Alerginis sezoninis konjunktyvitas – tai alerginis akių junginės uždegimas, viena iš šienligės klinikinių formų, sukeltas ore sklandančių žiedadulkių. Uždegimui prasidėti užtenka dviejų trijų žiedadulkių, ir nebūtinai šalia jūsų turi būti pieva ar miškas. Nešamos vėjo, žiedadulkės gali nukeliaut dešimtis kilometrų ir, patekusios į akis, sukelti uždegimą. Tuo galime įsitikinti vasarą baloms nusidažius ryškiai geltona spalva – tai iš atmosferos išplautos žiedadulkės.
Lietuvoje alergiją dažniausiai sukelia motiejukų, miglės, beržo, alksnio, lazdyno, pelyno žiedadulkės. Liga pasikartoja kasmet, kai žydi alergiją sukeliantis augalas. Dažniausiai – balandžio-rugpjūčio mėnesiais.
Alergiškam ligoniui pradeda perštėti ir ašaroti akys, parausta, paburksta vokai. Dažniausiai pažeidžiamos abi akys. 70 proc. atvejų konjunktyvitas būna kartu su alergine sloga ir pasireiškia nosies niežėjimu, kutenimu ir čiauduliu. Šie simptomai kartojasi kasdien, kol peržydi alergiją sukėlęs augalas. Pasibaigus žydėjimui, ligonis pasveiksta iki kitų metų žydėjimo sezono.
Vienas iš konjunktyvito gydymo būdų – tai minėtasis kontakto su žiedadulkėmis vengimas. Tačiau įrodyta, kad jo visiškai išvengti neįmanoma. Todėl, pasireiškus pirmiesiems ligos simptomams, būtina kreiptis į alergologą. Jokiu būdu negalima gydytis patiems.
Naujausia ir veiksmingiausia sezoninio konjunktyvito gydymo priemonė – specifinė imunoterapija: į organizmą mažomis dozėmis leidžiama alergeno, kuriam žmogus jautrus. Taip organizmas prie jo pripratinamas, ir žmogus tampa jam nebejautrus. Gydyti turi būti pradėta prieš žydėjimo sezoną.
Deja, šis gydymo būdas nėra kompensuojamas ligonių ka-sų. Tad realiai pagrindiniai vaistai nuo sezoninio alerginio konjunktyvito – antrosios kartos antihistamininiai preparatai.
Jei konjunktyvitas nesunkus, gydyti galima 4–8 kartus per dieną lašinant į akis dirbtinių ašarų ar kelis kartus per dieną dedant šaltus akių kompresus (kompresai turėtų būti virinto vandens, o ne ramunėlių).
Sergantiesiems vidutinio sunkumo alerginiu konjunktyvitu rekomenduojami geriamieji antihistamininiai vaistai, kurie gali būti vartojami sistemiškai (tabletėmis) arba akių lašų forma.
Į akis gali būti lašinama put-liųjų ląstelių stabilizatorių (natrio kromoglikato, nedokromilio, lodoksamido) bei H1 receptorių blokatorių (azelastino, emedastino, levokabastino). Pradėjus gydyti, vaistų lašinama keturis kartus per dieną, vėliau – du kartus. Gliukokortikoidais konjunktyvitas gydomas tik labai sunkiais atvejais.
Sergantiesiems vidutinio sunkumo alerginiu konjunktyvitu rekomenduojami geriamieji II kartos antihistamininiai vaistai (cetirizinas, desloratadinas, ebastinas ir kt.). Jų turi būti vartojama visą žydėjimo sezoną. Rekomenduojama pradėti gydyti maždaug prieš dvi savaites iki augalams sužydint ir gydymą tęsti dar dvi savaites po augalų nužydėjimo.
• Venkite žydinčių pievų, nenupjautų vejų, ypač saulėtą, gražią, vėjuotą vasaros dieną po vidurdienio.
• Lauke nešiokite akinius. Grįžę į namus, akis ir nosį praplaukite specialiu tirpalu. Pasikeiskite viršutinius drabužius.
• Stenkitės daugiau būti namuose, laikyti uždarytus langus ir duris, kai lauke daug žiedadulkių, ypač po vidurdienio.
• Nelaikykite kambaryje žydinčių gėlių (ypač pelargonijų, raktažolių, primulių).
• Kasdien valykite dulkes drėgna medžiaga.
• Atostogaukite geriausia ten, kur mažiau žiedadulkių – prie jūros, kalnuose, spygliuočių miškuose.
• Atidarę langą, pakabinkite drėgną užuolaidą arba marlę ar nusipirkite specialią žiedadulkių gaudyklę, kurios efektyvumas būna beveik 99 procentai.
• Važiuodami mašina, neatidarykite langų. Naudokite kondicionierių ir dažnai keiskite oro filtrus.
• Kaime negulėkite ant šieno.
• Kambarius vėdinkite anksti ryte, vėlai vakare arba palijus, kai žiedadulkės nusėdusios ant žemės.
• Nenaudokite vaistažolių kremų.
• Žolę prie namų reikia nupjauti, kol ji dar nepradėjo žydėti.
• Venkite iškylų gamtoje žydėjimo metu.
• Gamtoje daugiau būkite vėsiomis, lietingomis vasaros dienomis.
• Nerūkykite.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę