){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Spraginti kukurūzai labai mėgiami visame pasaulyje. Tikriausiai neretai juos triauškiate tiesiog kino salėje arba net namuose priešais televizorių. Tačiau gydytojai itin dažnai jais smaguriaujančius perspėja apie pavojų sveikatai. Pasirodo, kad jie įgautų savo malonų sviesto prieskonį, gamyboje naudojama diacetilu vadinama medžiaga. Gamtoje šios medžiagos būna vaisiuose, svieste, vyne ir kitur, tačiau gamyklose su sintetiniu diacetiliu dirbantys žmonės (jie įkvepia šios medžiagos dalelyčių kvėpuodami) dažnai suserga liga, vadinama „popkorno plaučiais“ (moksliškai – obliteracinis bronchiolitas), plaučiai tarsi randėja. Tačiau, atlikus daugybę tyrimų, padaryta išvada, kad taip plaučiai pažeidžiami tik tuomet, kai nuolat įkvepiama diacetilio garų. Manoma, kad valgant spragintus kukurūzus pavojus susirgti šia liga negresia. Tiesa, ir naudingais spragėsių pavadinti negalime. Taigi smaguriaukime, bet nepiktnaudžiaukime.
Kai galvoji apie smegenis, tikriausiai įsivaizduoji pilkšvą vagų išraižytą dviejų pusrutulių masę. Tam, kad smegenys tilptų į santykinai nedidelės talpos kaukolę, o smegenų paviršius būtų toks, kokio reikia, smegenys tarsi „suraukšlėjamos“ ir įgauna tokį pavidalą, kokį mes ir įpratę įsivaizduoti. Ištiesus smegenis į vieną plokštumą, jos užimtų maždaug tokį plotą, kaip pagalvės užvalkalas. Užsimezgus naujai gyvybei, smegenys, be abejo, neturi tokių vingių kaip suaugęs žmogus. Neuronai (smegenų ląstelės) migruoja („keliauja“) į skirtingas vietas, tačiau 40 savaičių vaisiaus, t.y. gimti pasiruošusio vaikelio, smegenys atrodo lygiai taip pat, kaip ir bet kurio kito žmogaus. Taigi besimokydami mes neįgyjame naujų vingių. Tačiau į mokymąsi neverta numoti ranka. Besimokant vyksta kitas procesas, vadinamas smegenų plastiškumo padidėjimu. Tai reiškia, kad mokymasis skatina susidaryti vis naujas jungtis tarp neuronų, kas, be abejo, paskatina tam tikrą smegenų veiklą.
Dažnai girdi protingus žmonės kalbant apie oro taršą, išmetamąsias automobilių dujas ir t.t., tačiau suaugusieji vis vien kartoja: išeik į lauką, pasivaikščiok lauke. Jie yra teisūs, nes kambario oras taip pat būna užterštas, ir kambario oro tarša gali būti 10 kartų kenksmingesnė už tą taršą, kuri yra lauke. Taip yra dėl to, kad uždaroje patalpoje ta pati tarša negali pasklisti taip plačiai kaip lauke, čia kažkas panašaus į vonioje ir vandenyne išlietą litrą alyvos. Namai užteršti ne vien tik žemių dalelytėmis, dulkelėmis, bet ir namų dulkių erkutėmis, virusais, bakterijomis, pesticidais (net 80 proc. pesticidų poveikio žmogui pasireiškia būtent uždaroje patalpoje), chemikalais (valiklių, kitų buityje naudojamų priemonių dalelytės, dažų dalelytės ir t.t.), smulkiomis dalelytėmis, kurios patenka nuo baldų, šildymo įrenginių, dujinių viryklių, rūkant ir t.t.. Visos šios medžiagos veikia mūsų kvėpavimo takus ir visą organizmą, silpnindamos atsparumą įvairioms ligoms, didindami kai kurių ligų, įskaitant ir vėžį, riziką. Norint išvengti šių pavojų išties geriausia ilgiau būti lauke, tačiau ne miesto centre, o užmiestyje arba parke (medžių lapai sulaiko itin daug teršalų).
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę