Raudonžiedė pasiflora – kad išliktume ramūs

Greitėjant gyvenimo tempui, daugėja žmonių, kenčiančių nuo nervinės įtampos, nemigos. Kintant gyvenimo įpročiams, šie sutrikimai įgauna epidemijos mastą. Ramybė ir kokybiškas miegas turi neabejotiną svarbą žmogaus gyvenimo kokybei. Nuolat varginantis nerimas daro įtaką psichologinei būsenai, mažina profesinius pasiekimus. Kiekvienas, kuriam kada nors trūko miego, žino, kaip sunku esant tokiai būsenai kokybiškai dirbti, bendrauti. Nukenčia protinė ir fizinė veikla, daugėja konfliktų namuose ir darbe. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, miego sutrikimai vargina apie 40 proc. gyventojų, nulemia 50 proc. eismo nelaimių. Ką daryti? Konsultuoja med. dr. Valdas JAKŠTAS
 

Gyvenimo kokybei užtikrinti labai svarbu mažinti nerimo bei nemigos simptomus. Dažnai gamta mums tiesia pagalbos ranką, kurios dėka galime išvengti stipriai veikiančių raminamųjų ir migdomųjų vaistų, sukeliančių priklausomybę, mieguistumą, lėtinančių mąstymą. Gyvenimo režimo, įpročių keitimas gali būti papildomi augalinės kilmės preparatais. Šiuo metu yra augalinių preparatų, kurie neturi minėtų šalutinių poveikių ir puikiai mažina nerimą, įtampą ir padeda užmigti, taip gerindami gyvenimo kokybę.
Raudonžiedė pasiflora – tai augalas, kurio preparatų skiriama esant nesunkiems protinės įtampos ar nerimo simptomams ir kaip pagalba užmiegant.


 

Raudonžiedė pasiflora atkeliavo iš Amerikos


Augalas priklauso Passifloraceae šeimai, kuriai priskiriama dar apie 400 augalų rūšių. Dauguma jų – vijokliniai augalai. Natūraliai paplitusi rytinėje ir pietinėje Šiaurės Amerikos dalyse, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Požymis, išskiriantis pasifloras kitų augalų kaimynystėje, – ypač gražūs žiedai. Žiedų išvaizda ispanų užkariautojams, 1569 m. aprašiusiems šį augalą, priminė kryžių ir Kristaus žaizdas. Taip šis žiedas ir tapo Kristaus kančios (passionis) simboliu ir nulėmė augalo pavadinimą. Pasiflorų vaisiai – daugiasėklės uogos su sultingu minkštimu. Kai kurių rūšių pasiflorų vaisiai, pvz., marakuja, yra valgomi.
 

Gydomąsias savybes patvirtina mokslas


Pasiflorą, kaip turintį gydomųjų savybių augalą, pradėjo vartoti senovės actekai. Indėnai pasifloras vartojo nuo nerimo, nemigos, galvos, menstruacinių bei kitokios kilmės skausmų. Šis augalas buvo „atrastas“ Ispanų gydytojo Monardes ir 1569 metais atvežtas į Europą, kur plačiai pradėtas vartoti kaip raminamasis, skausmą mažinantis preparatas, taip pat varginant nemigai, akių ligoms, raumenų spazmams, gydant epilepsiją. XXI amžiaus medicina gali remtis keleto šimtmečių pasifloros preparatų vartojimo patirtimi, kurią papildo šiuolaikinių mokslinių tyrimų duomenys.
 

Pasifloros poveikį lemia flavonoidai


Augalo vaistinėje žaliavoje nustatytos keleto grupių veikliosios medžiagos. Manoma, jog flavonoidai nulemia pasifloros ekstrakto poveikį. Flavonoidas chrizinas – vienas farmakologiškai veiklių junginių, slopinančių nerimo simptomus.
Šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje nurodomas raminamasis, nerimą slopinantis, padedantis užmigti bei sukoncentruoti dėmesį, skausmą ir uždegimą mažinantis raudonžiedės pasifloros poveikis, taip pat ji tinka ir nuo epilepsijos. Aprašomas vartojimas kosuliui, bronchinei astmai, nudegimams gydyti. Pasiflora stiprina kitų vaistų nuo depresijos ir raminamųjų preparatų poveikį.
Lietuvoje galima įsigyti rausvažiedžių pasiflorų preparato Relaxor Forte. Jis skiriamas nervinei įtampai slopinti, raminamai būsenai sukelti. Vienoje preparato tabletėje yra 37,6 proc. rausvažiedės pasifloros ekstrakto, kuris prilygsta 1 gramui džiovintos pasifloros žaliavos. Preparatas vartojamas po 1–4 tabletes per dieną.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai