){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ponia Lidija jau dvejus metus kvėpuoja naudodamasi specialiu deguonies aparatu. Šiandien prie šio aparato pririštas visas jos gyvenimas. Tačiau nevilties jos veide neįžvelgsi. Tik skausmas kartkartėmis įsirėžia, bet tai ponia Lidija vadina niekais.
“Nesu panikuotoja. Esu racionaliai mąstantis žmogus. Esu taip pat ir Miunchauzenas - bet kokioje situacijoje aš paimu save už viršugalvio ir ištraukiu. Taip elgiuosi nuo pat jaunystės. Ir mirti dar neplanuoju”.
Gal todėl ji net ir apie savo vėžines ligas kalba lyg tarp kitko: čia - ji, o kažkur ten - ligos.
“Sergu dviem vėžio ligomis. Viena miega (remisijoje), kita - bujoja. Medikams nebepavyksta susidoroti su bronchų vėžiu. Įtariu, kad kosulio metu pasirodantis kraujas - ženklas, jog plaučiai - prie irimo stadijos. Nors į mirtį aš žiūriu ramiai, tačiau mirti neskubu”.
Kai pradėjo atkosėti krauju, nepuolė į paniką, tik paprašė dukters, kad ši atneštų nuotrauką, kuri kabos prie jos karsto laidojimo namuose. Žinodama motinos charakterį dukra dėl jos prašymo nė nesiginčijo. Dabar ponios Lidijos portretas kabo prie jos lovos. Visa tai moteris aiškina paprastai. Ji stengiasi padaryti viską, kad išmušus netekties valandai, kuo mažiau rūpesčių kiltų jos dukroms.
Ponios Lidijos stalelio stalčiuje yra ir dar šis tas, kas byloja apie jos racionalumą. Tai pluoštelis nedidukų popieriaus lapelių, susegtų “žiogeliu”. Juose - atžymos, kam ką perduoti po jos mirties. Valia - lapeliuose! Kodėl ne testamente? Toks klausimas kyla jau vien todėl, kad ponia Lidija 33-ejus metus dirbo advokate ir daugiausia nagrinėjo civilines bylas.
“Turtų aš neturiu. Visa, ką turėjau, jau padalinau. O jei ir turėčiau, esu tikra, kad dėl turto dukros nesipeštų. O štai dėl kokio nors atminimo daiktelio gali kilti nesutarimų. To aš nenoriu. Todėl ir surašiau, kas kam turėtų atitekti”.
Bendraujant su ponia Lidija vis knietėjo paklausti, ar ji, jau daug metų kamuojama įvairių ligų, niekada nebuvo atsidūrusi ant nevilties krašto. Tarsi jausdama, kad šis klausimas - neišvengiamas, moteris pati papasakojo vieną gyvenimo epizodą, kuriam įvykus, ji visas mintis apie mirtį gena šalin.
“Tai, ką papasakosiu, gali atrodyti mano fantazijos kliedesiai. Tačiau taip nėra. Todėl labai prašau patikėti. Aš turiu daug trūkumų, bet vieno - tikrai neturiu, t.y. aš niekuomet nemeluoju.
Tąkart buvau po agonijos. Tik atgavusi sąmonę, gulėdama reanimacijos palatoje, mėginau kažką pasakyti. Pajutau, kad negaliu kalbėti. Pirma mintis, kuri atėjo į galvą, buvo labai klaiki. Pamaniau, kad man atidaryta trachėja (nors, kaip vėliau paaiškėjo, taip nebuvo). Mane apėmė siaubas ir neviltis. Pagalvojau: na šito tai jau man per daug, toks gyvenimas nebeturi prasmės.
Mane užvaldė didžiulis noras numirti. Ir aš pasišaukiau mirtį. Pajutau, kaip pamažu mano kūnas lengvėja, darosi šilčiau, mane apima stulbinama ramybė, aš slenku į kažkokią nežinią… Tuo pat metu išgirstu žodžius: “Ji mirė”. Ir aš supratau, kad tai apie mane.
Po to prieš akis iškilo vaizdinys: žiema, centrinis įėjimas į Gerontologijos centrą (jau dvejus metus čia gyvena ponia Lidija - aut. past.). Tos vietos aš gyvenime nebuvau mačiusi. Prie įėjimo - minia žmonių, kurie, kaip aš suprantu, atėjo išlydėti manęs. Minioje pamačiau vienintelį pažįstamą veidą - gydytoją Jadvygą Čeponienę. Ji iškėlė ranką lyg norėdama kažką pasakyti. Čia “įsijungė” mano smalsumo receptoriai, ir aš suklusau. Mane užvaldė didžiulis noras išgirsti, ką pasakys gydytoja. Tą akimirką mirtis nuo manęs pasitraukė ir aš nebepajėgiau grįžti į gyvenimą anapus”.
Ponia Lidija prisiminė ir kitą įdomų įvykį, kurį gaubia mistikos skraistė. Tai vienas akivaizdžiausios telepatijos reiškinys, kuris Lidiją sukrėtė ne mažiau nei mirties prisišaukimas.
“Buvau paskirta advokate baudžiamojoje byloje, kurioje buvo 39 kaltinamieji. Aš gyniau 4 iš jų. Visiems jiems byla buvo iškelta Maskvos iniciatyva. Taip pat Maskvos nurodymu už tariamą didelę vagystę jiems buvo numatyta paskirti mirties bausmę. Vagyste, suprantama, tų žmonių veikla nė iš tolo nekvepėjo. Visi jie važiavo į Kazachstaną nupirkti didelį kiekį grūdų. Deja, jų pirkinys byloje tapo “grobiu”.
Ponia Lidija, tris savaites studijavusi bylos medžiagą, vieną naktį susapnavo keistą sapną - vienas iš ginamųjų sako: “Advokate, mano bylos medžiagoje yra aritmetinė klaida”. Tai reiškė, kad esant klaidai, galima sumažinti kaltinimo apimtį, pritaikyti kitą straipsnį ir taip išvengti mirties bausmės.
“Aš sapne visaip įrodinėjau ginamajam, kad byloje pateiktuose “vagystės” skaičiavimuose jokios aritmetinės klaidos neradau. Pabudau, pavaikščiojau, vėl atsiguliau ir vėl sapnuoju tą patį. Vėl ginamasis tvirtina, kad yra aritmetinė klaida. Taip - visą naktį. Kitą dieną aš nueinu į teismo posėdį ir pertraukos metu sekretorė mane pakviečia pas ginamąjį, kurį praėjusią naktį sapnavau. Susitikusi su juo aš išgirdau žodis į žodį tai, ką visą naktį girdėjau sapne: “Advokate, mano bylos medžiagoje yra aritmetinė klaida”.
Telepatijos pavyzdžių gyvenime patyriau ne vieną, tačiau šis buvo itin ryškus.
Beje, tą patį galiu pasakyti ir apie savo “šeštą jausmą”. Pavyzdžiui, jaunystėje, kai mama paklausdavo, kiek valandų, aš, sėdėdama kambaryje, kur nėra laikrodžio, visada pasakydavau laiką, kurį rodydavo kitame kambaryje kabantis laikrodis. Suprasčiau, jei būčiau įspėdavusi biologinį laiką, tačiau aš visada pasakydavau tą, kurį rodydavo gerokai netikslus senovinis laikrodis”.
“Visuomenėje - daugybė žmonių, kurių sveikatos būklė daug geresnė, tačiau jie nevilties akimirkomis dažnai kartoja: “Kokia prasmė gyventi, kai gyvenimas toks nepilnavertis?” O aš pasakysiu tik tiek, kad gyventi verta vien dėl to, kad matai šviečiančią saulę, žaliuojančius medžius, įdomius žmones, dar kartą prisimeni perskaitytų knygų turinį”.
Žmones Lidija skirsto į pesimistus ir optimistus. Šioms žmonių kategorijoms apibūdinti ji pateikia vaizdingą palyginimą: “Sėdi pesimistas, geria konjaką ir skundžiasi, kad blakėmis dvokia. O optimistas muša blakę ir sako, kad konjaku kvepia. Taigi aš iš tų, kurie net ir blakę mušdami sugeba pajusti konjako kvapą”.
Visi artimiau pažįstantys Lidiją stebisi jos sugebėjimu kabintis į gyvenimą. Užtat ponia Lidija su liūdesiu prisimena tai, kad visas savo drauges, kurios buvo sveikos ir stiprios tuomet, kai Lidija jau sirgo, ši atkakli moteris jau palydėjo Anapilin.
Ponia Lidija - realistė. Kalbėdama apie savo dvasinę
stiprybę, kuri padeda jai išgyventi, nė nemėgina įrodyti, kad tai - vienintelis faktorius. Galynėjantis su liga, ne paskutinėje vietoje yra ir materialinis faktorius.
“Kad iki šiol esu gyva, pirmiausia esu dėkinga savo rūpestingoms dukroms. Jų dėmesys, paslaugumas, paklusnumas mano visoms užgaidoms, reikalavimams ir prašymams - beribis. Tačiau turiu pripažinti ir tai, kad vien tik nuo vaikų rūpesčio ir meilės niekas nepagijo ar ligų kankinamas nesustiprėjo. Laimei, mano dukros, be kita ko, turi dar ir pakankamą materialinį pagrindą rūpintis manimi. Aš visada turėjau galimybę gauti tokius vaistus, kokių man reikėjo”.
Prieš baigdami pokalbį su šia žavia moterimi, besidžiaugiančia nugyventu gyvenimu, paklausėme, ką ji darytų kitaip, jei būtų galima gyvenimą pakartoti. Po trumpos pauzės ponia Lidija atsakė: “Tikrai neberūkyčiau (su šiuo žalingu įpročiu moteris gyvena nuo 16 metų - aut. past.) ir taip kvailai nebeištekėčiau. Rūkymas - tai beveik visų mane kankinančių ligų priežastis. O vedybos… Mano išrinktasis teturėjo du privalumus, kuriais aš susižavėjau: jis buvo gražus ir gerai šoko. Tik vėliau supratau, kad renkantis vyrą svarbiausia ne jo fizinės savybės, o dvasinis žmonių bendrumas. Kaip tik to ir trūko mano buvusioje santuokoje”.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę