Mūsų šalto klimato palydovas – dažnos peršalimo ligos, kuriomis sergama net keletą kartų per metus, ir ne tik žiemą. Po ligos dar kelias savaites jaučiamas bendras silpnumas, nuovargis, energijos stygius. Persirgus gripu ar kita peršalimo liga organizmo atsinaujinimas užtrunka iki mėnesio, o jeigu komplikavosi plaučių uždegimu, visiškai pasveikstama tik po 6–8 savaičių.
Kaip greičiau sustiprėti ir atgauti jėgas po ligos? Apie tai patarimais dalijasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos gydytoja alergologė-pulmonologė doc. dr. Eglė Vaitkaitienė ir kineziterapeutas kvėpavimo specialistas Ignas Zakarauskas.
Neretai po ligos susikaupia daug darbų, todėl dirbame nepakeldami galvos…
Eglė Vaitkaitienė: Taip, pirmoji klaida, kurią daro daugelis, tai greitas ir maksimalus pasinėrimas į darbų rutiną po ligos. Bet pamirštama, kad organizmas dar silpnas, lengvai pažeidžiamas. Persirgus virusine infekcija, artimiausias 2–3 savaites išlieka komplikacijų pavojus.
O patarimas būtų toks: darbų krūvio intensyvumą pirmąsias dvi savaites didinkite palaipsniui. Taip pat šiuo laikotarpiu rekomenduojama vengti intensyvaus fizinio krūvio, sporto treniruočių.
Koks turėtų būti tinkamas fizinis aktyvumas?
E. V.: Patartina kasdien 40–50 min. pasivaikščioti gryname ore, jeigu yra galimybė – pušyne ar parke. Pasivaikščiojimo metu galima atlikti lengvus fizinius pratimus ir juos sieti su kvėpavimo mankštos pratimais. Tinka populiarėjanti naujovė Lietuvoje – vaikščiojimas su lazdomis.
Kokie fiziniai pratimai padėtų greičiau atsigauti po ligos, sustiprėti, įgauti energijos?
Ignas Zakarauskas: Jų yra įvairių, galite daryti, pavyzdžiui, tokius:
Atsigulkite ant pilvo, rankas ir kojas ištieskite. Kelkite ir tempkite tolyn vieną ranką ir priešingą koją. Kartokite 10 kartų.
Atsigulę ant nugaros pakelkite dešinę koją (apie 60 laipsnių), po to nuleiskite. Tuomet pakartokite kita koja. Išbūkite padėtyje tol, kol patogu. Kvėpuokite ramiai.
Atsiklaupę ir sėdėdami ant kulnų, rankas pasidėkite ant kėdės už savęs, kelkite sėdmenis ir atstatykite krūtinę skersai (stebėkite, kad per daug neišsiriestų juosmuo).
Atsisėskite į priekį ištiestomis kojomis. Sulenkite dešinę koją, pėdą pasidėkite prie kairiojo kelio, pasisukite į dešinę, dešine ranka atsiremkite už nugaros, o kaire apsikabinkite dešinę koją. Pakartokite tą patį į kitą pusę.
Teko girdėti, kad po peršalimo ligų naudinga atlikti tam tikrus kvėpavimo pratimus. Kokius patartumėte atlikti namuose?
I. Z.: Namuose galima daryti tokius paprastus pratimus:
Pakaitinis kvėpavimas – įkvėpti per kairę nosies šnervę, iškvėpti per dešinę, įkvėpti per dešinę šnervę, iškvėpti per kairę. Taip kvėpuoti 5 min.
Vėliau pamėginkite skaičiuoti, pavyzdžiui: įkvepiate per 5 sekundes, 3 sekundes sulaikote kvėpavimą, iškvepiate per 5 sekundes.
Atsisėskite, geriausiai ant kilimėlio, kojas sukryžiuokite. Atsipalaiduokite, užsimerkite. Kvėpuokite lėtai per nosį: įkvėpdami išpūskite pilvą ir suskaičiuokite iki 8, po to sulaikykite kvėpavimą (nekvėpuokite tokį pat laiką), iškvėpkite skaičiuodami mintyse iki 8 (pilvas susitraukia). Pakartokite tris kartus. Kai įprasite, palaipsniui ilginkite laiko intervalą iki 16, 24, 36 sekundžių.
Įkvėpkite (tarsi „o“ raidę) ir iškvėpkite (tarsi „a“ raidę) per nosį lengvai šniokšdami. Kvėpuokite lėtai ir retai 5 min. Kartokite 4 kartus per dieną. Gerina gerklės kraujotaką, kraujyje padaugėja deguonies, stimuliuojamas imunitetas.
Iškiškite liežuvį, kuo daugiau išsižiokite ir liežuviu pasistenkite pasiekti ir kuo stipriau spausti smakrą. Kvėpuokite ramiai per burną. Pratimo metu stiprėja gerklės raumenys.
Turbūt svarbu ir ką valgyti po ligų. Kokiems maisto produktams reikėtų teikti pirmenybę?
E. V.: Daugeliui sveikimo periodu atsiranda pernelyg didelis potraukis valgyti saldumynus ir angliavandenius. Tai antroji klaida, nes saldumynų kaip tik reikėtų vengti. Po ligos organizmui labai reikia baltymų, tai pagrindinė statybinė medžiaga, stiprinanti imunitetą. Augalinės ar gyvulinės kilmės baltymų turite gauti su kiekviena maisto porcija, o valgyti reikėtų ne rečiau nei kas tris valandas. Svarbūs maisto produktai – vaisiai ir daržovės. Būtų puiku, jeigu per dieną išgertumėte bent vieną šviežių vaisių ir daržovių kokteilį ir suvalgytumėte bent dvi porcijas šviežių ar garuose ruoštų daržovių. Tinka ir lietuvių pamėgtos raugintos daržovės, kurias, beje, labai vertina ir japonai.
Labai svarbu po ligos atkurti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą valgant tinkamus maisto produktus. Pavyzdžiui, organizmo terpę smarkiai rūgština balti kepiniai, alkoholis, gazuoti gėrimai, cukrus, vidutiniškai rūgština mėsa, pupelės, pieno produktai, riešutai. Šiek tiek šarmina vaisiai, daržovės, avokadai, migdolai, stipriai šarmina šparagai, kajeno pipirai, žalios daržovės.
Kai organizme per daug rūgščių, didėja kraujo spaudimas, sutrinka miegas, daugėja riebalinės masės, juntamas nuovargis, dirglumas, apatija, vyrauja depresinė nuotaika. Taigi po ligos norėdami sustiprėti valgykite daugiau daržovių ir vaisių, mažiau mėsos, kvietinių miltų, karvės pieno produktų. Venkite greitai paruošto maisto, alkoholio, gazuotų gėrimų ir turinčių kofeino.
O ką reikėtų gerti?
E. V.: Organizmas greičiau sustiprės ir išsivalys, jeigu per dieną išgersite ne mažiau kaip 2,5–3 l skysčių. Ką gerti? Mineralinį ar šaltinio vandenį, natūralias uogų ar vaistažolių arbatas, natūralias sultis. Gerti saldžių gėrimų ir sintetinių sulčių nepatariu.
Daug kalbama apie omega-3 riebalų rūgščių ir vitamino C svarbą. Kada jas tikslinga vartoti?
E. V.: Taip, jos yra svarbios, tik reikia tinkamai jas vartoti. Susirgus virusine liga, omega-3 riebalų rūgščių reikėtų nevartoti, nes jos tuo metu slopina uždegimą ir trukdo imuninei sistemai normaliai kovoti su ligos sukėlėju. Deja, daugelis daro atvirkščiai. Tai trečioji klaida. Omega-3 riebalų rūgštys vartotinos jau pasveikus po peršalimo ligos, taip pat sergant lėtinėmis uždegiminėmis ir autoimuninėmis ligomis – opiniu kolitu, Krono liga, bronchų astma, psoriaze, atopiniu dermatitu, reumatoidiniu artritu ir kt.
Bent mėnesį po ligos reikėtų pavartoti ir vitamino C (rudens ir žiemos periodu patartina vitaminą C gerti nuolat), taip pat pagerti juodojo šeivamedžio (Sambucus nigra) arbatos.
Maisto technologės Zetos Štarkevičienės receptai, padedantys atgauti jėgas
Šviežiai spaustų morkų, burokėlių ir salierų sulčių mišinys arba spanguolių sultys (galima skiesti pusiau su vandeniu).
Gudobelių vaisių arbata: 1 valgomąjį šaukštą vaisių užpilkite termose 1 stikline karšto vandens ir, palaikę per naktį, ryte išgerkite tuščiu skrandžiu.
Kiaulpienių šaknų ir varnalėšų šaknų arbata. Sumalę šaknis kavamale naudokite kaip prieskonį sriubai ar salotoms.
Jei namuose auginate alaviją, iš kelių lapelių išskuskite minkštimą, pridėkite medaus ir suvalgykite po šaukštelį tris kartus per dieną.
Patarimas: nosį naudinga profilaktiškai vieną kartą per savaitę skalauti druskos ir vandens tirpalu.
Nauda: stiprėja imuninė sistema, gleivinė tampa atsparesnė galimiems alergenams ir oro pokyčiams.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę