){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Interviu su Gaidiene filmavimas vyko ryte, kūrybinės grupės nariai atrodė apsnūdę, kai kurie net ir pavargę, o pašnekovė visus nustebino žvalumu. Nusprendę filmuoti lauke, po kurio laiko gailėjomės – žvarbo rankos ir šalo ausys, dar vėliau ėmė lyti. Atrodė, kad Gaidienei šaltis visai nerūpi. „Esate neužsigrūdinę, todėl jums šalta. O lauke juk visai nešalta“, – šyptelėjo moteris.
Po filmavimo susėdus dar pasikalbėti, Gaidienė atsisakė pasiūlyto kavos puodelio. „Negeriu kavos ir tos „gerosios“ žaliosios arbatos iš pakelių. Geriau išgerti Lietuvos laukuose surinktų žolelių arbatos: ir skanu, ir naudinga“, – šypsosi šiltų veido bruožų moteris. Jau išjungus kameras, biologė kalbėjo apie savo domėjimosi objektą – gydymą žolelėmis. Moteris labai apgailestauja, kad šių dienų žmogus nutolo nuo gamtos, nežino, kaip atrodo gydomieji augalai, nebepasitiki jų gydomąja galia ir dažnai susirgę ar kam suskaudus griebiasi cheminių vaistų. „Suprantu, kad daugelis, įvertinę greitą cheminių vaistų poveikį, jau niekuomet nesutiks laukti lėtesnio žolelių efekto. Tokie jau mes tapome: skubantys, nekantrūs, susirgę irzlūs, o labai dažnai – tiesiog nelaimingi“, – kalbėjo Gaidienė.
Pasak Gaidienės, nereikia nuvertinti smulkių augaliukų gydomosios galios. Pavyzdžiui, apie mažų uogelių mėlynių naudą ji galėjo pasakoti beveik valandą. Beje, biologė kartu su Vilniaus sveikatos klubo nariais užsiima šviečiamąja veikla. Moteris važinėja po šalį, skaito paskaitas apie gydomąsias augalų savybes, susitinka su kitų miestų sveikuolių klubų nariais. „Pastebėjau, kad liga, kuri ateina netikėtai, ima mokyti žmogų kantrybės. Iš pradžių, visi būna nekantrūs, nori sužinoti kuo daugiau, pasiryžę receptus ir vaistažolių mišinius gerti čia pat, tačiau gydymas nemėgsta skubos. Ne vienerius metus „ėjome“ ligos link, tad ne per vieną dieną ji ir pasitrauks“, – dalijosi mintimis Gaidienė.
Gražina prisipažino, kad jos pačios ligos paskatino ją susidomėti sveika gyvensena ir gydomosiomis augalų savybėmis. Jauną moterį kamavo išsiplėtusios venos, nuovargis, nemiga, padidėjęs kraujospūdis ir dar gausybė kitokių negalavimų. Pagal išsilavinimą Gražina yra biologė, tad ėmė domėtis natūraliais gydymo būdais, juk žinių apie augalus turėjo daugiau nei kiti. Taip susidomėjimas galiausiai virto rimtu užsiėmimu. Ir ilgu keliu į pasveikimą. Pasak Gaidienės, bėgiojimas rytais ir nuolat vartojami žolelių antpilai jau keletą metų leidžia neprisiminti, kur yra poliklinika ir kokia jos šeimos gydytojos pavardė.
Dabar jos paskaitų kas savaitę klausosi dešimtys žmonių. Kartu su vegetare Ksavera Vaištariene Gražina bando rasti kelią į pagalbos ieškančių žmonių širdis. „Nors žmogų ir užpuola ligos, dažnai jis, trokšdamas greito rezultato, išbalansuoja savo organizmą cheminiais vaistais. Ir pakeisti daugelio požiūrį į ligą, į sveikatą, į gyvenimo būdą labai sunku. Siūlau visiems vasaros metu traukti ne į vaistinę, o į mišką. Pabraidyti po lietuviškas pievas, pasirinkti augaliukų. Gamta teigiamai veikia žmogaus savijautą, neskubėjimas atpalaiduoja raumenis, išlaisvina nuo galvos skausmų, pašalina stresų naštą. Kad būtume sveikesni, reikia visai nedaug ir, svarbiausia, įsiklausyti į savo kūną“, – sakė biologė.
Gražinos Gaidienės be galo malonu klausytis, jos pasakojimas ramus, įdomus ir įtaigus. Beveik dvidešimt metų ji dirba biologijos mokytoja. Dirba Vilniaus kurčiųjų mokykloje, tad moka dar vieną kalbą – gestų. Matyt, ir darbas su kitaip pasaulį suvokiančiais vaikais išmokė Gražiną neskubėti.
Laidos žiūrovams Gražina papasakojo apie mėlynių naudą akims. Visi žinome, jog jeigu norime turėti sveikas akis, gerai matyti ir būti sveiki, turime valgyti mėlynes. Mėlynių galima rasti bet kuriame Lietuvos kampelyje. Tai yra ilgaamžis augalas, uogas brandinantis net 30 vasarų.
„Mėlynių reikia valgyti kuo daugiau. Nors jų rinkimo periodas labai trumpas, vertėtų pasistengti, kad nuo kasdienio stalo jos nedingtų visus metus. Uogas galima užšaldyti ar sudžiovinti, o rudenį ar žiemą ruošti įvairius antpilus, arbatas, patiekalus su mėlynėmis“, – kalbėjo vaistinių augalų žinovė.
Pasak Gaidienės, tėveliai galėtų dažniau su vaikais išeiti į mišką pamėlyniauti. „Dabar kas trečias mokinukas nešioja akinius. Vaikai daug laiko praleidžia prie knygų, kompiuterio, televizoriaus. Aišku, visuomet vaikų akims tenka nemažas krūvis, tačiau mūsų senoliai savo akis stiprindavo per vasarą valgydami mėlynes. Vertėtų prisiminti šį paprastą akių priežiūros būdą“, – šypsosi Gražina.
Biologė negailėjo pagiriamųjų žodžių mėlynėms: jos sumažina cukraus kiekį kraujyje (todėl tinka sergantiesiems cukriniu diabetu), turi daug ląstelienos, mažai cukraus ir mažai kalorijų. Jose daug įvairių vitaminų, karotinų ir akims itin svarbių – antocianozidų. Būtent šios medžiagos užtikrina gerą regėjimą prieblandoje, stiprina akių kapiliarus ir veikia laisvuosius radikalus. Senovėje nebuvo žinoma, kodėl mėlynės teigiamai veikia akis, tačiau senoliai pastebėjo, kad valgant mėlynių jaučiamasi ir matoma geriau.
Jau šiais laikais medicina susidomėjo mėlynių gydomosiomis savybėmis. Išsiaiškinta, kad šių uogų sudėtyje esanti medžiaga – antocianozidai – skatina rodopsino sintezę. Rodopsinas – tai raudonasis pigmentas, būtinas normaliam akies tinklainėje esančių ląstelių funkcionavimui. Šių ląstelių dėka žmogus mato prieblandoje.
Deja, visų biologės patarimų televizijos laidos žiūrovams nepavyko parodyti. Keletas patarimų liko žurnalo skaitytojams.
Kaip džiovinti mėlynes
Rinkti uogas reikia sausą dieną, geriausia – iki saulei kylant. Rinkti rankomis, namuose išrinkti žalias uogeles. Vėliau prisirpusias, sveikas uogas paberti ant balto popieriaus lapo. Palikti 2–3 dienas. Uogas galima dėti į džiovyklą (tam puikiai tiks orkaitė), bet džiovyklos temperatūra neturi viršyti 50 laipsnių, antraip gali dingti veikliosios mėlynių medžiagos.
Ar uoga pakankamai sudžiūvusi, galima nesunkiai patikrinti – suspauskite ją tarp pirštų. Jeigu ji netepa rankų, vadinasi, sudžiūvo.
Sudžiūvusias uogas galima vartoti akims stiprinti kasdien po 1 arbatinį šaukštelį.
Kaip užšaldyti mėlynes
Nuplaukite surinktas uogas ir leiskite joms natūraliai išdžiūti. Uogas galite iš karto dėti į šaldymui skirtus indelius, kurių galite įsigyti prekybos centruose. Užšaldytose uogose lieka visos veikliosios medžiagos, tačiau verdant, jau 50 laipsnių temperatūroje antocianozidai žūsta. Užšaldytomis uogomis galite mėgautis iki kitos vasaros.
Mišinukas akims stiprinti
Šaltalankio uogos – 50 g
Džiovintos mėlynės – 50 g
Akišveitė – 10 g
Arbatinį šaukštelį mišinio užpilkite stikline verdančio vandens. Vieną valandą palaikykite šiltai ir po truputį išgerkite per dieną.
Kokias ligas tinka gydyti mėlynėmis?
· Vaikų ir suaugusiųjų diarėją (viduriavimą)
· Virškinimo sutrikimus (mėlynės mažina puvimo, rūgimo procesus žarnyne)
· Žvynelinę, egzemą
· Cistitą, šlapimo takų infekcijas
· Tulžies „smėliuką“
Kada mėlynės netinka?
· Kai yra infekcinis viduriavimas
· Skydliaukės sutrikimai
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę