[klausimas]Kas lėmė ankstesnį Jūsų apsisprendimą tapti gydytoju?[/klausimas]
Negalėčiau atsakyti vienpusiškai. Vis dėlto nemanau, kad būti mediku yra profesija. Tai yra pašaukimas - taip pat, kaip būti mokytoju, kunigu. Ir jei žmogus dirba tokį darbą tik kaip amatą - ar gydytojas, ar mokytojas - nelaimė jam pačiam ir tiems, kurie pasitaiko po jo ranka. Manau, pašaukimas kyla iš noro padėti. Gaila tų žmonių, kurie, ateidami studijuoti mediciną ar teisę, vadovaujasi naudos kriterijumi.
[klausimas]Ar kunigo ir mediko pašaukimai panašūs?[/klausimas]
Mes skiriame pašaukimą nuo profesijos, amato - vadinasi, turi būti ir kažkokių bendrų bruožų. Tokiu atveju neskirstai dienų ir valandų į “darbo” ir “nedarbo” - tau visą laiką rūpi, kas ir kaip padaryta. Čia neužtrenksi įstaigos durų ir neatsikratysi visų “darbo reikalų”.
[klausimas]Kada ir kaip apsisprendėte tapti kunigu?[/klausimas]
Pašaukimas neateina staiga - jis turi subręsti. Nėra taip, kaip gali atrodyti skaitant Šventąjį Raštą: sapne ateina angelas ir pasako, ką ir kaip pašauktasis turi daryti. Man prireikė keleto metų, kol galutinai apsisprendžiau, ar daryti viena ir galvoti apie kita - sukurti šeimą ir gyventi pasaulietiškai, ar eiti kunigo keliu.
Apsispręsti nebuvo lengva. Tačiau tie du pašaukimai - gydytojo ir kunigo - tarpusavyje neprieštaravo. Pasaulyje yra nemažai kunigų - gydytojų, kurie praktikuoja ir viena, ir kita. Mediko išsilavinimas man padeda dėstant universitete.
[klausimas]Kaip pasikeitė Jūsų požiūris į žmones: anksčiau skirstėte į “pacientus” ir “ne pacientus”, dabar į “aveles” ir “ne aveles”?[/klausimas]
Mano požiūris į žmogų nepasikeitė. Ir tada, dar nestudijavęs teologijos, supratau kai kuriuos prigimtinius dalykus. Žmogaus gyvybė man buvo šventa, į žmogų žiūrėjau kaip į asmenį, visumą.
[klausimas]Nesigailite atsisakęs gydytojo darbo?[/klausimas]
Apsispręsti nebuvo lengva. Reikėjo rinktis naują, tam tikra
prasme - nežinomą kelią. Šešerius metus dirbau chirurgu: Pasvalyje, Klaipėdoje, Kaune. Savo srityje buvau šiek tiek “pasikaustęs”, daug operavau, dirbti iš tiesų sekėsi. Viskas jau atrodė aišku - reikia eiti tik tobulėjimo kryptimi - ir užtikrinta: ir darbo vieta, ir materialioji gyvenimo pusė. Staiga - reikia palikti tą visomis prasmėmis aprūpintą gyvenimą ir eiti kažkur, kur daug klaustukų, ko neperskaitysi knygoje ir nesužinosi iš kitų - reikia patirti pačiam.
Džiaugiuosi, kad dabar esu kelyje, kurį pasirinkau. Ir turbūt nebūčiau toks kunigas, koks dabar esu, jei anksčiau nebūčiau buvęs gydytoju.
[klausimas]Šeimos atsisakymas buvo auka ar natūralus dalykas?[/klausimas]
Kunigai apie savo gyvenimą dažnai kalba taip, tarsi tai būtų auka. Man atrodo, kad labiau aukojasi tie, kurie gyvena šeimoje. Vienas lietuvis kunigas yra pasakęs: kunigo gyvenimas kartais yra aukos gyvenimas, bet gyvenimas santuokoje yra nuolatinis aukos gyvenimas. Reikėtų gerai pagalvoti, kas labiau aukojasi: ar atsisakęs šeimos, ar gyvenantis šeimoje.
[klausimas]Kokia yra eilinė kunigo “darbo diena”?[/klausimas]
Čia daug kas priklauso nuo to, kur kunigas paskirtas. Aš parapinio darbo nedirbu. Daug laiko užima pedagoginė, mokslinė veikla: skaitymas, rašymas, ruošimasis paskaitoms, vadovavimas studentų darbams. Man “eilinių dienų” nebūna: šiandien aš - Kaune, rytoj - Vilniuje. Parapijoje esančio kunigo dienotvarkė būtų kitokia.
[klausimas]Sekmadienis kunigui - taip pat “darbo diena”?[/klausimas]
Jei kunigas “dirba” - gal ir darbo diena. Aišku, kunigo veikloje yra dalykų, kuriuos būtų galima suprasti kaip darbą. Nedrįstu sakyti, kad šv. Mišių aukojimas galėtų būti darbas. Žmogaus, kuris taip mano, nebūtų galima ir kunigu laikyti.
[klausimas]Ar, Bažnyčios akimis, dabartinis pasaulis labai nuodėmingas?[/klausimas]
Laikai keičiasi: didesnis gyvenimo tempas, geresnė buitis, tačiau žmogaus prigimtis nekinta. Nemanau, kad būdingų žmogaus prigimčiai nuodėmių padaugėjo. Galbūt atsirado daugiau pagundų - norisi pakonkuruoti su Dievu ar net juo pasijusti. Net tokiose ne jam priklausančiose srityse, kaip gyvybės pradžia ir pabaiga, žmogus nori pasijusti visiškai savarankiškas. Mane stebina tai, kad blogi dalykai šiandien priimami kaip norma. Vis daugiau žmonių mąsto taip: jei daugelis galvoja, kad tai, kas yra blogai, yra gerai - vadinasi, galima. Kunigo vaidmuo išlieka nepakitęs: padėti atsirinkti, įvertinti kai kuriuos dalykus. Nors, reikia pripažinti, kartais tie vertinimai vėluoja.
[klausimas]Jūsų gyvenimo tikslas?[/klausimas]
Galėčiau atsakyti kaip sako kai kurie žmonės: “Padėti kitiems”. Tačiau aš atsakysiu, kaip turbūt kiekvienas kunigas sako: “Gražiai ir garbingai numirti”.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę