• Patempimas. Minkštųjų audinių pertempimas įvyksta dėl lengvos traumos ar dėl nesunkios pakartotinės traumos. Dažniausiai pasitaiko tam tikro stiprumo raumenų plyšimai.
• Sausgyslių pertempimas. Smarkus minkštųjų audinių, sąnario kapsulės, raiščių, sausgyslių ar raumenų suspaudimas, įtempimas ar plyšimas.
• Subliuksacija ir išnirimas. Subliukcija – nevisiškas ar dalinis išnirimas, kuris dažniausiai sukelia apie išnirimo vietą esančių minkštųjų audinių antrinę traumą.
- Pėdos išnirimas ar panirimas – tai dažniausia buitinė trauma. Deformuojasi čiurnos sąnarys, greitai atsiranda patinimas. Žmogus negali priminti pažeistos kojos, atsiranda skausmas. Kartu su pėdos sąnario išnirimu dažnai patiriami kaulų lūžiai.
- Kelio sąnario išnirimas pasitaiko retai, dažniausiai šokant iš didelio aukščio ar nepatogiai griūvant. Kelio sąnario išnirimas dažniausiai būna kartu su kelio sąnario raiščių pažeidimu. Išnirimas sukelia stiprų skausmą, kelio sąnario deformaciją, kelio sąnario judėjimą į visas puses („klibantis sąnarys“) bei priverstinę blauzdos padėtį.
- Klubo sąnario išnirimas dažniausiai pasitaiko veikiant labai didelei mechaninei jėgai. Dažniausiai atsiranda vairuojant patirtos traumos metu, kai vairuotojas ar keleivis remiasi kojomis į mašinos dugną ir kt. Jaučiamas skausmas klubo sąnario srityje, žmogus negali remtis koja, sąnario judesiai labai riboti, skausmingi, spyruokliuojantys.
- Plaštakos ir pirštų sąnarių išnirimas pasitaiko dažnai, jis gali būti griūvant atsirėmus ranka. Jaučiamas aštrus, maudžiantis skausmas judesių metu, pažeista vieta patinsta.
- Alkūnės sąnario išnirimas dažniausiai pasitaiko griūvant ant rankos ar sporto varžybų metu. Traumos metu deformuojasi alkūnės sąnarys, jis patinsta, judesiai būna riboti, kartais atsiranda spyruokliuojantys judesiai, kartais, sutrikus kraujotakai, tirpsta pirštai.
- Žasto sąnario išnirimas dažniausiai pasitaiko griūvant ir pasiremiant ranka. Deformuojasi peties sąnarys, skauda sąnarį judinant, žmogus stengiasi ranką laikyti nenatūralioje padėtyje, neleidžia prie jos liestis. Kartais galimi kraujotakos ar jutimų sutrikimai – ima tirpti rankų pirštai ar atsiranda deginantys skausmai, sukelti nervų ir kraujagyslių užspaudimo.
• Raumenų ar sausgyslių trūkimas ar plyšimas. Jei trūkimas ar plyšimas yra dalinis, kai raumuo įtempiamas arba kai jis susitraukia su pasipriešinimu, traumos vietoje atsiranda skausmas. Jei yra visiškas trūkimas ar plyšimas, raumuo nebeįtempiamas, taigi raumens susitraukimas ar įtempimas nesukelia skausmo. Dėl trūkusio ir susitraukusio raumens lokaliai padidėja jo apimtis.
• Sutrenkimas, sumušimas. Sukelia mechaniniai veiksniai, sutrikdantys minkštųjų audinių gyvybinę veiklą. Sumušimo vietoje sužalojamos smulkios kraujagyslės, todėl pakinta kraujagyslių sienelių pralaidumas, sumušta vieta patinsta, kinta audinių spalva, kartais atsiranda kraujosruvų. Sutrinka sumuštosios kūno dalies funkcija (žmogus negali judėti, atsistoti, ką nors pakelti, pasilenkti ir t.t.).
- Gyvybiškai svarbių organų sričių sumušimų – galvos, akių, kepenų, inkstų srities – atveju būtina įvertinti, kad gali būti vidaus organų plyšimas, vidinis kraujavimas, galvos smegenų sutrenkimas, sumušimas, sukrėtimas, o akių pažeidimo atveju – tinklainės atšokimas, vidinės akies kraujosruvos.
Daugelis minėtų traumų sukelia kraujavimą, kurio stiprumas priklauso nuo to, kokios kraujagyslės yra pažeistos, ir nuo jų pažeidimo laipsnio.
Beveik visų traumų metu išsivysto uždegimo reakcijos, kurios pagal intensyvumą skirstomos į kelias stadijas.
Ūminė stadija. Per pirmąsias 48 valandas minkštuosiuose audiniuose dominuoja kraujagysliniai pakitimai. Vyksta eksudacija – ląstelių perėjimas iš kraujagyslių į minkštuosius audinius. Esant kraujavimui, formuojasi krešulys. Šiuo periodu neutralizuojamos cheminės ir žalingos medžiagos, aktyviai veikia fagocitai, pradeda formuotis nauji kapiliariai. Paprastai ši stadija trunka 4–6 dienas. Uždegimo požymiai: tinimas, paraudimas, karštis, skausmas, pažeistos vietos, galūnės funkcijos praradimas.
Poūmė stadija. Sumažėjus uždegimui (antrą – ketvirtą dieną), prasideda gijimo stadija. Ji paprastai trunka 10–17 dienų (14–21 dieną po sužeidimo), tačiau gali tęstis iki 6 savaičių. Ši stadija apibūdinama kaip kolageno sintezė. Žaizdai užsitraukti raumenyse ir odoje reikia 5–8 dienų, sausgyslėse ir raiščiuose – 3–5 savaičių. Šio periodo metu nesusiformavęs jungiamasis audinys yra plonesnis, labai silpnas ir lengvai pažeidžiamas spaudimo metu.
Visų traumų metu jaučiamas skausmas, kurio intensyvumas priklauso nuo sužeidimo pobūdžio, lokalizacijos.
Mikrotraumos, nesukeliančios didesnio sveikatos sutrikimo, taikant tinkamas priemones, praeina be didesnių komplikacijų, dažniausia užtenka vietinio gydymo.
Sumuštą vietą pirmąsias 24 valandas reikia šaldyti. Ant pažeistos vietos dedami šalti kompresai, tinka susmulkintas ledas polietileniniuose maišeliuose, purškiamas šaltasis aerozolis. Pirmiausia ant pažeistos vietos dedamas tvarstis, odą galima patepti vazelinu (kad nenušaltų), o ant viršaus dedamas šaldomasis maišelis. Šaltis laikomas 10–15 min., po valandos dedamas pakartotinai, ir taip kartojama 6–8 kartus per parą.
Nuėmus ledą, galūnę reikia lengvai, nesukeliant skausmo, pamankštinti – tai apsaugo nuo raumenų spazmo.
Vėliau pažeista vieta tepama uždegimą ir skausmą malšinančiais tepalais, odos purškalais ar geliais. Dažniausiai vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – ketoprofenas, diklofenakas, indometacinas, naproksenas.
Išoriškai vartojami tepalai ir geliai nuo geriamųjų ar leidžiamųjų formų skiriasi tuo, kad yra beveik nekenksmingi. Kadangi jų veikliųjų medžiagų koncentracija kraujyje nėra didelė, jų galima skirti kartu su geriamaisiais vaistais nuo uždegimo ar skausmą malšinančiais vaistais. Be to, ši vaistų formą tinka žmonėms, kuriuos vargina virškinimo sutrikimai – sergantiems gastritu, opalige.
Paprastai tepama 1–2 kartus per dieną, švelniai įtrinant į odą.
Poveikis atsiranda po 15–30 minučių, tai priklauso nuo pažeidimo. Esant nugaros skausmams, poveikis atsiranda maždaug po 20–30 minučių, klubo sąnario skausmams – po 30 minučių, o alkūnės sąnario, nugaros, rankų ar kojų raumenų skausmas pradeda silpnėti maždaug po 15 minučių.
Praėjus dviem dienoms po traumos, galima taikyti šilumos terapiją – šildomuosius kompresus, šildomąsias procedūras, kad suaktyvintume kraujotaką ir greičiau rezorbuotųsi kraujosruvos.
Patartina apriboti sumuštos kūno dalies judesius ir kiek įmanoma sumažinti fizinį krūvį, kol išnyks skausmo pojūtis.
Jei traumos sritis smarkiai patinusi, yra didelių kraujosruvų, jaučiamas stiprus, geliantis skausmas, sutrikusi pažeistos galūnės funkcija, būtina specialisto pagalba.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę