){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Daktaro S.Taco „Kūno harmonizavimo“ studiją Niujorko centre, muzikams gerai žinomoje „Karnegi Hall“ lanko daug žmonių, tarp jų – ir Amerikos muzikos, kino bei sporto garsenybės. Vadinamas šamanu ir stebukladariu auksinėmis rankomis gydytojas Samuelis Tacas yra kuklus: „Aš tik labai mėgstu savo darbą. Iš pradžių neatsitraukdavau nuo knygos, – prisimena jis. – Dabar, rankomis liesdamas žmogaus kūną, galiu jį skaityti tarsi atverstą knygą. Net tai, kas parašyta „tarp eilučių“.
Įgudusios rankos, sako gydytojas, turi protą: jos gali ir jausti, ir suprasti. Ar kiekvienas specialistas gali taip dirbti?
„Senovės Kinijoje, – pasakoja daktaras S.Tacas, – gydytojui žmonės mokėdavo tik tada, kai būdavo sveiki. Kai mano pacientas suserga, aš neturėčiau gauti pinigų, nes kažką pražiopsojau. Kineziterapeutas turėtų matyti paciento sveikatos sutrikimus anksčiau, nei jis apie tai pats pasakys.
Kineziterapeutai gydo judesiais (pasyviais ir aktyviais pratimais), įvairiomis elektros, šilumos, šviesos ir kt. procedūromis, individualiomis kiekvienam pacientui. Manau, kad ligonis, norintis pasveikti, turi pats stengtis. Jeigu tau skauda galvą ir nori pasijusti geriau, gali išgerti tabletę aspirino. Bet jeigu nori būti sveikas, turi praktiškai taikyti kineziterapijos metodus. Aš noriu, kad visų specialybių gydytojai žinotų, jog lazerio, magneto, reflekso terapija, manualine terapija ir kt. bei fiziniais pratimais galima labai paspartinti ligonių sveikimą. Vien elektros terapijos yra per 100 įvairių procedūrų. Kineziterapija yra senųjų, hipokratiškųjų, ir šiuolaikinių metodų derinys. Turėjau laimės mokytis manualinės terapijos Lietuvoje ir Rusijoje, pas geriausius specialistus“.
Paklaustas, kaip jaučiasi vadinamas šamanu, gydytojas Samuelis svarsto: „Šamanas – tai ne išsilavinimas, ne mokslo laipsnis. Kai kuriuos muzikus aš vadinu maestro – tai garbingas vardas menininkui. Sakykime, ir šamanas – mano darbo pripažinimas. Tačiau niekuomet negaliu šiuo vardu prisistatyti. Turiu universiteto diplomą, tad galiu prisistatyti: „fizioterapijos daktaras“ arba „daktaras Tacas“. Taip pat nesakau, kad mano rankos – puikios, nežadu, kad „...galiu padėti“. Tik: „stengiuosi padėti savo rankomis“.
Dirbant daug metų, susiformuoja tam tikri instinktai. Dažnai man nereikia girdėti, kuo skundžiasi pacientas. Nes ta informacija nepadeda. Man reikia žinoti, ko pacientas dar nepasakė trims ar keturiems gydytojams, kurie jį jau gydė. Tai – tarsi skaitymas tarp eilučių. Pamenu mano lietuvių kalbos mokytoja Alytaus gimnazijoje p. Raguotienė, stovėdama prie lentos nugara į klasę, sakydavo: „Samueli, tu nerašai!“ Ji visuomet būdavo teisi. Ji jausdavo ir matydavo ne akimis. Kineziterapeuto rankos – tai jo akys, diagnostikos įranga ir protas. Manualinė, arba rankų, terapija – tai diagnostika ir gydymas tuo pačiu metu.
Liesdamas žmogų, aš tikrai jaučiu jo negalavimus. „Užsiblokuoti“ dirbdamas negaliu. Taip perimu labai daug subtilių vidinių dalykų, nuo kurių būtina „išsivalyti“, tarsi ištrinti juos, nes kitaip aš pats sirgsiu savo pacientų ligomis. Man padeda kai kurie metodai: reiki, kitos gilaus atsipalaidavimo metodikos, klasikinė muzika. Garsų ir muzikos vibracijos užpildo ir mano studiją darbo metu. Labai mėgstu M.K.Čiurliono kūrinius. Bendraudamas su kolegomis Lietuvoje patyriau, kad aš sveikesnis už juos, nors jie gerokai jaunesni už mane. Kaip medikui galima liesti žmogų savo rankomis, jei jis nesveikas? Juk net ir atokiau vienas nuo kito būdami, ir be kontakto paliekame pėdsaką vieni kitų sąmonėje – mintimis.
Vienoje klinikoje buvo atliktas tyrimas: viena grupė sergančių žmonių gydėsi ir meldėsi, o kita, kontrolinė grupė – tik gydėsi. Pirmosios grupės pacientai pasveiko greičiau. Šiuolaikinis žmogus, jeigu nesimeldžia, turi medituoti. Nemanau, kad rimtai sergant padės tik tokia praktika. Bet, sakoma, Dievas padės, jeigu pats sau padėsi. Meditacija, malda, gera nuotaika, šeima ir bičiuliai – visa tai daro įtaką fizinei sveikatai. O kineziterapija – tai ne du trys mankštos pratimai. Kineziterapija – kai specialistas su pacientu praleidžia ne mažiau kaip valandą, taikydamas metodus, kurie gali padėti pagerinti sveikatą, išvengti sudėtingų ir sveikatos vis dėlto negrąžinančių operacijų.
„Jeigu rimtai norit pasveikti, sakau pacientams, reikės rimto požiūrio. Jeigu skirsi laiko ir mankštai, ir poilsiui, ir maldai bei meditacijai, jau po savaitės gali pasiekti rezultatų. Žmogaus siekis – tai pagrindas. Juk tikrinamės profilaktiškai pas kardiologą ar odontologą, taigi tokios patikros reikia ir judėjimo bei raumenų sistemai. Kaulų tankio tyrimas, kai jį rekomenduoja šeimos gydytojas, dažniausiai parodo, kad osteoporozė jau prasidėjo. O kineziterapeutas gali įvertinti sąnarių, raumenų, kaulų sistemų būklę gerokai iki prasidedant degeneracijos procesams ir nurodyti, kaip jų išvengti. Kineziterapeuto darbas kitoks nei gydytojo, tačiau labai svarbu, kad šie specialistai bendradarbiautų.
Dalies sąnarių endoprotezavimo operacijų būtų galima išvengti laiku pradėjus tinkamai mankštintis, koregavus gyvenseną. JAV klubo sąnario endoprotezavimas kainuoja apie 100 tūkst. dolerių. Draudimas tam skiria pinigų, tačiau dar niekam negrąžino sveikatos...
Amerikoje vis daugiau 30–40 metų žmonių persitempia kasdien po 2–3 val. tobulindami savo kūną sporto klubuose. Tai tampa populiariau nei psichoterapija. „Jeigu kasdien nežaidžiu teniso (neprabėgu kelių mylių, nelankau aerobikos ir pan.), einu iš proto“, – sako tokie pacientai. Tačiau jie pertempia kūną“.
– per dieną bent du kartus pasikeiskite avalynę. Dažniausiai ji nėra patogi, o visą dieną avėdami tuos pačius batelius, nejaučiame, kad kenčia stuburas,
– kuo daugiau vaikščiokite basomis,
– sėdėdami prie darbo stalo, nuolat kaitaliokite kojų padėtį (bet nekryžiuokite jų),
– telefono skambutis jums – puiki proga pakilti iš darbo vietos. Kalbėdami galite vaikštinėti arba stovėti ir keliolika kartų pasikelti nuo pirštų ant kulnų. Išnaudokite kiekvieną progą pajudėti. Nes, kaip sakė prancūzų gydytojas Ž.Tiso, jokie vaistai negali pakeisti judėjimo, bet judėjimas gali pakeisti vaistus!
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę