){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Neretai sakome, kad mums, lietuviams, trūksta saulės. Tačiau nesaikingas mėgavimasis jos spinduliais stipriai grasina odos vėžiu ir mūsų šalies piliečiams. Tai kasmet gegužės mėnesį visiems europiečiams primena Euromelanomos dienos akcijos. Šiemet jau šeštą kartą Lietuvoje minimos Euromelanomos dienos šūkis „Atpažink ir sustabdyk odos vėžį“.
Skaudžios netektys
Kiekvienais metais Lietuvoje nustatoma daugiau nei 2 tūkst. susirgimų odos vėžiu, diagnozuojama daugiau nei 200 melanomos atvejų, per metus nuo jos šalyje miršta apie 100 žmonių, dar 50–60 – nuo kitų formų odos vėžio. Šiemet Euromelanomos akcijos reklaminiu veidu tapo sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis. Melanomos tema jam ypač jautri – ši liga pasiglemžė kelis jo artimus žmones. Senas bendražygis iš disidentinių laikų neatpažino melanomos juosmens srityje, patyrė nedidelę traumą, pažeidė tą vietą, prasidėjo kraujavimas, operacijos, komplikacijos ir greita mirtis. Kitas pavyzdys – pažįstamas onkologas, anksti diagnozavęs sau melanomą. Panaudojęs įvairius gydymo būdus, jis išgyveno 15 metų net atsiradus melanomos metastazėms.
„Teko matyti skaudžių ir jaunų, ir senyvo amžiaus žmonių mirčių. Deja, Lietuvoje supratimas apie melanomą yra menkas. Todėl turėtume pagalvoti apie profilaktinę programą, kad žmonės drąsiau kreiptųsi, nebijotų ateiti pas gydytoją dėl paprastos dėmelės, kurios anksčiau nebuvo. Kuo anksčiau pasitikrinsi, kas yra visai nesudėtinga, tuo bus geresni gydymo rezultatai“, – sakė V. Andriukaitis, pats tądien patikrintas ir patikintas, kad visos jo dėmelės nepavojingos.
Kas įtartina
Pasak Euromelanomos komiteto Lietuvoje koordinatorės Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentės dr. Matildos Bylaitės, odos vėžys, kaip ir dauguma, prasideda neskausmingai, bet skiriasi nuo kitų tuo, kad yra lengvai matomas, dažniausiai susiformuoja atvirose odos vietose. Medikė patarė ypač atkreipti dėmesį į greitai kintančius darinius, nes melanoma gali atsirasti ant sveikos odos ir per pusę metų nusinešti žmogaus gyvybę.
„Jei žaizdelė negyja, šerpetoja, būtinai reikia pasitikrinti. Ypač vyresniems nei 50 metų vyrams, nes tokiame amžiuje odos vėžio pavojus padidėja. Šiuo metu situacija šokiruojanti – per paskutinius 30 metų melanomos atvejų patrigubėjo“, – sakė M. Bylaitė.
Svarbi akcijos dalis – lankstinukai apie odos vėžio požymius ir šios ligos prevenciją. Jie skirti ne tik eiliniams žmonėms, bet ir šeimos gydytojams, kirpėjams, grožio specialistams, masažistams, kad jie labiau atkreiptų dėmesį į šiuos darinius ten, kur žmonės patys jų nemato, ir įspėtų žmogų, jeigu pamatė kažką įtartina.
„Svarbiausia, kad žmonės laiku kreiptųsi į odos specialistus, nes tik tuomet galima padėti. Deja, žmogus dažnai nežino, ką odoje turi pamatyti. Kai asmuo ateina įsisenėjus ligai, jau gali būti vėlu. Viską, kas negyja keletą mėnesių, reikia parodyti dermatologui“, – teigė dr. M. Bylaitė.
Svarbu kreiptis kuo anksčiau
Euromelanomos dienos tikslas – skleisti informaciją apie odos vėžio ir melanomos prevenciją ir sudaryti sąlygas visiems, norintiems pasitikrinti. Per penkias akcijas Lietuvoje buvo patikrinti 6234 pacientai, iš jų 35 įtarta odos melanoma, dar apie 200 – odos vėžys (plokščialąstelinis ir bazalinių ląstelių), beveik 500 aptikta atipinių apgamų, kuriuos patarta šalinti.
Kaip teigė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto dermatovenerologas ir lazerinės medicinos specialistas dr. Viktoras Sidorovas, pastebima grėsminga tendencija, kad visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, daugėja melanoma sergančių jaunų žmonių. JAV kas valandą nuo melanomos miršta žmogus. Nors gydymas tobulėja, bet pasiekti rezultatų, kokie pasiekiami diagnozavus melanomą ankstyvos stadijos, neįmanoma jokiais gydymo būdais.
„Galima ir pačiam bandyti apžiūrinėti apgamus, tačiau vis dėlto noriu paraginti ateiti pas gydytoją, jis tai padarys geriau, be to, sudarys jūsų patikros planą – kartą per pusmetį ar per metus. Tikrai niekas nešalins apgamų, jei to nereikia daryti“, – tikino gydytojas V. Sidorovas.
Pasiteirautas, ar nereikia šalinti nepatogioje vietoje esančių apgamų, medikas tikino, kad pašalinus sveiką apgamą žmogus dėl to nepasidarys sveikesnis. Tokius apgamus šalinti patariama tik tada, jeigu jie kuo nors trukdo žmogui, lengvai gali būti traumuoti, pavyzdžiui, juosmens srityje, kur vyrai segi diržus, ar ant kaklo, kur moterys nešioja grandinėles, ir pan.
Medikai pabrėžia, kad laiku diagnozuota melanoma 90 proc. atvejų išgydoma, juolab kad per paskutinį dešimtmetį įvyko revoliucija melanomos gydymo srityje, atsirado vaistų, padedančių esant melanomos metastazėms.
Dermatologų konsultacijos – nemokamos ir be siuntimų
Šiemet akcijoje dalyvaus 40 įstaigų ir per 70 gydytojų. Tačiau tikėtina, kad, kaip ir kasmet, bus žmonių, kuriems nepavyks prisiskambinti, ne visus spės patikrinti. Bet tai ne bėda – akcijos organizatoriai pastebi, kad pasitikrinti pas dermatologus galima ir kitu metu, dermatologų konsultacijos yra nemokamos, jos teikiamos be šeimos gydytojų siuntimų. Euromelanomos dienos organizatoriai pabrėžė, kad visi dermatologai šiandien įvaldę standartinius diagnostikos metodus, tad galima kreiptis į bet kurį iš jų. Akcija yra tik priminimas apie šią problemą.
Nuskambėjo mintis, ar nevertėtų miestuose demonstruoti plakatų su vaizdais, kaip atrodo odos vėžys. Kadangi odos vėžio simptomai nėra skausmingi, gal baisūs vaizdai paskatintų žmones anksčiau ateiti pas gydytoją?
Sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis palaikė akcijos sumanytojų idėją:
„Reikia tokios baisios informacijos, nes baisiausios yra ašaros prie kapo duobės, kai žmogus išėjo per anksti, kai laidoja jauną mamą, tėtį arba vaiką, nors tos mirties buvo galima išvengti. Aš vis prisimenu patarlę: kol netrenks perkūnas, tol žmogus nepersižegnos. Jei žmogus nepasinaudoja medicinos laimėjimais, nėra ką kaltinti.“
Dėmesio – pavasario saulės vonios
Anot Euromelanomos komiteto Lietuvoje koordinatorės dr. Matildos Bylaitės, pirmosios saulės vonios turėtų trukti vos 15–20 min. Būtina žinoti, kad kuo baltesnė oda, tuo greičiau ji nudega. Vis dėlto net ir rudesnio atspalvio odos žmonėms nepatartina piktnaudžiauti saulės spinduliais ilgiau nei pusvalandį. Mat oda, veikiama pirmųjų saulės spindulių, pradeda gaminti daugiau melanino, kuris saugo odą, – taip ji ginasi. Kai atsiranda paraudimas, oda pažeidžiama ir praranda gebėjimą apsisaugoti. Taigi žmogui yra daug naudingiau, kad oda paruduotų palaipsniui – tuomet ji pati jau gali atspindėti dalį saulės spindulių ir neleisti jiems neigiamai paveikti odos ląstelių.
Verta atkreipti dėmesį ir į saulės aktyvumą, apie kurį informuoja meteorologai. Mat kuo saulės aktyvesnė, tuo didesnė rizika, kad sukels nudegimą, nes tokiu atveju prasiskverbia daugiau ultravioletinių spindulių.
Tyrimai rodo, kad jei žmogus žino, kas yra odos vėžys, geriau ir apsisaugo nuo jo. Žinoma, odos vėžiui išsivystyti įtakos turi ir genetika, gyvenimo būdas, bet saulė šiuo atveju vis dėlto yra pagrindinis veiksnys, o ultravioletiniai spinduliai pripažinti kancerogenu.
Kaip išvengti ligos?
Saulėkaitos ypač vengti reikėtų nuo 11 iki 15 valandos, kai saulės spinduliai yra intensyviausi.
Didesnė rizika susirgti melanoma yra šviesiaplaukiams, mėlynakiams, strazdanotiems, greitai nudegantiems iki pūslių odą ar daug kartų ją taip nudegusiems (ypač vaikystėje), mėgstantiems atostogauti karšto klimato regionuose.
Rizikos grupei priskiriami asmenys, kurie dažnai būna ir nudega saulėje, turi daugiau nei 100 apgamų.
Būnant saulėkaitoje būtina naudoti asmenines apsaugos priemones: plačiabrylę skrybėlę, akinius nuo saulės, rengtis natūralaus pluošto drabužiais ilgomis rankovėmis, o atviras kūno vietas pasitepti apsauginiu kremu nuo saulės.
Apsauginius kremus būtina naudoti, jei nuo 11 iki 15 valandos, kai spinduliai intensyviausi, lauke būnate ne mažiau kaip valandą.
Kremais teptis derėtų maždaug 30 minučių prieš einant į lauką, o ne būnant saulėkaitoje.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Dėkoju dalyvaujantiems!!!
http://www.manoapklausa.lt/apklausa/542097163/