){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Sergančiųjų BA kvėpavimo sistemos funkcija fizinių pratimų metu priklauso nuo pratimų intensyvumo bei jų trukmės. Taikomas nuolatinis ar besikeičiantis fizinis krūvis.
Funkcinio pajėgumo nustatymas yra sergančio BA ligonio ištyrimo dalis. Fizinio krūvio tolerancijos mėginys suteikia informaciją apie ligos ir pažeidimo sunkumą, ja remiantis parenkamas fizinis krūvis, nustatomi plaučių funkcijos pokyčiai fizinio krūvio metu.
Yra keli tyrimo metodai, kurių metu nustatomas maksimalus deguonies suvartojimas (VO2 maks.) bei ligonio funkcinės galimybės. Dėl paprastumo ir patikimumo plačiai paplitę 12 arba 6 minučių ėjimo mėginiai. Taip pat tinka ir bėgančio takelio tyrimas arba veloergometrija.
Parenkant fizinį krūvį, būtina atsižvelgti į 4 kintamuosius: fizinio krūvio/pratimų tipą, intensyvumą, trukmę ir dažnumą.
Sergantiesiems plaučių ligomis rekomenduojami ilgalaikiai aerobiniai pratimai. Ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, kai didesnis krūvis tenka apatinėms galūnėms, yra rekomenduojami fizinio krūvio tolerancijai gerinti. Taip pat turėtų būti įtraukti ir pratimai viršutinėms galūnėms (rankų ergometrija arba laisvi svoriai). Pratimų apatinėms ir viršutinėms galūnėms derinys veiksmingiau pagerina ligonių funkcinę būklę negu pratimai tik apatinėms arba viršutinėms galūnėms.
Fizinio krūvio intensyvumas nustatomas ir kontroliuojamas pagal 3 parametrus: ŠSD, VO2 maks. ir dusulį.
ŠSD rezervo metodas (Karvoneno formulė) yra dažniausiai taikomas metodas optimaliam ŠSD, kuriuo užtikrinamas ištvermės treniravimas, nustatyti.
ŠSD rezervas – tai skirtumas tarp maksimalaus ŠSD, nustatyto fizinio krūvio tolerancijos mėginio metu, ir ŠSD ramybės metu sėdint (pvz., jei mėginio metu maksimalus ŠSD – 165 k./min., ramybės – 85 k./min., tai ŠSD rezervas bus 80 k./min.). Jei norima treniruoti 40 proc. ŠSD rezervo, tuomet leidžiamas pasiekti ŠSD: (80x0,40)+85?117 k./min. Jei norima treniruoti 85 proc. ŠSD rezervo, tuomet leidžiamas ŠSD bus 153 k./min. Fizinio treniravimo programos metu leidžiamas ŠSD bus nuo 117 iki 153 k./min.
Nustatant tinkamą ŠSD, reikia turėti galvoje individualias ligonio galimybes ir negalios sunkumą. Esant lengvai ar vidutinei BA, leidžiamas minimalus ŠSD yra 50 proc., o maksimalus – 60–70 proc. ŠSD rezervo. Ligonių, sergančių vidutine ar sunkia BA, maksimali plaučių ventiliacija pasiekiama prieš pasiekiant maksimalias širdies kraujagyslių sistemos galimybes, todėl mėginio metu nustatytas maksimalus ŠSD būna mažesnis negu turėtų būti. Tokiems ligoniams gali būti skiriami fiziniai pratimai, kurių metu priartėjama prie maksimalių plaučių ventiliacijos galimybių arba viršutinės maksimalaus ŠSD rezervo ribos, tai yra 70–85 proc. ŠSD rezervo. Svarbu, kad krūvio intensyvumas turi būti skiriamas pagal apatinę ir viršutinę nustatytą ŠSD ribą, o ne remiantis tik vienu kuriuo nors skaičiumi, kadangi ligonio ŠSD pratimų metu gali svyruoti iki 10 proc.
Fizinis krūvis gali būti skiriamas pagal VO2 maks., pasiektą fizinio krūvio tolerancijos mėginio metu. Remiantis tyrimais, kai kurie ligoniai gali mankštintis iki 95 proc. VO2 maks. krūviu.
Sergantiesiems BA pratimų intensyvumo parinkimas pagal metabolinius vienetus (MET) sudaro kai kurių keblumų. Paprastai normatyvinėse lentelėse fizinis aktyvumas skirstomas pagal deguonies suvartojimą arba MET‘ais, kurių reikia tam tikram veiksmui atlikti (1 MET – tai 3,5 ml deguonies suvartojimas vienam kilogramui kūno masės per minutę sėdint). Ligonių, sergančių BA, kiekvieno fizinio aktyvumo metu suvartotas deguonies kiekis yra individualus ir gali stipriai skirtis nuo normatyvinių lentelių, todėl, skiriant fizinį krūvį vadovaujantis tik lentelėmis, gali būti nepasiektas treniruotės poveikis.
Ligoniams, sergantiems BA, fizinio krūvio intensyvumas gali būti skiriamas ir remiantis dusulio įvertinimo (modifikuota Borgo) skale. Kadangi ligonių plaučių ventiliacijos rezervas gali būti mažas, tačiau ŠSD rezervas normalus, taikant jau minėtąją skalę, galima veiksmingai dozuoti fizinį krūvį pagal subjektyvius požymius. Paprastai skiriamo fizinio krūvio intensyvumas svyruoja nuo vidutinio (3 balai pagal Borgo skalę, kurie atitinka apie 50 proc. VO2 maks.) iki stipraus dusulio (6 balai, apie 85 proc. VO2 maks.).
Treniruotės metu, pasiekus nustatytas ŠSD ribas, rekomenduojama mankštintis mažiausiai 20 minučių. Jei ligonis negali išlaikyti fizinio krūvio intensyvumo 20 minučių, turi būti daromos poilsio pertraukėlės, išlaikant bendrą 20 minučių trukmės treniruotę.
Treniruočių dažnumas priklauso nuo fizinio krūvio intensyvumo ir jo išlaikymo trukmės. Jei aerobiniai pratimai atliekami esant nustatytam treniruojamajam ŠSD 20 minučių, tada rekomenduojamos 3–5 treniruotės per savaitę. Dažnesnės pratybos rekomenduojamos ligoniams, kurių funkcinės galimybės mažesnės. Ligoniams, kurių funkcinis pajėgumas labai mažas, reikia 1–2 treniruočių per dieną.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę