Tai skubėjimas. Gerai, kad žmonės jau ima suvokti savo skubėjimą. Žmonės nepatenkinti savo vidiniu būviu, juos gal iš dalies patenkina rezultatas, kurį jie gauna skubėdami, bet tai tik iki pirmos klaidos. Prisiima darbe daug darbų, skuba juos visus padaryti, tačiau vienas insultas nubraukia dešimt metų skubėjimo...
Aš siūlyčiau moderniai visuomenei skubėti neskubant. Joga moko pasiekti kuo didesnį efektyvumą savo gyvenime, tačiau neaukojant sveikatos. O šito gali pasiekti tik sąmoningas žmogus. Jogos tikslas ir yra sąmoningumo didinimas. Tam naudojami kūno, kvėpavimo pratimai. Sąmoningo žmogaus gyvenimo kokybė kyla.
Mums, vakariečiams, pragmatiškai žiūrintiems į gyvenimą, joga būtų jungtis su savo gyvenimu. Mes tarsi gyvename ne savo gyvenimą. Lyg jauti, kad tu sau meluoji, čia netikras tavo gyvenimas. „Dar kiek padirbsiu, tada jau gyvensiu...“ Jogos principas yra nemeluoti sau ir kitiems. Reikia pajausti tą subtilią ribą, jungtį tarp savęs ir savo gyvenimo. Vaizdžiai sakant, joga būtų sankaba tarp variklio ir automobilio ratų. Kas nutinka? Skubančio žmogaus variklis dirba didelėmis apsukomis, sankaba nesujungia su važiuokle, ir vis tiek variklis sukasi, tepalai, kuras naudojami... O automobilis prastai važiuoja – tai ir yra stresas, nes nėra jungties.
Antra – skirtingų kartų nesusikalbėjimas. Santykiai su namiškiais, vaikais – t. y. socialinė sveikata. Ji taip pat labai svarbi, nes jeigu šioje vietoje imama „sirgti“, gali susirgti ir fizinis kūnas. Manau, dėl to, kad nemažai tėvų gyvena pagal tradicines, jau atgyvenusias vertybes, o vaikai gyvena pagal modernios visuomenės tradicijas. Skiriasi jų požiūris į tuos pačius dalykus. Tokios problemos nebuvo senovės lietuvių klasikinėje visuomenėje, kaime daugelis kartų gyveno pagal tas pačias tradicijas. Dėl to nesusikalbėjimo kyla daug konfliktų ir kenčia emocinė, psichinė žmogaus pusė.
Galima perimti minčių tvarkymą, o, sutvarkius mintis, tvarkosi ir kūnas. O galima atvirkščiai, tvarkyti kūną, tada ir mintys savaime tvarkosi. Lėtini kūną – lėtėja mintys.
Egzistuoja dėsniai. Kūnas yra labiau inertiškas, t.y. pati grubiausia žmogaus materijos dalis. Jis lėčiausiai įsibėgėja, bet įsibėgėjęs lėčiausiai sustoja. Iš pradžių kūnas pradeda sirgti dvasiškai, emociškai, psichiškai ir tik galiausiai suserga fiziškai. Lygiai taip pat ir sveikimas. Kūnas pasveiksta vėliausiai, liga tarsi užkonservuojama.
Jeigu yra kūno negalavimų, galima sau kasdien kartoti „aš jau sveikas, dabar beliko kūnui pasivyti mano psichinę būklę“.
Siekiant sveikatos, norint būti patrauklia asmenybe, laukiant sėkmės, geriausia, kai panaudojamos ir fizinės, ir psichinės galios. Galvokite pozityviai ir su kūnu atlikite veiksmus, kurie sustiprina dvasinę būseną. Ką daryti su kūnu, kokiais judesiais įjungti savo mąstyto galias, kaip neigiamas emocijas paversti teigiamomis, moko joga. Tai yra harmonijos, pusiausvyros visame kame suradimas.
Vidinės harmonijos suradimas kartais leidžia žmogui atrasti tuos svarbiausius atsakymus į klausimus, kaip bendrauti, kaip pagerinti aplinką namuose, kaip nekonfliktuoti.
Dar mokykloje perskaičiau tokią sentenciją „jeigu tau reikia ką padaryti greitai, tai neskubėk, bet daryk greitai“. Turimas omenyje vidinis skubėjimas. Užstrigo žmogus kamštyje, bet jo žandikaulis, kumščiai, kojos – viskas juda! Žmogus daro tūkstančius nesąmoningų veiksmų, tampo rankeną, vis taisosi plaukus. Yra vidinis skubėjimas, tačiau žmogus vis tiek niekur nejuda. Jeigu niekur nejudi – mažink apsukas! Toks elgesys rodo, kad yra sąmoningumo stoka.
Su pozityvaus mąstymo problema susidūriau gana anksti, berods, dar mokykloje. O su minčių valdymu dirbau apie 15 metų. Tiek truko mąstymo keitimas, tai nėra lengvas procesas. Dėl to, kad labai mažai pavyzdžių, nėra iš ko mokytis nei šeimoje, nei mokykloje.
Dabar papuolu į atvirkštines situacijas. Gyvenimo tempas neaplenkia ir manęs, reikia kasdien nudirbti daugybę darbų... Viduje ramu. Tą vidinę ašį jaučiu kaip stabilų darinį. Kol nepaleidžiu to vidaus, neleidžia jam įsibėgėti, tol nesergu. Bet kartais būna, kad mano vidinė ašis ima judėti, įsisuka į gyvenimo verpetą... Svarbu nepamesti tos vidinės kontrolės, ji yra pojūčio lygmenyje, toks lyg ir šeštasis jausmas.
Stabdau kūną. Visiems, kas yra labai pavargęs, nualintas streso, bėgimo, ką kamuoja ligos, patariu išbandyti šį būdą. Išgulėkite lovoje 24 valandas. Su sąlyga – jokio televizoriaus. Jeigu skaitysite knygą ar klausysitės muzikos, tai rinkitės lengvo turinio. Geriausia tiesiog gulėti, gulėti, gulėti... Toks išsigulėjimas padės susigrąžinti per kelis mėnesius prarastas jėgas.
Rytų filosofija, daosizmo filosofija tą vadina pūdymu. Jei kalbėtume apie žemdirbystę, žinome, kad po tam tikrų kultūrų auginimo, kurį laiką reikia žemę pūdyti. Žmogus taip pat turėtų save „suarti, paakėti“ ir palikti. Jogos filosofijoje tai vadinama veikimu neveikiant.
Žmonės bijo poilsio, kai nieko neveikiama. Tai yra klaidingas požiūris. Pasyvumą reikia rinktis, kai pavargstama nuo veiklos. Dabar madingi visokie SPA savaitgaliai, tačiau tai brangu, lova pigiau (juokiasi).
Joga galima pavadinti aktyvia meditacijos forma. Kai juda kūnas, protas ilsisi, tvarkosi. Arba atvirkščiai. Galiausiai, vis tiek įvyksta proto nusiraminimas. Kai tai įvyksta, žmogui leidžiama žengti tolimesniu dvasingumo keliu.
Į mano vedamus užsiėmimus ateina nemažai tokių viduje per stipriai užsisukusių (šypsosi). Po vieno užsiėmimo, matau, kad žmonės nurimsta, sulėtėja. Tačiau jau į kitą užsiėmimą tas žmogus ateina gerokai išsibalansavęs. Vėliau jie sako, kad bent jau joga padeda jiems kelis kartus per savaitę pristabdyti tą skubėjimą. Joga – tai puikus būdas vidiniam nusiraminti įgyti ar atgauti. Šios sistemos poveikį sveikatai pripažįsta ir šiuolaikiniai medikai.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę