Kaip greičiau sustiprėti po ligos?

Mūsų šalto klimato palydovas – dažnos peršalimo ligos, kuriomis sergama net keletą kartų per metus, ir ne tik žiemą. Po ligos dar kelias savaites jaučiamas bendras silpnumas, nuovargis, energijos stygius. Persirgus gripu ar kita peršalimo liga organizmo atsinaujinimas užtrunka iki mėnesio, o jeigu komplikavosi plaučių uždegimu, visiškai pasveikstama tik po 6–8 savaičių.

 

Kaip greičiau sustiprėti ir atgauti jėgas po ligos? Apie tai patarimais dalijasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos gydytoja alergologė-pulmonologė doc. dr. Eglė Vaitkaitienė ir kineziterapeutas kvėpavimo specialistas Ignas Zakarauskas.

 

Neretai po ligos susikaupia daug darbų, todėl dirbame nepakeldami galvos…

 

Eglė Vaitkaitienė: Taip, pirmoji klaida, kurią daro daugelis, tai greitas ir maksimalus pasinėrimas į darbų rutiną po ligos. Bet pamirštama, kad organizmas dar silpnas, lengvai pažeidžiamas. Persirgus virusine infekcija, artimiausias 2–3 savaites išlieka komplikacijų pavojus.

O patarimas būtų toks: darbų krūvio intensyvumą pirmąsias dvi savaites didinkite palaipsniui. Taip pat šiuo laikotarpiu rekomenduojama vengti intensyvaus fizinio krūvio, sporto treniruočių.

 

Koks turėtų būti tinkamas fizinis aktyvumas?

 

E. V.: Patartina kasdien 40–50 min. pasivaikščioti gryname ore, jeigu yra galimybė – pušyne ar parke. Pasivaikščiojimo metu galima atlikti lengvus fizinius pratimus ir juos sieti su kvėpavimo mankštos pratimais. Tinka populiarėjanti naujovė Lietuvoje – vaikščiojimas su lazdomis.

 

Kokie fiziniai pratimai padėtų greičiau atsigauti po ligos, sustiprėti, įgauti energijos?

 

Ignas Zakarauskas: Jų yra įvairių, galite daryti, pavyzdžiui, tokius:

Atsigulkite ant pilvo, rankas ir kojas ištieskite. Kelkite ir tempkite tolyn vieną ranką ir priešingą koją. Kartokite 10 kartų.

Atsigulę ant nugaros pakelkite dešinę koją (apie 60 laipsnių), po to nuleiskite. Tuomet pakartokite kita koja. Išbūkite padėtyje tol, kol patogu. Kvėpuokite ramiai.

Atsiklaupę ir sėdėdami ant kulnų, rankas pasidėkite ant kėdės už savęs, kelkite sėdmenis ir atstatykite krūtinę skersai (stebėkite, kad per daug neišsiriestų juosmuo).

Atsisėskite į priekį ištiestomis kojomis. Sulenkite dešinę koją, pėdą pasidėkite prie kairiojo kelio, pasisukite į dešinę, dešine ranka atsiremkite už nugaros, o kaire apsikabinkite dešinę koją. Pakartokite tą patį į kitą pusę.

 

Teko girdėti, kad po peršalimo ligų naudinga atlikti tam tikrus kvėpavimo pratimus. Kokius patartumėte atlikti namuose?

 

I. Z.: Namuose galima daryti tokius paprastus pratimus:

Pakaitinis kvėpavimas – įkvėpti per kairę nosies šnervę, iškvėpti per dešinę, įkvėpti per dešinę šnervę, iškvėpti per kairę. Taip kvėpuoti 5 min.

Vėliau pamėginkite skaičiuoti, pavyzdžiui: įkvepiate per 5 sekundes, 3 sekundes sulaikote kvėpavimą, iškvepiate per 5 sekundes.

Atsisėskite, geriausiai ant kilimėlio, kojas sukryžiuokite. Atsipalaiduokite, užsimerkite. Kvėpuokite lėtai per nosį: įkvėpdami išpūskite pilvą ir suskaičiuokite iki 8, po to sulaikykite kvėpavimą (nekvėpuokite tokį pat laiką), iškvėpkite skaičiuodami mintyse iki 8 (pilvas susitraukia). Pakartokite tris kartus. Kai įprasite, palaipsniui ilginkite laiko intervalą iki 16, 24, 36 sekundžių.

Įkvėpkite (tarsi „o“ raidę) ir iškvėpkite (tarsi „a“ raidę) per nosį lengvai šniokšdami. Kvėpuokite lėtai ir retai 5 min. Kartokite 4 kartus per dieną. Gerina gerklės kraujotaką, kraujyje padaugėja deguonies, stimuliuojamas imunitetas.

Iškiškite liežuvį, kuo daugiau išsižiokite ir liežuviu pasistenkite pasiekti ir kuo stipriau spausti smakrą. Kvėpuokite ramiai per burną. Pratimo metu stiprėja gerklės raumenys.

 

Turbūt svarbu ir ką valgyti po ligų. Kokiems maisto produktams reikėtų teikti pirmenybę?

 

E. V.: Daugeliui sveikimo periodu atsiranda pernelyg didelis potraukis valgyti saldumynus ir angliavandenius. Tai antroji klaida, nes saldumynų kaip tik reikėtų vengti. Po ligos organizmui labai reikia baltymų, tai pagrindinė statybinė medžiaga, stiprinanti imunitetą. Augalinės ar gyvulinės kilmės baltymų turite gauti su kiekviena maisto porcija, o valgyti reikėtų ne rečiau nei kas tris valandas. Svarbūs maisto produktai – vaisiai ir daržovės. Būtų puiku, jeigu per dieną išgertumėte bent vieną šviežių vaisių ir daržovių kokteilį ir suvalgytumėte bent dvi porcijas šviežių ar garuose ruoštų daržovių. Tinka ir lietuvių pamėgtos raugintos daržovės, kurias, beje, labai vertina ir japonai.

Labai svarbu po ligos atkurti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą valgant tinkamus maisto produktus. Pavyzdžiui, organizmo terpę smarkiai rūgština balti kepiniai, alkoholis, gazuoti gėrimai, cukrus, vidutiniškai rūgština mėsa, pupelės, pieno produktai, riešutai. Šiek tiek šarmina vaisiai, daržovės, avokadai, migdolai, stipriai šarmina šparagai, kajeno pipirai, žalios daržovės.

Kai organizme per daug rūgščių, didėja kraujo spaudimas, sutrinka miegas, daugėja riebalinės masės, juntamas nuovargis, dirglumas, apatija, vyrauja depresinė nuotaika. Taigi po ligos norėdami sustiprėti valgykite daugiau daržovių ir vaisių, mažiau mėsos, kvietinių miltų, karvės pieno produktų. Venkite greitai paruošto maisto, alkoholio, gazuotų gėrimų ir turinčių kofeino.

 

O ką reikėtų gerti?

 

E. V.: Organizmas greičiau sustiprės ir išsivalys, jeigu per dieną išgersite ne mažiau kaip 2,5–3 l skysčių. Ką gerti? Mineralinį ar šaltinio vandenį, natūralias uogų ar vaistažolių arbatas, natūralias sultis. Gerti saldžių gėrimų ir sintetinių sulčių nepatariu.

 

Daug kalbama apie omega-3 riebalų rūgščių ir vitamino C svarbą. Kada jas tikslinga vartoti?

 

E. V.: Taip, jos yra svarbios, tik reikia tinkamai jas vartoti. Susirgus virusine liga, omega-3 riebalų rūgščių reikėtų nevartoti, nes jos tuo metu slopina uždegimą ir trukdo imuninei sistemai normaliai kovoti su ligos sukėlėju. Deja, daugelis daro atvirkščiai. Tai trečioji klaida. Omega-3 riebalų rūgštys vartotinos jau pasveikus po peršalimo ligos, taip pat sergant lėtinėmis uždegiminėmis ir autoimuninėmis ligomis – opiniu kolitu, Krono liga, bronchų astma, psoriaze, atopiniu dermatitu, reumatoidiniu artritu ir kt.

Bent mėnesį po ligos reikėtų pavartoti ir vitamino C (rudens ir žiemos periodu patartina vitaminą C gerti nuolat), taip pat pagerti juodojo šeivamedžio (Sambucus nigra) arbatos.

 

Maisto technologės Zetos Štarkevičienės receptai, padedantys atgauti jėgas

Šviežiai spaustų morkų, burokėlių ir salierų sulčių mišinys arba spanguolių sultys (galima skiesti pusiau su vandeniu).

Gudobelių vaisių arbata: 1 valgomąjį šaukštą vaisių užpilkite termose 1 stikline karšto vandens ir, palaikę per naktį, ryte išgerkite tuščiu skrandžiu.

Kiaulpienių šaknų ir varnalėšų šaknų arbata. Sumalę šaknis kavamale naudokite kaip prieskonį sriubai ar salotoms.

Jei namuose auginate alaviją, iš kelių lapelių išskuskite minkštimą, pridėkite medaus ir suvalgykite po šaukštelį tris kartus per dieną. 

Patarimas: nosį naudinga profilaktiškai vieną kartą per savaitę skalauti druskos ir vandens tirpalu.

Nauda: stiprėja imuninė sistema, gleivinė tampa atsparesnė galimiems alergenams ir oro pokyčiams.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai