){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, pagerina cirkuliaciją ir deguonies panaudojimą organizme, palengvina širdies ligos simptomus, mažina arterinį kraujo spaudimą (AKS), pagerina nuotaiką ir bendrą išvaizdą.
Besimankštindami neturite jausti nuovargio ar kt. diskomforto (orientuokitės į kvėpavimo dažnį, pulsą, pojūčius). Venkite ištvermę lavinančių pratimų (atsispaudimų, atsisėdimų iš gulimos padėties ir kt.), nekelkite didelio svorio. Aerobikos pratimai ypač naudingi širdžiai, kadangi sumažina širdies susitraukimų dažnį ir AKS bei pagerina kvėpavimą. Jiems priklauso: vaikščiojimas, bėgiojimas ristele, šokinėjimas per virvutę, važiavimas dviračiu (stacionariai ar atvirame ore), slidinėjimas, čiuožimas, irklavimas, vandens aerobika. Sportuoti rekomenduojama 20–30 min. per dieną, mažiausiai 3–4 kartus per dieną, laipsniškai didinant krūvį, ypač jei reguliariai nesportuojate.
Nesimankštinkite atvirame ore, kai lyja, drėgna ar šalta. Padidėjęs drėgnumas sukelia greitą nuovargį, dideli temperatūros svyravimai gali sutrikdyti cirkuliaciją, pasunkinti kvėpavimą ir sukelti krūtinės skausmą.
Svarbu palaikyti normalų vandens ir druskų balansą. Išgerkite periodiškai vandens, nelaukite, kol būsite ištroškę, ypač kai karšta, tačiau negerkite per daug.
Užuot pasirinkę liftą, lipkite laiptais, pasivaikščiokite per pietų pertrauką, porą stotelių paeikite pėsčiomis, šokite, dirbkite sode ar darže.
Valgykite mažiau kaloringą maistą, t.y. vartokite daugiau daržovių, vaisių, žalumynų (išimtį sudaro riešutai, avokadai, alyvuogės, kadangi yra pakankamai riebūs).
Vietoj daržovių ar vaisių sulčių vartokite pačias daržoves ar vaisius, nes jų minkštime yra daug vertingos ląstelienos.
Rinkitės liesą mėsą (veršieną, jautieną), paukštieną (vištieną, kalakutieną) be odelės, geriausia jų krūtinėlę, kurią troškinkite, kepkite ant grotelių.
Bent 2 kartus per savaitę valgykite žuvies (ypač riebios, pvz., lašišos, skumbrės) patiekalų dėl joje esančių polinesočiųjų rūgščių (omega-3), kurios teigiamai veikiančių riebalų apykaitą.
Vietoje baltos rinkitės rupių miltų, daug ląstelienos turinčią duoną, sėlenas, avižinius dribsnius.
Valgykite neriebius pieno produktus. Sviestą, grietinę, taukus, grietinėlę keiskite augaliniais aliejais, kefyru, jogurtu, neriebia varške.
Kadangi kiaušinio trynyje daug cholesterolio, o baltyme jo nėra, gamindami maistą, vartokite tik baltymą.
Venkite: riebios mėsos, paukštienos (antienos, žąsienos), dešrelių, lašinių, rūkytų dešrų, subproduktų (kepenėlių, inkstų), nes juose daug cholesterolio, makaronų, bandelių su kremu, spurgų, pyragaičių ir kt. saldžių skanėstų.
Vietoj aštrių, sūrių, riebių padažų, patiekalus gardinkite žalumynais, įvairiais prieskoniais, citrinos sultimis.
Ribokite druskos kiekį, ypač jei padidėjęs arterinis kraujospūdis.
Atsisakykite saldžių gazuotų gėrimų, į kuriuos įeina cukrus, saldikliai, dažikliai, konservantai ir kt.
Gerai žinoma, kad antioksidantai, esantys raudonojo vyno sudėtyje, pasižymi širdies kraujagyslių sistemą apsaugančiu poveikiu. Taip yra dėl to, kad jų daug yra vynuogių odelėje, kurios daugiau raudonajame nei baltajame vyne. Tačiau neseniai pastebėta, kad vynuogių minkštime yra kitos grupės antioksidantų, kurie taip pat teigiamai veikia širdies kraujagyslių sistemą.
Saikingai vartokite alkoholinius gėrimus: per dieną išgerkite ne daugiau kaip 350 ml alaus, 140 ml – vyno, ar 30–40 ml stipresnių gėrimų.
Palaikykite normalų kūno svorį, jį lengvai galite apskaičiuoti patys, jei žinote savo ūgį ir svorį. Kūno masės indeksas (KMI) apskaičiuojamas pagal formulę: KMI = Svoris (kg)/Ūgis (m2), pvz., jeigu svoris 65 kg ir ūgis 1,70 m, tai KMI = 65/1,72 = 22,5.
Normalus svoris KMI = 18,5–24,9
Liesumas KMI < 18,5
Antsvoris KMI = 25–29,9
Nutukimas KMI = 30 ar daugiau
Net nedidelis svorio sumažinimas teigiamai veikia cholesterolio koncentraciją, mažėja AKS.
Atkreipkite dėmesį į kūno formą. Nutukusiems suaugusiesiems, kurių liemens apimtis didesnė nei klubų, t.y. „obuolio” tipo, didesnė rizika sirgti širdies kraujagyslių ligomis nei tiems, kurių klubų apimtis viršija liemens apimtį – „kriaušės“ tipas.
(<140/90 mmHg, jei yra rizikos veiksnių, ribos griežtesnės)
(esant reikalui, gali būti vartojama vaistų)
(cukrinį diabetą, podagrą, skydliaukės patologiją ir kt.)
Teigiamą poveikį širdžiai turi vitaminai ir mineralai arba jų kompleksas. Kaip vieną iš tinkamų variantų rekomenduočiau, pvz., preparatą Magne B6 – magnio ir vitamino B6 derinį.
Magnis palaiko normalų širdies ritmą, reguliuoja širdies nervų ir raumenų aktyvumą, atpalaiduoja lygiuosius kraujagyslių raumenis, reguliuoja kraujo spaudimą, nervinių ląstelių mitybą.
Paprastai organizmas pakankamą magnio kiekį gauna su maistu, tačiau jo poreikis padidėja sergant koronarine širdies liga, po miokardo infarkto, esant širdies ritmo sutrikimams, pagyvenusiems žmonėms, nėščiosioms, esant nesubalansuotai mitybai.
Vit. B6 padeda magniui prasiskverbti į ląstelę, pagerindamas jo pasisavinimą žarnyne. Dėl šio vitamino poveikio junginys homocisteinas virsta cisteinu. Esant vitamino B6 trūkumui, kraujyje padidėja homocisteino, dėl to didėja infarkto ir insulto rizika.
Galimas šalutinis poveikis, retai – viduriavimas, pilvo skausmas. Draudžiama vartoti esant inkstų funkcijos nepakankamumui.
Galima sąveika su kai kuriais vaistais, prieš pradėdami vartoti pasitarkite su gydytoju.
Preparatas išleidžiamas tablečių ir ampulių (geriamųjų) pavidalu. Vaikams paprastai rekomenduojama nuo 1 iki 4 tablečių arba nuo 1 iki 2 ampulių per parą, priklauso nuo amžiaus, suaugusiems – 4 tabletės arba 2 ampulės per parą. Paros dozę patartina dalyti į 2 ar 3 dalis ir vartoti valgant bei užgeriant dideliu kiekiu vandens.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę