Žmogus ištisas savaites gali išgyventi trūkstant vandens, trūkstant maisto - mėnesius. Bet be deguonies gyvybė tęsis tik kelias akimirkas. Taip yra todėl, kad apie 90 procentų kūno “gyvybinės energijos” kuria deguonis. Jis praktiškai kontroliuoja visas kūno funkcijas.
Organizmo aprūpinimas deguonimi yra svarbus medžiagų apykaitos procesui, gerai kraujo apytakai, virškinimui ir tuštinimuisi. Deguonis padeda išvalyti kraują, nes šalina jame besikaupiančias nereikalingas ląstelių išskiriamas medžiagas. Pakankamas deguonies kiekis suteikia kūnui galimybę pačiam susigrąžinti pusiausvyrą bei stiprinti imuninę sistemą. Deguonis ramina ir stabilizuoja nervų sistemos veiklą. Vadinasi, deguonis yra pagrindinis žaidėjas žaidime, kurį vadiname gyvenimu.
Netgi sveiki žmonės rizikuoja sveikata, visą jiems reikalingą deguonį gaudami iš oro - ne todėl, kad sutrikęs jų kvėpavimas, bet todėl, jog vis labiau retėja ir taip smarkiai užterštas oras ir mažėja deguonies koncentracija. Šiandien deguonį išskiriančių miškų plotai sudaro mažiausią dalį, kokia tiktai buvo kada nors užfiksuota istorijoje, todėl į orą deguonies išskiriama bei CO2 suskaidoma daug mažiau. Deguonies ore virš daugelio užterštų miestų yra mažiau nei 21 proc. Daugelyje pasaulio šalių jau įsteigtos “deguonies kavinės”, ir lankytojų jose vis daugėja.
Daug reikšmės turi ne tik atmosferos tarša, bet ir mityba. “Nereikalingame” maiste yra mažai deguonies ir gausu toksinių medžiagų. Valgant tokį maistą kūnas verčiamas savo deguonies atsargas sunaudoti konservantų oksidacijai ir naudingų medžiagų (jei jų tokiame maiste yra) pasisavinimui.
Daug deguonies turi angliavandeniai, daržovės, grūdinės kultūros, sėklos, riešutai (apie 50 proc.). Baltymuose deguonies yra kiek mažiau (priklauso nuo amino rūgščių pobūdžio - 20-40 proc.). Riebaluose visai mažai - apie 15 proc. Tankios sudėties medžiagos (riebalai, baltymai) turi ne tik mažiau deguonies, bet ir pačios, virsdamos energija, iš organizmo reikalauja papildomo deguonies kiekio.
Taip pat deguonį “atima” perdirbtas cukrus, balti miltai, alkoholis bei kofeino turintys gėrimai, t.y. kava ir kola. Kadangi šie produktai turi daug kalorijų ir labai mažai deguonies, organizmas priverstas išnaudoti pirminėms metabolinėms funkcijoms (širdies plakimui, kraujo apytakai, smegenų funkcionavimui, imuninėms reakcijoms ir pan.) skirtą deguonies kiekį.
Deguonį mažina ir nikotinas bei įvairūs medikamentai. Tai sukelia vis daugiau sunkumų ir taip išderintai medžiagų apykaitai. Didelius deguonies kiekius žmogaus organizmas praranda paveiktas tiek fizinio, tiek emocinio streso, infekcijų, rūgštinio organizmo disbalanso.
bendras kūno silpnumas, raumenų skausmai, depresija, dirglumas, nuovargis, atminties praradimas, iracionalus elgesys, kraujo apytakos bėdos, prastas virškinimas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, sumažėjęs atsparumas peršalimams, gripui bei infekcijoms, kvėpavimo takų bėdos, augliai bei toksinai, įvairios infekcijos.
Sumažėjus deguonies kiekiui ore, imta kurti deguonies preparatus. Vienas iš jų - amerikiečių kompanijos Libra International produktas, stabilizuotas deguonies tirpalas “Oxy Plus”. Jis didina deguonies kiekį ląstelėse, stiprina imuninę sistemą, gerina atmintį, pašalina nuovargį, gerina kraujo apytaką, raminamai veikia nervų sistemą, stabdo senėjimo procesą. Teiraukitės telefonais: (8 27) 77 58 05; (8 285) 7 82 72.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę