Visų tautų kultūrose žmogaus gyvybė vertinama kaip ypatinga Dievo dovana. Kirgizai nėščią moterį vadina orisuli – „dvi sielos“. Nėštumas senojoje lietuvių kultūroje laikytas paslaptyje, moterys jį slėpdavo, kol tik galėjo. Nėščioji negali net pagalvoti, kad galėtų ką nors pavogti, negali pavydėti, lieti apmaudą – gimusį vaiką užkluptų negandos. Po gimdymo keturiasdešimt dienų neišeidavo iš namų, nes manyta, kad moteris dar turi ryšį su mistiniu pasauliu ir protėvių vėlėmis.
Medikų pagalbos pradžia
Iki 20 a. vidurio vienintelė gimdyvių pagalbininkė Lietuvos kaime dažniausiai buvo pribuvėja. „Pirmieji gydytojai akušeriai-ginekologai – tai gydytojai, kurie, be kitų sričių, išmanė ir akušeriją; bet pirmosios mūsų, gydytojų akušerių-ginekologų, praktinio darbo mokytojos ir dabar yra akušerės“, – primena LSMU Akušerijos-ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė.
20 a. pradžioje ir pirmoje pusėje ligoninėse gimdydavo tik pasiturinčios moterys, daugiausia miestietės. Yra žinoma, kad 1933–1937 m. kasmet mirdavo 8–11 tūkst. vaikų iki vienerių metų, dažniausiai – dėl „bobučių“ sukeltų infekcijų. Viena svarbiausių gimdyvių ir kūdikių mirtingumo priežasčių buvo kaimo žmonių prietaringumas ir tai, kad pribuvėjos nesilaikė higienos. Kaime tik viena ar dvi moterys iš šimto gimdydavo prižiūrint gydytojams. Juos ir akušeres kviesdavo retai, nes neturėta pinigų atsilyginti. 1930 m. visoje Lietuvoje pradėti steigti sveikatos centrai. Jų tikslas – kad kuo dažniau kaimo gimdyvėms kviestų akušerę, o ne pribuvėją.
Profesoriaus P. Mažylio iniciatyva 1922 m. prie Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės organizuoti kursai, kasmet būdavo parengiama apie 30 akušerių. P. Mažylis pats sudarydavo akušerių ir medicinos seserų kursų programas, dėstė ir vadovavo kursams.
Ko gimdykloje pasigestų šiuolaikinė močiutė
Prieš kelis dešimtmečius akušerijos skyriai ir gimdymo namai buvo labai uždari. Kad lankytojai neįneštų infekcijos sukėlėjų, jie tiesiog neįleisti. Būsimieji tėčiai rymodavo po langais, sumanesni slaptomis perduodavo lauknešėlius savo moterims. Vėliau tapo aišku, kad būtent ypatinga izoliacija ir sterilumas sudaro sąlygas infekcijos sukėlėjams stacionaruose vešėti ir sargdinti mamas bei kūdikius. O iki tol medikai, ypač studentai, einantys į praktiką tokiame skyriuje, privalėjo dezinfekuojamuoju skysčiu išsiskalauti gerklę, pasitepti pirštų galiukus ir nagus, kauke užsidengti beveik visą veidą – pas gimdyves eita su izoliuojančiais skafandrais, tarsi būtų išsirengta į maro zoną.
Atsisakyta palatų dezinfekavimo kvarco lempomis.
Anksčiau kūdikis iš karto būdavo susupamas į sterilias palutes ir išnešamas į patalpą naujagimiams. Šiuo metu kūdikis iš karto aprengiamas drabužėliais ir niekur neišnešamas. Jis atiduodamas mamai į glėbį, o jei ši pernelyg silpna, – gimdyme dalyvavusiam tėčiui (kuo greičiau kūdikis „paima“ tėvų mikroflorą, tuo didesnį atsparumą jis įgyja galimam svetimos aplinkos užkratui).
Jeigu anksčiau mamoms būdavo tiesiog „įkalama“ taisyklė vystyklėlius ne tik gerai išskalbti, bet ir išlyginti karštu lygintuvu, tai dabar mamos, kurios naudoja nevienkartinius vystyklus, žino, kad juos pakanka gerai išskalbti ir laiku pakeisti.
Kūdikio maitinimas griežtai nustatytu laiku, kas tris valandas, šiandien laikomas žalingu režimu; dabartinis požiūris: kada vaikas nori, tada ir valgo.
Atvykusiai į gimdymo namus moteriai nebematuojamos kaulinio dubens apimtys. Atsisakyta ir klizmų; neva, pagerėjus žarnyno peristaltikai, turėdavo paspartėti ir gimdos susitraukimai – tai klaidingas požiūris.
Nebegydoma ...alkoholiu. Mat nuo skausmo gimdyvei gydytojas skirdavo 30 gramų konjako. Tai visiškai nepagrįstas, netgi žalingas skausmo malšinimo metodas.
Jeigu grėsdavo persileidimas ar priešlaikinis gimdymas, moteriai net kelis mėnesius rekomenduota gulėti lovoje. Įrodyta, kad gulima padėtis tokiais atvejais nėra veiksminga.
Nebenaudojama gimdymo arba vadinamoji Rachmaninovo kėdė. Moteris, atvykusi į gimdymo kambarį, randa it namuose paklotą lovą ir namų aplinką. Sveikai moteriai patariama gimdyti tokia poza, kuri jai patogesnė: tupint, stovint, gulint ant šono ir kitaip.
Per šimtmečius sukauptą patirtį šiuolaikiniai gydytojai vertina ir skatina ja vadovautis. Per anksti, kol dar formuojasi vaikelio imunitetas, išėjus su juo „prasiblaškyti“, nemaža tikimybė „pasigauti“, pavyzdžiui, vėjaraupių sukėlėją. Naujagimis geriau jaučiasi namuose, ne svečiuose. Jaunos mamos ir vaikelio nereiktų lankyti anksčiau nei praeis du mėnesiai.
Patirties ir žinių sergėtojos
Pribuvėja – vyresnė moteris, ištekėjusi ir turinti vaikų. Būta ir išimčių. Alvite „vaikus gaudė“ netekėjusi moteris, o Luokėje viena moteris pradėjo „bobutauti“ būdama 30 metų.
Pribuvėja iš etnografinio Žižmų kaimo (Dieveniškių seniūnija), gimusi 1910 m., teigė, kad jos mama ir močiutė buvusios kaimo pribuvėjomis, o ir pati pasakotoja per gyvenimą priėmė keletą kūdikių. Bet tokių šeimos amato paveldėjimo atvejų reta. Paprastai vyresniosios pamokyta pribuvėja savarankiškai pradėdavo „bobutauti“, kai senoji nebepajėgdavo arba mirdavo. Tikėta, kad po paslapties perdavimo senoji pribuvėja negalinti padėti: visi kūdikiai, kuriuos ji dar priimtų, mirtų.
Kartais pribuvėjas pamokydavo gydytojai. Šimonyse 1934 m. pribuvėjas mokė akušerė Stefanija Glemžaitė. Užventyje gydytojas, išgirdęs apie pribuvėją, kurią žmonės vežiojo po kaimus, pats ją pamokė, kaip reikia naujagimį priimti, kaip laikytis higienos. Rietave per Pirmąjį pasaulinį karą apylinkės pribuvėjas sukvietė ir mokė gydytojas vokietis.
Atsiriškit, mazgeliai
Savas kaimo pribuvėjas visi gerai pažinojo ir jomis pasitikėjo. Pribuvėją kvietė taip, kad niekas nesužinotų. Ji ateidavo švariai apsivilkusi, apsigobusi skara, kartais – su vyriška kepure, kad jos nepažintų piktosios jėgos. Atsinešdavo gydomųjų žolelių, atidarydavo namų duris ir langus, prašydavo iš tvarto išginti gyvulius, atrakinti spintų stalčius. Be kitų užkalbėjimų, prie gimdyvės sakydavo: „Atsiriškit mazgeliai, suminkštėkit kauleliai.“
Kai vyras, eidamas kviesti pribuvėjos, ką nors sutikdavo, tai meluodavo, nesakydavo, kur einąs. Tikėta: kuo daugiau žmonių žinos apie gimdyvę, tuo sunkiau ji gimdys.
Jeigu namuose nemaža šeimyna, ieškodavo nuošalesnės vietos. 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje moterys eidavo gimdyti į klėtį, jaują, tvartą (žiemą ten šilčiau) ar pirtį. Vasarą daugiausia gimdydavo klėtyse. Pirtyse gimdyta iki 20 a. pradžios.
Po gimdymo pribuvėja aptvarkydavo gimdyvę, pilvą suverždavo rankšluosčiu, pakeisdavo patalynę, pervilkdavo baltinius. Duodavo ramunėlių ar aviečių arbatos, virinto pieno su medumi, balto pyrago su sviestu ar vištienos, manų košės.
Pasak etnokultūra besidominčios Bronės Vasiliauskienės, placenta pagarbiai laidota. Senovėje placentą užkasdavo sode – tikėta, kad užaugęs vaikelis bus namų žmogus. Sode, kur užkasta placenta, sodintas medis, ši tradicija pamažu atgaivinama. Jeigu gimdavo mergaitė, placentą užkasdavo namuose po stalu (kai dar nebuvo aslos), po slenksčiu arba darželyje, nes tikėjo, kad užaugs guvi mergina. Berniuko placentą kasdavo arčiau sienos, tikintis, kad žmogus bus šeimyniškas. O pamatyti placentą galėjusi tik pribuvėja. Ji apžiūrėdavo placentą ir spėdavo, kiek moteris dar turės vaikų.
Jei moteris ilgai kraujuodavo, pribuvėja išvirdavo medetkų, kraujažolių ar ožiažolių arbatos. Dėdavo šaltus kompresus, užverždavo kojas virš kelių, rankas – virš alkūnių. 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje buvo įprasta kūdikį pakrikštyti gimimo dieną arba po dienos ar trijų. Pribuvėjos, kol vaikelis nekrikštytas, iš namų neišleisdavo.
Nors pribuvėja nereikalaudavo užmokesčio, jai visuomet būdavo atsilyginama, dažniausiai – maistu ir pinigais. Rytų Lietuvoje dar duodavo medžiagos drabužiui. Jeigu pribuvėja gyveno viena, kūdikio tėvas atsilygindavo padėdamas ūkyje.
Kaip gimdyta kituose kraštuose
Kinijoje dauguma moterų gimdydavo tupėdamos, Indijoje – rankomis įsikabinusios lianų ar medžių šakų, Prancūzijoje iki XVI šimtmečio ir Centrinėje Afrikoje – klūpėdamos. Olandijoje ir Vokietijoje moterys gimdymui turėdavo specialias kėdes (senovės Olandijoje tokia kėdė būdavo svarbi nuotakos kraičio dalis).
Įvairių tautų moterys gimdydavo stovėdamos (liemuo vertikalioje padėtyje), ir tai kuo puikiausiai derėjo ir su fizikos dėsniais, ir su moters anatomine sandara. Esama įvairių nuomonių, kodėl prieš keletą šimtmečių gimdančios moterys imtos guldyti į joms nepatogią, tačiau gydytojo darbui patogesnę padėtį. Pasakojama, kad tokią gimdymo padėtį Prancūzijos karalius Liudvikas XIV parinko vienai iš savo meilužių, nes geidė patogiai stebėti procesą.
Sibiro tautos gimdymui naudojo iš medžio kamieno išskobtas geldas, moterys pagimdydavo vandenyje.
Arabų kultūroje vaiko gimimas visais laikais buvo ir tebėra begalinė šventė ir Dievo malonė. Tebepuoselėjama tradicija: kad gimdymas būtų sklandus, anyta ar motina aplanko moterį gimdymo namuose, laimina ją, gimsiantį kūdikį ir gydytojo rankas.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę