Nenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė.
Į ką turėtų atkreipti dėmesį žmogus, rinkdamasis statybines medžiagas? Kokių pavojingų medžiagų gali būti jose?
Pirmiausia, jei tik turite pakankamai lėšų ir galimybių, visus su būsto remontu susijusius rūpesčius geriau patikėkite specialistams, kurie išmano darbų saugą, taip pat galės pakonsultuoti dėl remontui naudojamų medžiagų kokybės. Deja, tenka apgailestauti, kad paskutiniu metu gerų patikimų specialistų surasti sudėtinga, todėl žmonės dažnai savo būstą remontuoti imasi patys. Tokiu atveju svarbu ne tik pasirūpinti darbų sauga, bet ir pasirinkti sveikatai saugias statybines medžiagas.
Visų pirma reikia pasidomėti, ar remontui skirtos statybinės priemonės sertifikuotos ir atitinka europinius standartus. Svarbu nepadaryti klaidos ir nepanaudoti vidaus apdailai medžiagų, skirtų išorės apdailai, nes taip galima labai padidinti cheminių medžiagų koncentraciją būsto viduje ir sukelti pavojų šeimos sveikatai.
Rizikingos sveikatai formaldehidinės ir epoksidinės dervos, klijai, lakai, sintetinės, ypač minkštos grindų dangos, presuotos – klijuotos drožlių plokštės, įvairios polimerinės apdailos medžiagos, todėl jų, įsirengiant būstą, o ypač vaikus auginančioms jaunoms šeimoms, patartina vengti.
Užsiminėte ir apie darbų saugą. Kokių atsargumo priemonių imtis, kad remontuojant nenutiktų nelaimė ?
Būtina įsigyti individualių apsaugos priemonių: respiratorių, vienkartinių pirštinių, chalatų. Nemažiau svarbu atliekant darbus drėkinti patalpas, prieš einant į gyvenamąsias patalpas naudoti drėgnus paklotus avalynei nusivalyti, o darbo rūbus palikti remontuojamoje būsto dalyje. Taip pat patartina švarias patalpas nuo remontuojamų atskirti drėgnomis užuolaidomis – taip apsisaugos ne tik pats remontą atliekantis žmogus, bet ir kiti šeimos nariai, nes po gyvenamąsias patalpas nepasklis remonto dulkės. Be abejo, labai svarbu užtikrinti ir efektyvią būsto ventiliaciją, nes pasitaiko atvejų, kai, remontuojant gyvenamąsias patalpas, užsandarinamos pasyviosios ventiliacijos kanalų angos. Taip sukuriamos palankios sąlygos atsirasti pelėsiui, kuris gali tapti sunkios alergijos priežastimi.
Kokių sveikatos problemų gali kilti žmogui, nepasiskaičiusiam statybinių medžiagų sudėties ir nepasirūpinusiam sauga?
Kaip pavyzdį galima pateikti seno būsto, kuriame buvo panaudotos asbesto turinčios medžiagos (šiuo metu asbesto turinčių gaminių ir gamyba, ir prekyba uždrausta), nesaugų remontą. Asbestas – labai pavojingas kancerogenas, didžiausias pavojus tas, kad asbesto plaušeliai neišnyksta, todėl, neatsargiai paskleidus į aplinką, jis išliks ir nuolatos kels grėsmę sveikatai. Todėl labai svarbu identifikuoti asbestą (nustatoma laboratoriniu būdu) ir, jeigu jo yra, be abejo, kviesti specialiai dirbti su asbestu paruoštas komandas, kurios asbestą atsargiai pašalintų iš būsto. Svarbiausia šalinant asbestą jį sudrėkinti, neleisti dulkėti ir labai gerai drėgnu būdu vienkartinėmis šluostėmis išvalyti patalpas, o visas atliekas, įskaitant ir individualias apsaugines darbo priemones, naudotas šluostes ir pan., sudėti į hermetiškus maišus ir išvežti į kiekvienoje savivaldybėje esančias specialias asbesto atliekų utilizavimo aikšteles, paprastai įsikūrusias prie miestų sąvartynų
.
Kokios medžiagos, su kuriomis galima susidurti remontuojant būstą, žmogaus sveikatai kenkia labiausiai? Ko geriau nerasti perkamų produktų etiketėse?
Pagrindinės medžiagos, kurių kenksmingumu sveikatai neabejojama, tai formaldehidas, radonas, švinas ir dėl netinkamo patalpų mikroklimato, kurį lemia ir apdailai panaudotos medžiagos, atsiradęs pelėsis (grybas). Neigiamas poveikis sveikatai pasireiškia ir dėl polimerinių medžiagų susidarančio elektrostatinio lauko. Esant nepalankiam patalpų mikroklimatui, pasireiškia suminis minėtų veiksnių poveikis sveikatai.
Kokie pirmieji ženklai signalizuoja, kad žmogus apsinuodijo ar galėjo atsirasti alergija dėl darbo su tam tikromis cheminėmis medžiagomis?
Pirmieji simptomai ūmiai apsinuodijus pasireiškia galvos skausmais, nerviniu dirglumu, akių ašarojimu, odos perštėjimu, viršutinių kvėpavimo takų dirginimu ir pan. Pakeitus aplinką ar baigus remonto darbus, šie požymiai paprastai dingsta. Tačiau būtina priminti, kad kur kas pavojingesnis ilgalaikis kenksmingų apdailos medžiagų poveikis sveikatai – silpsta imuninė sistema, vystosi onkologinės ligos, galimi nervų sistemos pažeidimai. Labiausiai pažeidžiamos žmonių grupės – mažamečiai vaikai ir pagyvenę bei ligoti žmonės, kadangi jie daugiausia laiko praleidžia buityje, o jų imunitetas silpniausias.
Užsiminėte, kad vienos pavojingiausių medžiagų – formaldehidas, radonas ir t.t. Kaip su jomis dirbti? Nes jų pasitaiko daugelyje gaminių.
Formaldehidas – tai kancerogeninė medžiaga. Ji naudojama gaminant plastikines apdailos medžiagas, baldus iš medžio drožlių plokščių ir kai kurias izoliacines medžiagas. Tai bespalvės dujos, skleidžiančios specifinį nemalonų kvapą. Nauji gaminiai, kurių sudėtyje yra formaldehido, jo garus ir specifinį nemalonų kvapą skleidžia net keletą metų. Todėl naudojamos tokios apdailos medžiagos nesaugios sveikatai ir jokiais atvejais neturėtų būti naudojamos atnaujinant interjerą. Svarbu žinoti, kad patalpose, kur nepakankama ventiliacija, aukšta aplinkos temperatūra ir drėgnas oras, formaldehido koncentracija dar labiau padidėja. Tai gali sukelti akių gleivinės dirginimą ir dirginti viršutinius kvėpavimo takus. Susidarius ilgalaikio poveikio sąlygoms, atsiranda tikimybė išsivystyti onkologinėms ligoms.
Radonas – radioaktyvios inertinės dujos, kurių skilimo produktai, patekę giliai į kvėpavimo takus, gali išprovokuoti plaučių vėžį. Radono daugiausia yra grunte, tačiau net 21 proc. išsiskiria iš statybinių medžiagų. Efektyvus patalpų vėdinimas žalingą radono poveikį sumažina iki minimumo.
Norėčiau priminti, kad, įsigijus nelegalius, nesertifikuotus gaminius (dažus apdailai, plastikines apdailos detales ir pan.), rizikuojama ir dėl galimo švino junginių poveikio sveikatai. Nors jau kurį laiką į rinką pateikiamos bešvinės patalpų apdailos priemonės (dažai, langai ir pan.), tačiau senos statybos būstuose dar išlieka tikimybė švino junginiams į organizmą patekti su dulkėmis. Tai kancerogeninės medžiagos (galinčios sukelti vėžį), be to, švino junginiai priskiriami toksiškų medžiagų sąrašui, gali pakenkti negimusiam vaisiui. Iš įdomesnių atvejų reikėtų paminėti, kad buvo užregistruota, kai švinu žmonės apsinuodijo nuo paveikslų, tapytų dažais su švinu, ir dėl to, kad lauko apdailai skirtas dailylentes panaudojo vidaus apdailai. Todėl nereikėtų savo gyvenamojo būsto paversti muziejumi su be saiko paveikslais nukabinėtomis sienomis. O senų paveikslų geriau nekabinti ten, kur praleidžiama daugiausia laiko, – miegamuosiuose ir ypač vaikų kambariuose.
Apsaugant savo ir savo šeimos sveikatą, būtina sutelkti visas pastangas sukuriant palankų patalpų mikroklimatą, įsirengiant efektyvią ventiliacijos sistemą ir reguliariai vėdinant patalpas natūraliu būdu. Be to, kaip medikė norėčiau priminti, kad efektyviausiai aplinkos rizikos veiksniams pasipriešinti galima įvairiapusiškai stiprinant savo imuninę sistemą – kuo daugiau praleisti laiko gamtoje, vengti kasdienio streso, derinti darbo ir poilsio režimą, sveikai maitintis.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę