){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Širdies chirurgija - viena sudėtingiausių chirurgijos sričių. Tai palyginti jauna sritis, nes daug operuoti pradėta tik septintajame mūsų amžiaus dešimtmetyje. Vystantis civilizacijai, tobulėjant maisto gaminimo technologijoms, neregėtai pradėjo plisti aterosklerozė. Išmokus koronarinę širdies ligą gydyti chirurginiu būdu, širdies chirurgijos poreikis labai padidėjo. Vakarų šalyse atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad milijonui gyventojų reikia mažiausiai 1000 širdies operacijų per metus. Daugelyje išsivysčiusių šalių šių operacijų padaroma gerokai daugiau.
Kokia širdies chirurgijos padėtis Lietuvoje? Iki 1994 metų veikė du nedideli širdies chirurgijos skyriai Vilniuje ir Kaune. Vilniuje per metus buvo išoperuojami 500-600, Kaune 100-200 ligonių. Taigi 1 mln. gyventojų tekdavo 160-220 operacijų per metus. Tai sudarė maždaug 20 proc. Lietuvos poreikių. Nors Lietuvoje dirbo labai kvalifikuoti specialistai, pagarsėję puikiais rezultatais net už tuometinės Sovietų Sąjungos ribų, tačiau operuojama buvo labai mažai, taigi širdies operacija buvo prieinama ne kiekvienam. Buvo aišku, kad šią chirurgijos sritį būtina plėsti.
1994 metais Klaipėdoje buvo atidaryta nauja Jūrininkų ligoninė, kurios vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga ėmėsi labai svarbaus, sunkaus ir rizikingo darbo - šioje ligoninėje įkurti širdies chirurgijos skyrių. Kad tai nebuvo lengvas darbas, suprasime, jeigu prisiminsime, kokios sunkios ekonominės sąlygos buvo Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo ir ekonominės blokados. Šalies ūkyje buvo vykdoma reforma. Prasidėjo privatizacija, imti diegti rinkos santykiai. Daugelis įmonių bankrutavo.
Nepaisant to, Jūrininkų ligoninės vadovai, kuriuos labai rėmė Vilniaus kardiochirurgai, sugebėjo įtikinti turtingų Klaipėdos įmonių vadovybę skirti lėšų modernių operacinių, intensyvios medicinos skyriaus įrengimui, diagnostinės aparatūros pirkimui.
Tuo metu ligoninėje buvo kuriama ir moderni kardiologijos tarnyba. Taip buvo sukurtos sąlygos moderniam širdies ligų gydymui. Iš Vilniaus į Klaipėdą buvo pakviesti dirbti kvalifikuoti specialistai: kardiochirurgai, anesteziologai, kardiologai.
1994 m. gegužės mėn. buvo atlikta pirmoji širdies operacija naudojant dirbtinę kraujo apytaką - aortos vožtuvo protezavimas. Operaciją atliko Klaipėdoje dirbti atvykusių chirurgų mokytojas akademikas prof. Vytautas Sirvydis.
Pirmaisiais metais operacijų atlikta nedaug. Nuolatinis lėšų stygius, vykdoma reforma medicinoje kartais labai sutrikdydavo normalų darbą. 1997 m. dėl nepakankamo centralizuoto aprūpinimo oksigenatoriais širdies chirurgija Klaipėdoje laikinai buvo sustabdyta. Nepaisant to, 1998 m. atlikta daugiau nei 200 širdies operacijų, o šiais metais dar daugiau.
Jūrininkų ligoninėje atliekamos širdies vainikinių arterijų revaskuliarizacijos, širdies vožtuvų korekcijos, krūtinės aortos protezavimo, nesudėtingų įgimtų širdies ydų korekcijos operacijos. Galime pasidžiaugti neblogais operacijų rezultatais: operacinis mirtingumas, pooperacinių komplikacijų skaičius maždaug atitinka pasaulinius standartus.
Nors operacijų daugėja, tačiau ligonių, laukiančių jos, eilės nemažėja. Jeigu norėtume išoperuoti visus, kuriems reikalinga chirurgo pagalba, operacijų skaičių turėtume bent jau padvigubinti.
Todėl labai svarbu suprasti, kad širdies chirurgų atliktas darbas - tik gera pradžia. Ateityje jų laukia nauji išbandymai. Klaipėdos kardiochirurgus supranta visuomenė, jei parems valdžia, netrukdys biurokratai, jų laukia graži ateitis.
Tikimės, kad taip ir bus.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę