){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ligų profilaktika ir sveikatos tausojimas, stiprinimas yra veiksmingesnis ir daug pigesnis nei ligų gydymas. Tačiau valstybės sukurta sveikatos apsaugos sistema orientuota padėti jau susirgusiems žmonėms, o prevencijai lieka tik deklaratyvūs trupinėliai. Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų (toliau tekste – Rūmai) prezidentas profesorius Algimantas Kirkutis ragina neatidėliojant kurti sistemą, kuri veiktų prevencijos kryptimis: sergamumo lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis mažinimas ir visuomenės požiūrio, kad išlikti sveikam yra visokeriopai naudinga, formavimas.
Kokia Lietuvoje sveikatos apsaugai valstybės skiriamų lėšų dalis tenka ligų gydymui ir kokia – ligų prevencijai?
Skaičiai – iškalbingiausi argumentai. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kuriame 2013 m. yra 4 mlrd. 122 mln. litų, beveik visa suma skiriama asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti (gydomajai veiklai); o sveikatos programoms ir „su sveikatos draudimu susijusioms išlaidoms“ numatyta 204,3 mln. litų. Taigi ligoms gydyti – apie 20 kartų daugiau negu sveikatos tausojimui ir stiprinimui. Kalbant apie sveikatos programas, reiktų detalizuoti, kaip lėšos panaudojamos. Čia reikia prioritetų – aiškių, pagrįstų mokslininkų išvadomis, – ir skaidrumo.
Veiksminga prevencija ne vien apsimoka finansiškai; prevencija sudaro prielaidas išsaugoti didžiausias, valstybės tęstinumą užtikrinančias vertybes: savo piliečių sveikatą ir darbingumą.
Kol kas valstybės politika trumparegiška; didžiausią finansinės naštos dalį sudaro lėtinių neinfekcinių ligų (t.y. susijusių su žmonių gyvenimo būdu) gydymas. Siekiama slopinti ligų simptomus, palengvinti žmonių kančias, bet nesirūpinama, kad jie nesirgtų.
Ar bus sukurta valstybinė sistema, skatinanti piliečius išlikti sveikus? Lems valstybės formavimo principai ir jos veiklos tikslai. Rūmai siekia atkreipti dėmesį į susidariusią pavojingą visai šalies visuomenei situaciją dėl didėjančio sergamumo ir peržiūrėti sveikatos politikos prioritetus – kitaip mūsų tiesiog neliks. O prioritetai labai priklauso nuo Nacionalinės sveikatos tarybos (NST) prie LR Seimo.
Rūmai pateikė siūlymų dėl NST. Kokie jie?
NST prasideda nacionalinės sveikatos politikos formavimas, čia vertinamas jos efektyvumas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip socialinę, fizinę, psichinę ir dvasinę žmogaus gerovę, ir nurodo, jog sveikata priklauso: 50 proc. nuo žmogaus pasirinkto gyvensenos būdo, 20 proc. nuo supančios gyvenamosios aplinkos, 20 proc. nuo žmogaus turimo genotipo ir, ketvirta, tik 10 proc. nuo medicinos paslaugų išsivystymo laipsnio.
Siūlome formuojant naują NST sudėtį atsižvelgti į PSO pateiktą sveikatos apibrėžimą, į proporcingą narių atstovavimą pagal PSO nurodytus keturis sveikatą lemiančius veiksnius ir į JT Generalinės Asamblėjos rekomendaciją aktyviau plėtoti bendradarbiavimą tarp sektorių.
Šiuo metu NST yra 15 narių (po penkis deleguoja savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybos ir nevyriausybinės visuomeninės organizacijos (NVO), dar penki nariai – visuomenės sveikatos specialistai). Rekomenduojame NST narių skaičių didinti iki 21. Po penkis deleguotų savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybos ir NVO, po vieną atstovą – šios ministerijos: Sveikatos apsaugos, Aplinkos apsaugos, Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo. Dar keturi nariai atstovautų šioms mokslo sritims: biologijai (genetika, biochemija, biofizika ar kt.), biomedicinai (gydomoji medicina, slauga, visuomenės sveikata, reabilitologija, medicinos technologijos ir kt.), sociologijai ir edukologijai. Taip jau turime aštuoniolika narių, o dar trys, siūlome, būtų medikai iš didžiųjų sveikatos priežiūros įstaigų. Tokios sudėties NST galėtų geriau atstovauti visuomenės interesams, plačiau atspindėtų vyriausybės veiklos sektorius, sveikatos srities mokslo ir praktikos galimybes. Reikėtų sustiprinti ir NST galias rengiant naujus įstatymus, juos teikiant LR Seimui.
Ligonbutis – taip sakė Vydūnas (Vilhelmas Storosta) apie Europos žmonių sveikatą beveik prieš šimtmetį. Ką, tikėtina, pasakytų mūsų tautos šviesuolis šiandien?
Vydūnas kultūrą įvardijo kaip tam tikrą žinių lygį, vartojo terminą sveikatos kultūra. Kultūra, anot Vydūno, yra lyg žibintas tamsiame kambaryje, kuris parodo, kur kas yra. Jeigu žinai, kokios ligų priežastys ir kas stiprina tavo sveikatą, nesirgsi ir būsi sveikas. O jeigu nežinai, esi pasmerktas sirgti arba ieškoti pagalbos. Klaipėdoje kovo 22 d. rengiame XV tarptautinę mokslinę konferenciją, skirtą Vydūno 145 metų sukakčiai.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę