){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Neseniai praūžė Užgavėnių linksmybės su savo persirengėliais, Morės deginimu, Lašininio ir Kanapinio kova. Kaip paprastai, kovą laimėjo kanapinis, taigi žiema nugalėta, netrukus ir pavasaris. Bažnyčia 40 dienų iki Velykų vadina Gavėnia ir skiria susikaupimui prieš Didžiąją krikščionims Kristaus Prisikėlimo, arba Velykų, šventę. O žmonės nuo seno gamtoje ieško pavasario ženklų.
Gavėnios ištakos
Nors daugeliui gavėnia susijusi su bažnyčia, tačiau yra nuomonė, kad gavėnios ištakos – ikikrikščioniškosios religijos ir kad pavasarį būdavo švenčiamas mirštančio ir iš numirusių prisikeliančio dievo (Ozyrio Egipte, Adonio Finikijoje, Ačio Mažojoje Azijoje, Dioniso Graikijoje) prisikėlimas. Šiuo metu būdavo pasninkaujama, atliekamos apeigos. Tokiais veiksmais reikštas liūdesys dėl dievo (gamtos) mirties, pastangos magiškomis priemonėmis užsitikrinti gausų derlių.
Vakarų krikščionių bažnyčiose gavėnia įsigalėjo nuo VII a., su krikščionybe ji plito Lietuvoje. Tiesa, Aleksandras Žarskus („Pavasario virsmas. Užgavėnės. Gavėnia“) abejoja krikščioniškosios gavėnios laikotarpio tikslumu: „Po Užgavėnių prasideda gavėnia – taip dabar yra įprasta manyti. Savaime kyla klausimas: kodėl Užgavėnės, kurios pagal pavadinimą (UŽ gavėnios) turėtų būti po gavėnios, yra švenčiamos prieš ją… Taigi galima drąsiai teigti, jog gavėnios laikotarpis puikiausiai galėjo būti ir prieš Užgavėnes.“ Ir toliau: „Kad taip buvo iš tikrųjų, rodo ir tai, kad dar palyginti visai neseniai žodis „gavėnia“ kartais būdavo vartojamas priešinga, negu mums įprasta, prasme: „Veselijos ir pokyliai bus keliami gavėnėje“. Taip buvo rašoma J. Basanavičiaus redaguotoje „Aušroje“ (LKŽ, III t. p. 188). A. Žarskaus nuomone, negalime teigti, kad krikščionybė gavėnios laikotarpį, trukusį nuo Kalėdų iki Užgavėnių, perkėlė nuo Užgavėnių iki Velykų, „nes gamtos lygmenyje esančio gavėnios tarpsnio neįmanoma perkelti. Senasis gavėnios laikotarpis nuo Kalėdų iki Užgavėnių išlieka, tačiau, vis labiau pabrėžiant krikščioniškosios gavėnios laikotarpį, susijusį su žmogaus kūno marinimu ir jo dvasios atsigavimu, senoji gavėnia buvo vis labiau užmirštama.“
Gavėnia – krikščionių pasninko laikotarpis
Taigi gavėnios kaip susikaupimo laikotarpį visa dėlto labiau akcentavo bažnyčia. Jos metu nepuošiamas gėlėmis altorius, muzikos instrumentai naudojami tik giedotojams pritarti – taip sukuriama rimties ir susikoncentravimo ties atgaila atmosfera. Nuo pat pradžių gavėnia – keturiasdešimties dienų pasiruošimo Velykų šventei laikotarpis. Gavėnios pradžioje būdavo išrenkami katechumenai (besiruošiantieji krikštui suaugusieji), kuriuos krikštydavo per Velyknakčio apeigas. Visą tą laiką jie intensyviai rengdavosi reikšmingam gyvenimo momentui.
Gavėnia geriausiai tikdavo ir kanoninei atgailai. Privačiai atlikę išpažintį, nusidėjusieji turėdavo atlikti atgailą, jei norėjo vėl būti priimti į Bažnyčią.
Pasirengimas Velykoms, katechumenatas, kanoninė atgaila nulemdavo gavėnios nuotaiką, pamaldumo ir asketines praktikas.
Gavėnios metu tikintiesiems draudžiama valgyti mėsiškus ir pieniškus valgius, linksmintis. Pabrėžiama, kad savo veiklos pradžioje Kristus 40 dienų pasninkavo dykumoje – gal todėl liaudyje labiau įsigalėjo nuomonė, kad gavėnia visų pirma yra pasninko metas, ir jo griežtai būdavo laikomasi. Žmonės gavėniai iš anksto ruošdavosi – prisiaugindavo pupų, žirnių, prisidžiovindavo arba prisisūdydavo grybų, prisiraugindavo agurkų ir kopūstų. Kaip rašė tautosakos ir etnografinės medžiagos pateikėjas Petras Zalanskas (1900–1980): „Visų gavėnių žmonės valgydavo sausai. Septynių metų vaikas jau pasninkavo.“
Pavasario laukimo šventės
Nors užsigavėjus po Pelenų dienos prasideda susikaupimo metas, tačiau švenčių netrūkdavo – gal jos buvo ne tokios triukšmingos, bet svarbios – pagal jas spėdavo, kaip greitai ateis ir koks bus pavasaris, kurio visi su nekantrumu laukdavo. Pirmųjų pavasario pranašų buvo laukiama vasario 24-ąją – Vieversio dieną (krikščioniška šv. Motiejaus). Vieversys parskrisdavo kartais anksčiau. Tačiau jei pamatydavo vieversį dar prieš Motiejų, sakydavo, kad dar bus didelis atšalimas. Jei pamatydavo vėliau, tikėdavosi šilto ir sauso pavasario.
P. Dundulienė („Lietuvos etnologija“) rašo, kad Vieversio diena buvo ypatinga šventė. Kai kur tą dieną nesijodavo nei miltų, nei grūdų, kad pasėlių neužpultų maras ar gyvuliai nesisuktų kvaituliu, nes gyvulių kvaitulį galėjęs sukelti miltų sukimas rėtyje. Žmonės nešukuodavo galvos, kad vištos įsėtų daržų neiškapstytų.
Ypatinga reikšmė būdavo teikiama pirmosioms kovo dienoms – kokia pirmoji kovo diena, toks bus pavasaris, antroji rodo vasarą, trečioji – rudenį, ketvirtoji – žiemą.
Kovo 4-oji mums visiems labiausiai žinoma kaip Šv. Kazimiero diena (kas iš mūsų nėra pabuvojęs Kaziuko mugėse!). Nuo stogų jau laša taip, kad ne tik gaidys, bet ir jautis gali atsigerti. Per Kazimierą žmonės stengdavosi iš tvartų išleisti gyvulius – esą tai padės jiems greičiau augti. Žmonės sakydavę, kad jau per Kazimierą vieversiai užgieda pirmą giesmę, tačiau, ją išgirdus, pernelyg džiaugtis nevertėtų – tai pranašauja nederlių.
Kovo 4-oji dar vadinta kovarnių arba špokų diena, „kreivavėžiu“.
Neilgai trukus, kovo 10-ąją, buvo laukiama parskrendant 40 paukščių, atnešiančių tikrą pavasarį. Tai Keturiasdešimties kankinių, arba keturiasdešimties paukščių, diena. 40 paukščių diena vadinama todėl, kad apie tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į atgal. Žmonės sakydavo: jei tą naktį pašąla, stiprios šalnos dar truks 40 parų. Kad būtų geras javų derlius, Rytų Lietuvoje moterys turėdavusios iškepti šeimynai 40 bandelių. Žemaičiai šią dieną turėdavo praleisti namuose, vengdavo koją kur toliau iškelti. Tikėta, kad jei tą dieną kur toliau išvažiuosi, užsitrauksi nesutarimą su saviškiais ir su kaimynais.
Pavasario šauktuvės
Tai dar viena pavasario šventė. Pavasario šauktuvės – tai mėnulio pjautuvo pasirodymas po žiemos saulėgrįžos (dar Kumeliuko krikštynos, arba Krikštai). Ši senovinė lietuvių liaudies šventė – tai archajiškojo Mėnulio kalendoriaus reliktas, ji išlikusi tik rašytiniuose šaltiniuose.
T. Narbutas (Lietuvių tautos istorija, 1835 m., I t.) rašo, kad per šią šventę ypatingas apeigas atlikdavo netekėjusios merginos. Jos basos į laukus bėgdavo pasitikti saulės. Belaukdamos saulės dainuodavo dainas. Pirmiesiems jos spinduliams palietus žemę, grįždavo į kaimą, visus sutiktuosius sveikindavo su atėjusiu pavasariu ir linkėdavo gerų metų. O štai apie žemaičius M. Valančius „Žemaičių vyskupystėje“ (1848 m.) rašo, tą dieną į laukus išjodavę du būriai vaikinų. Kiekvienas būrys turėdavo po šventą paveikslą, dėl jų tarp raitelių vykdavo varžybos.
Dar vienas atbundančios gamtos, atšilimo pranašas – pempė. Gal dėlto Pempės (šv. Juozapo) diena buvo taip pat labai svarbi. Sniegas jau taip smarkiai patirpęs. Jei tą dieną būdavo giedra, tikėdavosi pieningų metų. Tą dieną moterys neverpė – kad baroniukams galva nekvaistų. Merginos tvarkydavo gėlių darželius, išgrėbstydavo pernykščius stagarus, purendavo žemę. O šiaurinėje Lietuvos dalyje moterys ir daržo daigus jau sėdavo. Ši diena – gėlių, merginų ir moterų šventė.
Kovo 19-tą laukdavo parskrendant gandro, atnešančio ant uodegos kielę, kuri baigianti iškapstyti ledus. Na, o netrukus ir lygiadienis – tikra pavasario pradžia.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę