){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius; mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje, kas jį mėgsta, valgys jo vaisių“, – rašoma Šventajame Rašte. Visoje Biblijoje daugelyje vietų galima rasti tarsi raudoną šviesoforo signalą užsidegusį Dievo perspėjimą apie nuodėmę, kuri vadinasi apkalbos. Todėl teisingas požiūris į paskalų skleidimą arba jų klausymą gali būti puiki galimybė mokytis moralės kodekso, išmokti kontroliuoti savo liežuvį ir nutraukti pokalbius „sugedusiu telefonu“. Apie šį socialinį fenomeną pasakoja psichologė Dalia Mickevičiūtė.
Apkalbinėti žmogiška?
Sakoma, kad apie du trečdalius suaugusių žmonių kalbų sudaro apkalbos. Apkalbos egzistavo jau nuo tada, kai žmogus pradėjo kalbėti. Gerai pagalvojus, apkalbinėti yra žmogiška ir natūralu. Prisiminkime, kaip mūsų protėviai vienaip ar kitaip elgdavosi vien todėl, kad, padarę kažką netinkama, bijojo, „ką žmonės pasakys“… Taigi, aplinkinių nuomonė arba apkalbos buvo tam tikra moralės kartelė. Juk nevalia vilioti svetimo vyro ar vogti iš draugo, negražu vaikščioti nešvariais drabužiais ar netinkamo ilgio suknele, nes žmonės gali ką nors negera pasakyti, dėl ko bus gėda. Taigi, apkalbos visuomet palaikydavo tam tikrą socialinę kontrolę.
Be to, apkalbos visais laikais tarnavo kaip labai galingas ginklas: norint atsikratyti nepageidaujamo asmens, visai nebūtina jo nužudyti tiesiogiai, daug paprasčiau yra sužlugdyti jo reputaciją.
Liežuvautojų reputacija
Apkalbos būdingos ir moterims, ir vyrams. Tačiau visais laikais šis užsiėmimas buvo priskiriamas moterims. Tai istoriškai susiklostęs stereotipas. Jeigu kalbėsime rimtai, apkalbos yra viena iš agresijos, kuri būdingesnė vyrams, išraiškos formų. Tačiau, vystantis visuomenei, į agresiją imta žiūrėti neigiamai. Štai taip pamažėle vyrai perėjo prie žodinės agresijos išraiškos ir išmoko liežuvauti ne blogiau už moteris.
Vyrai savo apkalbas paprastai slepia nuo visuomenės. Stiprioji lytis „narsto kaulelius“ kur nors dirbtuvėje ar prie alaus bokalo – „grynai vyriškoje kompanijoje“, o moterims girdint jie stengiasi nagrinėti globalias problemas.
Na, o moterys liežuvaudavo visada ir, beje, dėl tos pačios priežasties – norėdamos išleisti susikaupusį garą (išlieti agresiją).
Apkalbos suartina ir verčia nusidėti
Apkalbos, kaip ir daug kas gyvenime, gali turėti savo trūkumų ir privalumų. Įvairiose situacijose gali būti svarbesni vieni ar kiti aspektai. Pavyzdžiui, vadovo apkalbinėjimas gali suartinti bendradarbius, tačiau kartu gali atnešti tam tikrą nepasitikėjimą liežuvautoju: jeigu girdžiu, kaip nemaloniai mano pašnekovas kalba apie kitus žmones, ar galiu būti tikras, kad jis to paties nekalba apie mane?
Jeigu vadovaujatės mintimi, kad apkalbinėti – nuodėmė, greičiausiai stengsitės kreipti dėmesį į tai, ką ir kaip sakote. O jei manote, kad kalbėti apie kitus yra malonus laiko praleidimas, ilgainiui galite ištarti ne tik tai, kuo kitame žmoguje žavitės, bet ir ne tokius smagius dalykus.
Vaikai, girdėdami apie ką kalba jų tėvai, nuo pat mažens gali perimti tėvų bendravimo stilių ir išmokti bendrauti santūriai arba nevaldyti liežuvio laisvai plepėdami. Žinoma, vaikai apskritai yra atviri ir neretai pasako tai, ką galvoja, pavyzdžiui, kad kuri nors teta neskaniai kvepia arba kad jiems nepatinka dėdės barzda. Tačiau metams bėgant išmokstama to nesakyti arba pasakyti tik artimiausiems žmonėms. Kitas variantas – tai, kas nepatinka, iš pradžių aptarti su vienais, o paskui su kitais apkalbėti pirmuosius.
Tarnybinės apkalbos
Apkalbos neretai kyla iš pykčio ir/arba pavydo. Ne visada galime tiesiai į akis pasakyti, kai ant ko nors supykstame. Ne visada tai būtų priimtina, pavyzdžiui, viršininkui, ypač jeigu jis yra emociškai nestabilus ir greitai susierzina. Konstruktyviau visa tai, ką jaučiate ir galvojate apie viršininką, išsakyti savo artimam draugui ar draugei prie puodelio arbatos ar bokalo alaus: tai gali būti gana brandus būdas „nukanalizuoti“ savo pyktį ir nekaupti jo viduje.
Tačiau kartais pyktį galima pasitelkti į pagalbą, pavyzdžiui, apibrėžiant savo ribas ir pasakant viršininkui, kiek jūs galite padaryti, o kiek – ne, arba kad kažkoks darbas neįeina į jūsų kompetenciją. Jei nuolat tenka likti dirbti viršvalandžius, būtų prasminga pasikalbėti apie tinkamą jų apmokėjimą. Šiais atvejais geriau būtų ne apkalbinėti, o tinkamai pasielgti, ginant savo interesus. Nors, kita vertus, gal išsikalbėjimas su draugais gali padėti surasti sprendimus. Kartais draugui šauna į galvą mintis, kokios jūs niekada nedrįstumėte pagalvoti, arba jums besikalbant gimsta tinkamiausias sprendimas.
Vis dėlto, apkalbant viršininką, reikėtų atidžiai pagalvoti, su kuo apie jį kalbatės. Jei tai su juo susiję žmonės ar jūsų bendradarbiai – jūs negalite būti visiškai tikri, kad informacija apie jūsų skleidžiamas žinias nepasieks ir viršininko. Taigi, būkite atsargūs.
Apkalbos artimoje aplinkoje
Jei apkalbate draugą ar gyvenimo partnerį, su kuriuo susipykote, tai irgi gali būti būdas išlieti savo emocijas. Kartais naudingiau būtų patyrinėti, kas ir kodėl tarp jūsų vyksta, o ne pulti apkalbinėti, nes, užuot sprendę savo problemas tarpusavyje, jūs jas užkraunate kažkam kitam. Nors kartais tai iš tiesų naudinga, pavyzdžiui, užuot išsiskyrus su savo antrąja puse, po konflikto su sutuoktiniu geriau pasiguosti draugei, aprimti ir vėl bandyti suartėti su vyru. Iš tiesų būtų prasmingiau ne „pilti pamazgas“, bet iš esmės imtis spręsti tarpusavio problemas.
Apkalbos iš pavydo
Apkalbinėti dažnas ima iš pavydo. Kai mūsų gyvenime nieko įdomaus nevyksta, net gražiai suknelei nusipirkti stinga pinigų, smagu su drauge paliežuvauti apie kokią nors žymią aktorę ar manekenę, aptarti jos figūrą ir naujausius gyvenimo pokyčius. Kai savame gyvenime trūksta spalvų ir džiaugsmo, pasidaro įdomu, kaip gyvena kiti, ypač garsūs žmonės: ar princas Viljamas susilauks berniuko, ar mergaitės, kas susituoks ateinančiais metais, o kas išsiskirs. Jei pora skiriasi, lyg ir galima pasidžiaugti, kad kažkam nesiseka, ir net šlovė ar turtai neatneša laimės. Tačiau gilinimasis ir ypač nuodugnus kitų žmonių gyvenimo aptarinėjimas tik padidina kontrastą tarp pilkos kasdienybės ir spalvoto tų žmonių gyvenimo, o tikro džiaugsmo ar įvairovės anaiptol neįneša. Todėl kur kas brandžiau būtų atrasti tai, kas paįvairintų ir padėtų džiaugtis savu gyvenimu.
Kaip pasakė rašytojas Aleksandras Diuma (sūnus), apkalbos ir šmeižtas neturėtų tokios jėgos, jeigu kvailumas nenutiestų jiems kelio. Pamąstykite apie tai.
Kodėl mes apkalbinėjame?
Apkalbos – puikus būdas užmegzti santykius. Tarkim, atėjus dirbti į naują kolektyvą nėra nieko paprasčiau, kaip pažintį pradėti nuo apkalbų rūkomajame.
Apkalbos leidžia pajusti gyvenimo skonį, užkrečia emocijomis, kurių dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasigendame savo gyvenime.
Apkalbos leidžia perimti gyvenimo patirtį, mokytis iš kitų klaidų. Klausdami „o ką ji padarė ir kaip jis reagavo“, mes formuojame savo elgesio stilių.
Mes norime „pakylėti“ save kitų ir savo akyse, mat, pasmerkę kitą, mes keliame savo vertę.
Dažnai apkalbamos ryškios, visiems žinomos ir daug pasiekusios asmenybės. Kai mes narstome jų kaulelius, regis, atsiduriame arčiau jų, o tai, be abejonės, malonu.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę