){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
[klausimas]Jūs save vadinate pasaulio gydytoju. Kodėl tapote keliaujančiu psichologu? [/klausimas]
Keliauti mane tiesiog šaukia mano indėniškas kraujas (pašnekovas juokiasi). O jeigu rimtai, manau, kad tai atveria naujas galimybes.
Pamenu, kaip būdamas mažas sakydavau mamai, kad, kai užaugsiu, apkabinsiu pasaulį. Ji tuomet šypsodamasi glostydavo man galvą. Vaikiškas troškimas, manau, virto tikrove, nes mano kelionės po pasaulį leido man savotiškai „apkabinti pasaulį“. Po trisdešimties metų gyvenimo kelionės, iš kurių penkiolika praleidau važinėdamas po pasaulį, leido man suprasti, kad kiekvienam iš mūsų lemta patirti nepaprastą kančią, išpirkti pasaulį, tačiau tai turi vykti ne siekiant kolektyvinės pergalės, o tyliai įveikiant savo asmeninę neviltį.
[klausimas]Jūsų knygoje nemažai asmeninio gyvenimo detalių, atvirų pasakojimų. [/klausimas]
Iš savo klientų prašau ir laukiu atvirumo, kitaip neįmanoma veiksmingai gydyti. Turiu būti atviras ir su jais. Galbūt mano atvirumas privers ką nors susimąstyti, gal kuriuose nors knygos puslapiuose žmonės perskaitys panašią į savo gyvenimo istoriją. Tikiu, kad skausmą patyręs medikas tampa artimesnis į jį pagalbos besikreipiančiajam. Sunkiomis ligomis sergantys žmonės nežiūri į mane įtariai ir nepasitikėdami, kai sakau, kad suprantu jų sielos skausmą. Aš taip pat girdėjau siaubingą diagnozę – vėžys. Aš patyriau daug vaikystės traumų, gyvenau savotiškoje tremtyje, suvokiau karo grėsmę. Mano pamokos padeda man rasti kalbą su žmonėmis.
[klausimas]Kokios tos pamokos?[/klausimas]
Vienas dalykas, kurį supratau, yra tai, kad visą laiką mums duodamos gyvenimo pamokos. Štai kažkas kažką pasako arba mūsų akys pagauna kokį nors judesį, ir mums staiga ateina mintis. Ją galima perskaityti ir kokioje nors knygoje, žurnale, laikraščio eilutėje.
Galima mokytis iš daugybės dalykų. Mes galime gimti turtingoje arba vargingoje šeimoje. Mūsų tėvai gali būti garsūs ir visuomenės gerbiami žmonės ar policijos ieškomi nusikaltėliai ir visuomenės atstumtieji. Ir vienu, ir kitu atveju tik susitaikius su likimu išmoksime visas gyvenimo pamokas.
Mano pamokos buvo skausmingos: agresyvus tėvas ir dar žiauresnis patėvis, karo grėsmė, migracija iš tėvynės, sunki onkologinė liga ir daugybę kartų moterų daužyta širdis.
Aš visuomet sau ir kitiems užduodu keletą klausimų: ar šiame gyvenime žinome savo kelią? Tą, kuris mums skirtas? O gal mes dairomės į visas puses ir einame skirtingais keliais? Jeigu jau žinote atsakymus, pasidalykite savo patirtimi su kitais, jeigu ne, mokykitės, o jeigu sunku tas pamokas ištverti, kreipkitės pagalbos į psichologus.
[klausimas]Papasakokite apie savo indėniškas šaknis. [/klausimas]
XVIII amžiaus pabaigoje čerokių genties indėnai, gyvenę nuo Karolinos iki Džordžijos, prezidento įsakymu buvo išginti į Oklahomos rezervaciją, kur ir dabar tebegyvena dauguma jų palikuonių. Vienas iš mano pusbrolių, tyrinėjęs šeimos medį, išsiaiškino, kad iš mano motinos pusės mes esame dviejų iš išlikusių toje sunkioje kelionėje indėnų palikuonys.
Aš kurį laiką dirbau psichologu indėnų rezervate. Man buvo skaudu matyti savo protėvių palikuonis, pažemintus, kenčiančius ir dažnai kovojančius su žalingais įpročiais. Tačiau tie žmonės vis dar išsaugojo didingą indėnų sielą ir išmintį.
Mano indėniškas kraujas man aiškiai prabilo, kai teko susidurti su karo siaubais. Tuomet pasižadėjau sau, kad kovosiu su jėgomis, kurios sukelia didelius (pasaulinius, valstybinius) ar mažus (šeimyninius, darbinius) karus. Tos jėgos – tai neišmanymas, tamsumas, godumas. Tai žmogaus priešai, kuriuos jis pats susikūrė ir su kuriais turės ilgai kovoti, kad pagaliau pajustų ramybę ir darną.
Indėnai mėgsta tapatintis su žvėrimis, pavyzdžiui, man buvo priskirtas vilko vardas. Kiekvienas gyvūnas turi teigiamų ir neigiamų pusių. Kai išsiaiškinsime, kokie žvėrys mumyse slypi, suprasime, su kokiomis savo savybėmis reikia kovoti, o kokias puoselėti. Mes patys išsiugdome šiuos žvėris, įsileidžiame juos į savo vidų ir todėl turime prisijaukinti. Antraip jie sunaikins mus iš vidaus.
[klausimas]Kaip Jūs susidorojate su gyvenimo stresais?[/klausimas]
Aš galbūt truputį kitaip žiūriu į stresą. Pirma, dėl to, kad esu psichologas ir žinau, kaip jis mus veikia, antra, dėl to, kad, patyrus didelius stresus, visi kiti atrodo mažesni ir ne tokie reikšmingi. Stresu laikau sudėtingus gyvenimo sprendimus, kai tenka rinktis ir sunku numatyti pasirinkimo pasekmes. Tokiais atvejais aš stengiuosi pasitraukti nuo įtampą keliančios aplinkos ar žmogaus. Kartais išeinu pasivaikščioti arba nuvažiuoju kur nors automobiliu, pabūnu gamtoje, pasižiūriu filmą ar užeinu į kavinę pavalgyti. Kartais lieku vienui vienas.
Manau, kad gyvenimas – tai filmas, o mes jo režisieriai ir pagrindiniai aktoriai. Juk galime imti ir perrašyti scenarijų ir sukurti tokį filmą, kokio mums reikia. Svarbu išmokti girdėti širdį, nes joje yra didelės išminties ir žinių šaltinis. To ir linkiu žurnalo bei laidos „Sveikas žmogus“ skaitytojams ir žiūrovams.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę