti pastangų, siekia komforto. Tačiau, dirbant įtemptą psichinį darbą, nėra kito atsipalaidavimo kaip tik judėjimas – tuomet nebelieka nuovargio. Svarbu susiformuoti tradiciją, ir tada nebebus sunku. Savaitgalius reikia praleisti aktyviai, o štai televizorius tik suryja daugybę laiko ir nieko neduoda – praleidęs prie jo dvi valandas, nežinai, ką gavai. Todėl gyvenime reikia atsirinkti tai, kas tau ką nors duoda, yra reikalinga, ir, kuo daugiau užsiėmęs žmogus, tuo labiau reikia rinktis.
Džiaugiuosi, kad formuojame Kardiologų gildiją. Vyksta vasaros stovyklos, socialinės programos, kurių metu gydytojai apvažiavo dalį Lietuvos, jos istorines vietas – Ventės Ragą, Palūšę, Druskininkus, Dubingius, Platelius. Vištytyje vyksta vasaros stovyklos. Ir kiek jų metu tarp gydytojų atrandama talentų – kardiologai skaito poeziją, groja, šoka, tapo – taip žmonės atsipalaiduoja, tai ir yra gyvenimo džiaugsmas. Jei žmogus nesidžiaugia gyvenimu, ką jis gali sukurti? Jeigu nerandi laiko sau, nerandi laiko paskaityti knygą ar su draugu susitikti – vadinasi, blogai suplanuoji laiką, nes jo visada yra.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę