Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » Straipsniai žurnale  » Kovo kalendorius

Kovo kalendorius

Kas tikisi išlikti sveikas tinginiaudamas, tas elgiasi taip pat kvailai, kaip žmogus, manantis tylėjimu patobulinsiąs savo balsą. Plutarchas
 
Kovo mėnesio vaistiniai augalai
Beržas
Kaip rinkti? Beržų pumpurai renkami anksti pavasarį ir skinami kartu su šakomis: nukirstos šakos su pumpurais surišamos ir sunešamos į šaltą patalpą, kur šaltyje džiovinamos apie mėnesį. Tada pumpurai nuo šakų nukuliami, taip pat pašalinamos išsiskleidusių pumpurų priemaišos.
Kuo naudinga? Beržų preparatai pasižymi šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, prakaitavimą skatinančiu, atsikosėjimą gerinančiu poveikiu. Jais gydomos kvėpavimo takų ligos (tracheitas, bronchitas, laringitas), skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, kepenų ligos, reumatas.
Beržų nuoviras naudojamas ir kosmetikoje: juo skalaujami plaukai mažiau slenka, išnyksta pleiskanos. Spiritine ištrauka galima gydyti spuoguotą veidą, žaizdas. Dėmesio: sergant inkstų ligomis negalima vartoti į vidų!
Šalpusnis, ankstyvasis
Kaip rinkti? Šalpusnių žiedai renkami kovo–balandžio mėnesiais saulėtą sausą dieną, iki galo išsiskleidę, nepažeisti kenkėjų. Žiedai skinami su koteliais, juos geriausia džiovinti džiovykloje, nes natūraliai džiūdami jie gali pavirsti pūkais.
Kuo naudinga? Šalpusnio žiedų preparatai pasižymi atsikosėjimą gerinančiu poveikiu. Vartojami kosuliui gydyti sergant tracheitu, laringitu, lėtiniu bronchitu, astma, užkimimu. Dėmesio: negalima vartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu!
Paprastasis varputis
Kaip rinkti? Varpučių šakniastiebiai renkami anksti pavasarį, kai dirbami laukai. Į dirvos paviršių iškelti varpučių šakniastiebiai sugrėbiami grėbliu, išrenkamos priemaišos. Šakniastiebiai nuplaunami tekančiu vandeniu ir džiovinami paskleidus plonu sluoksniu, vis pavartant (galima džiovinti saulėje).
Kuo naudinga? Varputis pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, gleivinančiu, atsikosėjimą lengvinančiu, kraujavimą stabdančiu ir prakaitavimą skatinančiu poveikiu, taip pat reguliuoja druskų apykaitą. Varputis vartojamas esant šlapimo takų uždegimui, taip pat inkstų akmenligės profilaktikai. Preparatais gydomos kepenų ligos, podagra, reumatas, odos pažeidimai. Varputis yra vartojamas ir kaip pagalbinė priemonė sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bronchitui gydyti. Augalo šakniastiebių nuoviras slopina uždegimus, stiprina organizmą. Dėmesio, negalima varoti esant edemai dėl širdies ar inkstų nepakankamumo, nėštumo ir žindymo metu!
Beržų pumpurų užpilas
1 valgomąjį šaukštą beržo pumpurų užpilkite stikline verdančio vandens, indą įstatykite į vandens vonelę ir 15 min. kaitinkite. Palikite atvėsti kambario temperatūroje 45 min. ir nukoškite. Jei reikia, praskieskite virintu vandeniu. Gerkite po pusę stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
Šalpusnių arbata
1 valgomąjį šaukštą žaliavos užplikykite puse litro vandens. Šiltą užpilą gerkite tris kartus per dieną (visą kiekį išgerkite per dieną).
Varpučių užpilas
2 valgomuosius šaukštus smulkintų varpučių šakniastiebių užpilkite stikline verdančio vandens, po 10 min. nukoškite. Gerkite po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
20 amžiaus medicina: inkstų persodinimo istorija
Inkstų persodinimo istorija, nors ir ne itin ilga, tačiau, kaip ir dauguma medicininių atradimų, pažymėta kliūtimis ir sunkumais. Pirmosios šios operacijos atliktos dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Šiandien gydytojai jomis gelbėja tūkstančius gyvybių per metus.
Pirmieji eksperimentai prasidėjo dvidešimtojo amžiaus pradžioje, tiksliau – 1902 metais. Tada pirmosios sėkmingos inkstų transplantacijos – tiesa, gyvūnams – buvo atliktos Vienos medicinos mokykloje.
Po septynerių metų žengta toliau – Prancūzijoje pradėti eksperimentai gyvūnų inkstus persodinant žmonėms. Vienos iš operacijų metu dalis triušio inksto buvo persodinta sergančiam vaikui. Deja, nors pirmieji rezultatai atrodė puikūs, vaikas mirė po poros savaičių. Mokslininkai žinojo, kad sėkminga operacija įmanoma, tačiau jiems kliudė, kaip jie patys įvardijo, „biocheminiai barjerai“, ir dėl to persodinti inkstai būdavo atmetami.
Žingsnis pirmyn
Atėjus 1933-iesiems, pirmą kartą persodintas jau ne gyvūno, o žmogaus inkstas. Deja, gydytojai tuo metu nežinojo, kad donoro ir paciento kraujo grupės turi būti vienodos, todėl inkstas neprigijo.
Po kelerių metų seras Piteris Medavaras iš Londono universiteto nustatė, kad inksto atmetimas yra imuninės sistemos atsakas į svetimkūnį. Už šį atradimą mokslininkui skirta Nobelio premija. Neilgai trukus, šeštojo dešimtmečio pradžioje, operacijų metu pradėti vartoti imuninę sistemą slopinantys medikamentai, ir dėl to kai kurios šių operacijų buvo reliatyviai sėkmingos.
Tobulas atradimas
1954-aisiais Džozefas E. Murėjus ir jo kolega Piteris Bentas Birgemas ligoninėje Bostone atliko pirmąją iš tiesų sėkmingą inksto persodinimo vieno dvynio kitam operaciją. Operacija buvo atlikta be jokių imunitetą slopinančių priemonių. Mokslininkai spėjo, kad imuniteto reakcijos tarp dvynių turėtų būti minimalios, ir buvo teisūs. Vėliau atlikta ir daugiau sėkmingų operacijų identiškiems dvyniams.
Visgi tai neišsprendė svarbiausios problemos – kaip apgauti kūną ir neleisti jam atmesti persodinto inksto, kai operuojami ne dvyniai. Iš pradžių bandyta radiacija, kuri nors ir nuslopindavo imuninę sistemą, bet galiausiai viskas baigdavosi paciento mirtimi.
Atsakymo ieškota dar kelerius metus, kol buvo atrasta, kad tam tikri vaistai, kurių pirminė paskirtis leukemijos gydymas, imuninę sistemą gali nuslopinti taip pat sėkmingai, kaip ir radiacija, tačiau be baisių pastarosios šalutinių poveikių. Prie šio atradimo prisidėjo ir jau minėtojo Piterio Medvaro pristatytas audinių skirstymas į tipus. Neilgai trukus buvo atlikta pirmoji operacija pasitelkus naujus vaistus ir audinių tipavimą. Galiausiai devintojo dešimtmečio pradžioje pristatytas naujas, daug tobulesnis imunitetą slopinantis vaistas ciklosporinas, atvėręs naują puslapį inkstų persodinimo istorijoje. Vien JAV 1986-aisiais atlikta beveik 9000 operacijų, iš jų 85 proc. buvo sėkmingos.
Kovo mėnesio įvykiai medicinos istorijoje
1754 m. kovo 4 d. gimė Bendžaminas Vaterhausas (Benjamin Waterhouse), amerikiečių gydytojas ir Harvardo universiteto profesorius, pirmasis JAV išbandęs raupų vakciną.
1833 m. kovo 16 d. Suzana Heihurst (Susan Hayhurst) tapo pirmąja moterimi JAV, baigusia farmacijos koledžą.
1920 m. kovo 15 d. gimė E. Donalas Tomas (E. Donnall Thomas), amerikiečių gydytojas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas už tyrimus apie organų ir ląstelių transplantaciją.
1954 m. kovo 4 d. Piterio Bento Brigamo (Peter Bent Brigham) ligoninė Bostone, JAV, atliko pirmąją sėkmingą inksto persodinimo operaciją.
1965 m. kovo 30 d. mirė Filipas Šolvalteris Henčas (Philip Showalter Hench), amerikiečių gydytojas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas už antinksčių žievės hormonų, jų struktūros ir biologinių efektų atradimą.
2002 m. kovo 24 d. mirė Cezaris Milsteinas (César Milstein), Argentinos mokslininkas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas už teorijas apie imuninės sistemos specifiškumą ir antikūnų klonų gamybos principo atradimą.
Kovo mėnesio sveikatos patarimai
• Mėgaukitės pirmąja saule. Nors kovą šilumos, saulės ir pavasariško oro kartais tenka palaukti arba jis trunka gana trumpai, išnaudokite kiekvieną saulėtą akimirką. Vitaminas D, kurį gauname iš saulės spindulių, mums yra labai svarbus. Jis saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, stiprina imuninę sistemą, kaulus, psichiką ir, be abejo, – pakelia nuotaiką.
• Pasidarbuokite sode ar balkone. Pavasario pradžia – puikus metas pradėti auginti daržoves ir vaisius. Be to, kad už kelių mėnesių mėgausitės šviežiomis ir skaniomis gamtos dovanomis, užsiimdami daržininkyste sudeginsite ir kalorijų – apie 250–350 per valandą. Sodo darbus dirbkite paeiliui – taip, kad aktyvios būtų įvairios raumenų grupės. Jei darže plušėsite 3 kartus per savaitę, galėsite nesigraužti, kad taip ir nepradėjote eiti į sporto klubą.
• Per pietų pertrauką pasivaikščiokite. Pasirinkite tolimesnę kavinukę ar tiesiog užkandę biure, tą laiką išnaudokite pasivaikščiojimui parke ar kitoje gražioje vietoje. Taip bent kiek prasimankštinsite, pakvėpuosite grynu oru ir pajusite pavasarį. Žinoma, jei oras nebus per bjaurus.
• Pakeiskite pagalves. Kada paskutinį kartą keitėte pagalves? Specialistai sako, kad po maždaug penkerių metų naudojimo didelę pagalvės svorio sudaro bakterijos, grybeliai, pelėsiai ir dulkių erkutės. Iš tiesų skamba bjauriai, tačiau visa tai sukelia alergijas ir astmą. Pavasaris – apsivalymo metas, tad kodėl nepradėjus nuo pagalvių?

Populiariausi straipsniai

Rodyti daugiau

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS