Kolorektalinis vėžys, taip pat žinomas kaip žarnyno vėžys, yra gaubtinės (colon) ir tiesiosios žarnos (rectum) vėžys. Vėžys vystosi, kai sutrinka normalus žarnyną dengiančių ląstelių atsinaujinimo procesas. Gali susiformuoti auglys, kuris, jei nustatomas ankstyvų stadijų, gali būti pašalintas. Tačiau dažnai nebūna jokių pirminių simptomų, ir vėžys, prieš jį nustatant, gali išplisti į kitas organizmo vietas.
Gaila, bet tik tuomet, kai suserga, pacientai ne tik pradeda domėtis ligos gydymu, bet ir nori išsiaiškinti priežastis, nulėmusias ligos atsiradimą. Apie kolorektalinio vėžio rizikos veiksnius, trumpai apie pačią ligą, ligos simptomus ir diagnostikos metodus kalbamės su docentu habilituotu medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinikos vadovu ir Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentu Narimantu Evaldu Samalavičiumi.
Storosios žarnos vėžys pagal sergamumą užima antrą vietą Europoje tarp onkologinių ligų – jis sudaro apie 10 procentų visų onkologinių atvejų. Jeigu anksčiau buvo manoma jog ši vėžio forma yra civilizuoto, Vakarų pasaulio rykštė, tai šiandien jau pastebimas akivaizdus susirgimų gausėjimas ir trečiojo pasaulio šalyse.
Lietuvoje tai taip pat didžiulė ir auganti problema: Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2005 metais Lietuvoje užregistruota netoli 1500 naujų atvejų, ir beveik 1000 mirčių dėl storosios žarnos vėžio. Kasmet respublikoje užregistruojama šios ligos 4–6 procentais daugiau. Bėda ta, kad beveik 2/3 mūsų pacientų liga diagnozuojama III ar IV stadijos, kai išgydymo galimybės yra gerokai ribotos. Tuo tarpu storosios žarnos vėžys yra potencialiai geriausiai išgydomas pilvo organų piktybinis navikas, žinoma, jei diagnozuojamas laiku.
Amžius pats savaime yra rizikos veiksnys sirgti storosios žarnos vėžiu – kiekvienas, sulaukęs 50 ir daugiau metų, priklauso vadinamajai vidutinės rizikos grupei. Tikimybė per gyvenimą susirgti šia liga yra 6 procentai. Ši rizika didėja, jei žmogus serga uždegimine žarnyno liga, jam aptinkama polipų storojoje žarnoje. Jei asmens šeimoje buvo storosios žarnos vėžio atvejų, rizika didėja smarkiai, priklauso nuo šia liga sirgusių giminių skaičiaus, jų amžiaus, giminystės ryšio.
Yra keletas paveldimų storosios žarnos vėžio sindromų, kai ligą lemia patologiniai genai, ir tikimybė paveldėti šią ligą siekia net 50 procentų.
Be abejo, riziką susirgti storosios žarnos vėžiu didina netinkama mityba, nejudrus gyvenimo būdas, antsvoris.
Yra žinoma, kad didelis raudonos mėsos vartojimas, nutukimas, mažas fizinis judrumas yra šios ligos rizikos veiksniai. Tačiau storosios žarnos vėžio atsiradimas yra daugiaveiksnis, todėl teigti, kad šie veiksniai yra lemiami, tikrai negalima.
Storosios žarnos vėžys specifinių, tik jam vienam būdingų simptomų neturi. Tai ir yra viena iš pagrindinių šios ligos užleistumo priežasčių. Jį reikia skirti nuo įvairių nepiktybinių išeinamosios angos ir storosios žarnos ligų. Dažniausia jis aptinkamas kairėje gaubtinės storosios žarnos dalyje ir tiesiojoje žarnoje. Tuomet jam būdingas tuštinimosi funkcijos sutrikimas; progresuojantis vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, neretai su matomo kraujo priemaiša, dažnas ir neefektyvus tuštinimasis, pilvo pūtimas ar gurguliavimas pilve, diskomfortas ir skausmai pilve, apetito stoka, svorio kritimas. Dešiniojoje gaubtinės storosios žarnos dalyje vėžys būna rečiau, ir jo eiga slaptesnė: neretai pirmieji simptomai būna mažakraujystė, bendras silpnumas, skausmai dešinėje pilvo pusėje.
Yra visa keletas storosios žarnos vėžio diagnostikos būdų. Pagrindiniai jų – endoskopiniai. Tai rektoskopija, rektosigmoideoskopija ir – išsamiausias ir tiksliausias – kolonoskopija. Šią ligą galima diagnozuoti ir rentegenu, atliekant retrogradinę irigoskopiją.
Tačiau reikia priminti, kad, norint patvirtinti ligą, reikia paimti keletą audinio gabalėlių iš naviko – atlikti biopsiją – ir patvirtinti diagnozę atlikus mikroskopinį tyrimą. Paminėtina, kad pamažu kelią skinasi ir kompiuterinės tomografijos kolonoskopija, kuri gali suteikti informaciją apie storosios žarnos pakitimus be jokios invazijos. Tačiau šis tyrimas kol kas dar nėra iki galo patikimas, nors nuolat tobulėja.
Kolorektalinis vėžys – dažna liga, tačiau būtina žinoti, kad yra labai didelė galimybė pasveikti, jei vėžys nėra išplitęs ir ligą pradedama gydyti anksti. Reikia žinoti ir tai, kad ne visiems sergantiesiems kolorektaliniu vėžiu gydymas vienodas. Gydymo pobūdis priklauso nuo daugelio veiksnių – vėžio dydžio, lokalizacijos, jo išplitimo, ląstelių tipo, paciento amžiaus bei sveikatos būklės.
Apie kolorektalinio vėžio gydymo principus ir gydymo naujoves paprašėme papasakoti Klaipėdos universitetinės ligoninės chemoterapijos skyriaus vedėjo Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininko Alvydo Česo.
Kolorektalinio vėžio gydymo galimybės yra ribotos ir jos skiriasi pagal vėžio stadiją – jo dydį, lokalizaciją ir išplitimą. Pagrindiniai kolorektalinio vėžio gydymo būdai:
· Chirurginis gydymas (auglio pašalinimas): tai yra pagrindinis gydymo būdas tiems pacientams, kurių kolorektalinis vėžys dar neišplitęs į kitas organizmo vietas (pvz., kepenis ar plaučius). Gali būti derinama su radioterapija ar chemoterapija.
· Radioterapija: spindulinis gydymas arba radioterapija, dažnai taikomas kartu su chirurginiu gydymu ar chemoterapija, siekiant sumažinti vėžio atsinaujinimo tikimybę.
· Chemoterapija: Chemoterapinis gydymas po chirurginės operacijos (vadinamasis adjuvantinis gydymas) taip pat gali būti skiriamas siekiant sumažinti vėžio atsinaujinimo tikimybę. Chemoterapija taikoma ir išplitusiam vėžiui gydyti (vėžiui metastazavus į kitas organizmo vietas).
Taip, šiuo metu praktikoje taikoma biologinė terapija. Naujasis medikamentas sutrikdo naviko kraujotaką ir šis, negaudamas deguonies ir maisto medžiagų, ima nykti. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad, storosios žarnos vėžiu sergančius pacientus gydant angiogenezę slopinančiu medikamentu (Avastin,) kartu su įprastine chemoterapija (Xeloda), bendras išgyvenamumas pailgėja net 30 proc., o laikas iki ligos progresavimo pailgėja net iki 71 proc.
Jei yra bent menkiausia galimybė sumažinti riziką susirgti bet kuria liga – reikia ja pasinaudoti. Tai ypač svarbu kalbant apie vėžines ligas, tarp jų ir kolorektalinį vėžį. Kolorektalinio vėžio profilaktikos galimybes apžvelgs docentas habilituotas medicinos mokslų daktaras Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinikos vadovas ir Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentas Narimantas Evaldas Samalavičius.
Manoma, kad riziką šia liga susirgti galima sumažinti mažiau vartojant raudonos mėsos ir daugiau skaidulinio maisto, daugiau užsiimant fizine veikla, vengiant antsvorio. Didžiausias dėmesys turi būti koncentruojamas į rizikos grupių profilaktinius tyrimus.
Tad tikroji profilaktika turi būti skirta rizikos grupei priklausantiems asmenims. Rizikos grupei priskiriami: pacientai, kurių šeimoje yra buvę storosios žarnos vėžio atvejų, sirgę nepiktybiniais storosios žarnos augliais, sergantieji uždegiminėmis ligomis, sergantieji paveldimais storosios žarnos vėžio sindromais, taip pat bet kuris žmogus, perkopęs per 50 metų amžiaus slenkstį. Respublikos masteliu pastarajai grupei šiuo metu yra inicijuojama patikros programa.
Vienas iš storosios žarnos prevencijos modelių yra šeiminė adenominė polipozė – reta paveldima liga, kuria domiuosi ir ja sergančiuosius gydau jau daugiau nei dešimtmetį. Dėl pakitusio geno 5 žmogaus chromosomoje, storojoje žarnoje atsiranda dauginių ataugėlių – polipų, kurių negydant, žmogus neišvengiamai suserga storosios žarnos vėžiu, vidutiniškai sulaukęs 40 metų amžiaus. Kol nėra vėžio, liga paprastai nepasireiškia, tad užbėgti vėžiui už akių galima tik tiriant šia liga sergančiojo pirmos eilės gimines (brolius, seseris, vaikus, kartais ir tėvus). Diagnozavus ligą, būtina taikyti profilaktinį gydymą – storosios žarnos pašalinimą, nes tik tokiu būdu patologinis genas nesukels storosios žarnos vėžio. Nors ši liga sudaro mažiau nei pusė procento visų storosios žarnos vėžio atvejų, ji yra tarsi modelis storosios žarnos vėžiui pažinti, taip pat ir modeliuoti profilaktines patikras. Be to, laiku atliekant operacijas, storosios žarnos vėžio prevencija šioje ligonių grupėje yra ypač akivaizdi.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę