Atsakymas paprastas – namų jaukumas priklauso ne tik nuo juose gyvenančių žmonių šilumos, bet ir nuo patalpų mikroklimato. O kokie jūsų namai? Apie tai, kaip sukurti tinkamą mikroklimatą ne tik svečiams, bet, svarbiausia, patiems sau, juk namuose, ypač žiemą, praleidžiame tikrai daug laiko, konsultuoja Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedėja Elena Mirinavičienė.
Jei oras pakankamai drėgnas, tinkamos temperatūros ir, be abejo, švarus, tokiuose namuose gyventi ne tik jauku, bet ir sveika. Tačiau realybė kiek kitokia, daugiabučiuose gyvenantys žmonės dažnai skundžiasi pernelyg šaltomis patalpomis, mat jų kaimynai ir vėl taupo šildymo sąskaita ir radiatorius užsuka ne tik sau, bet ir visam namui. Dar kiti visą žiemą priversti praleisti atsidarę visus langus, nes radiatoriai kaitina taip, kad kasdieninės saunos ištverti nebeįmanoma. Tačiau tokios nenormalios temperatūros ir netinkamas patalpų mikroklimatas veikia ne tik savijautą, bet ir sveikatą.
Lietuvos higienos norma „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku (kai trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra ne aukštesnė kaip 10° C) turi būti ne mažesnė kaip 18°C, santykinė oro drėgmė 35–60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05–0,15 m/s. Taip pat ne mažiau svarbu, kad per parą mikroklimato rodikliai smarkiai nesvyruotų, nes tai nepalankiai veikia žmogaus sveikatą.
Nesunku pastebėti, kad geriausiai jaučiamės, kai oro temperatūra namie apie 19–20°C šilumos. Tiesa, miegamajame ji gali būti 2–3 laipsniais žemesnė, nes vėsus ir grynas oras pagilina miegą, gerina poilsį, padeda greičiau užmigti. Kiek žemesnė temperatūra gali būti ir virtuvėje ar kitame kambaryje, kuriame fiziškai dirbame. Vaikų kambaryje temperatūra neturėtų viršyti 22° C, nes, kai karščiau, pradeda kamuoti galvos skausmai, mažėja darbingumas, blogėja bendra savijauta. Vonios kambaryje tinkamiausia 20–23° Ctemperatūra, koridoriuose, drabužinėse – 18–20° C, rūsiuose ir sandėliuose – 4–8° C. Norint gyventi tinkamos temperatūros namuose, svarbu, kad oro temperatūra ties grindimis ir 1,5 m aukštyje nesiskirtų daugiau kaip 2–3laipsniais. Tas pat pasakytina ir apie temperatūrų skirtumus prie išorinių sienų ir kambario viduryje. Mat, kai šis skirtumas didesnis nei 4°C, žmogaus kojų temperatūra sumažėja 7–10° C. Tada žmogaus organizmas į aplinką priverstas perduoti daug daugiau šilumos, dėl to jis jaučia diskomfortą. Ypač svarbu tinkamą temperatūrų balansą išlaikyti, kai namuose yra ropinėjančių mūsų mažiausiųjų.
Per žema temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to gali sutrikti sąnarių ir nervų galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, sustiprėti buvusios sąnarių ir nervų ligos, sumažėti imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Dar daugiau, netinkama temperatūra veikia ne tik mūsų organizmą, bet ir nuotaiką, dėl netinkamų gyvenimo sąlygų gali padidėti nervinė įtampa. Be to, patalpose, kuriose žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. O kas dėl to nutinka, nereikia nė sakyti: ant drėgnų paviršių atsiranda pelėsinis grybas, kurio žuvusios ląstelės išskiria nemalonų kvapą, o patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti įvairias alergines ligas. Drėgnoje patalpoje žmogaus kūnas išskiria daugiau šilumos, o tai sukelia šalčio jausmą.
Kai kurie neapsikentę šalčio namuose iš parduotuvės parsineša dujinius ar elektrinius radiatorius ir taip išsprendžia šilumos stokos klausimą. Tačiau naudojant dujinius šildytuvus reikia žinoti, kad kubinis metras dujų išskiria 0,8 kg vandens ir 700 litrų anglies dvideginio, jonizuoja orą. Jei nėra geros ventiliacijos, dėl to patalpų drėgmė dar labiau padidėja. Ilgainiui ant šaltų sienų ir palangių kondensuojasi vandens lašai. Todėl, jei šildotės namus dujiniais šildytuvais nusipirkite ir psichrometrą (oro drėgmės matuoklis) ir stebėkite, kad santykinė drėgmė namuose būtų ne didesnė nei 60 proc., idealiausia, kai ji 40–60 proc. Statyti psichrometrą reikia ten, kur praleidžiate daugiausia laiko, svarbu nedėti jo per arti šilumą skleidžiančių prietaisų, tokių kaip radiatorius. Jei oras per sausas – būtina nusipirkti oro drėkintuvą. Nes dėl sauso oro didėja drėgmės išsiskyrimas iš odos ir gleivinių, oda sausėja, greičiau raukšlėjasi, peršti akys. Nemažiau svarbu patalpas namuose vėdinti, net ir žiemą. Beje, vėdinti reikia ne tik ten, kur miegate ar leidžiate laiką su šeima, nemažiau svarbu vėdinti ir vonioje, tualete, virtuvėje greta viryklių ar kitų taršos šaltinių. Teršalams ir garams nepasklisti ir nepatekti į kitas patalpas gaminant maistą padeda garų surinktuvai, esantys virš viryklių.
Judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, o nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Todėl, jei, siekdami sutaupyti šilumą, šaltuose namuose užkamšote ne tik langus, bet ir orlaides ar net ventiliacijos angas – elgiatės neteisingai. Ypač tai kenksminga butuose, kur mediniai langų rėmai pakeisti plastikiniais: medis per savo poras ir rėmų nesandarumą orą praleidžia, o plastikiniai rėmai visiškai sustabdo oro patekimą ir pašalinimą. Todėl, jei jūsų namuose plastikiniai langai, orlaidės turėtų būti nuolat pravertos. Nevėdinamose patalpose kaupiasi drėgmė, anglies dvideginis, anglies monoksidas, sieros vandenilis, metanolis, acetonas ir kitos kenksmingos medžiagos. Jei norite sutaupyti šilumą, kambarius vėdinkite intensyviai ir trumpai, o ne po truputį ilgą laiką. Ir jei laukiate svečių – pasirūpinkite ir saldėsiais. Tinkamas patalpų mikroklimatas ir geros vaišės – tiesiausias kelias svetingiausių namų rinkimų prizinėms vietoms užimti.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę